Trūksta informatikų: moksleiviai klaidingai įsivaizduoja IT galimybes

Asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos IT įmones, duomenimis, iki 2016 metų Lietuvoje pritrūks apie 14 tūkst. IT specialistų, kuriuos įmonės galėtų įdarbinti. Įmonės Lietuvoje ieško ne tik programuotojų, bet ir analitikų, sistemų architektų, projektų vadovų, testuotojų.

Vis dėlto pranašumą rinkoje turi specialistai su platesniu išsilavinimu, kurie ne tik žino kaip „užkurti mašiną“, bet ir galintys ją vairuoti įvairiomis kryptimis ir numatyti, kas jos laukia už kito posūkio.

Informatikai šiandien reikalingi įvairiausiose veiklos srityse. Štai ir šiemet, praėjus vos kelioms savaitėms po diplomų įteikimo, universiteto absolventų duomenimis, dauguma jau yra susiradę darbą (nemaža dalis jau studijų metais), kiti – renkasi iš keletos jų laukiančių kompanijų.

Darbuotojų trūkumą jaučia įvairios gamybine veikla užsiimančios kompanijos, taip pat telekomunikacijų, finansų, transporto, pramogų pasaulio įmonės, švietimo ir kitos įstaigos atsakingos už įvairias valstybinės veiklos sritis.

Susiklosčiusi situacija skatina ir darbuotojų perviliojimus. Trūkstant ekspertų IT įmonės, ypač užsienio kompanijos, Lietuvoje įkūrusios savo paslaugų centrus, pervilioja IT specialistus iš įvairių kitos srities įmonių. Todėl pastarosiose IT specialistų poreikis kaip niekada didelis. Jos laukia kompetentingų, tačiau platesnio profilio specialistų, galinčių atlikti įvairius darbus, įsigilinti į įmonės procesus ir pasiūlyti konkurencingus, naujus sprendimus.

Informatiko darbai šiandien toli gražu nėra susiję tik su programavimu. Įmonės Lietuvoje ieško ne tik programuotojų, bet ir analitikų, sistemų architektų, projektų vadovų, testuotojų, kadangi šiuolaikinių programinių produktų kūrimo sėkmė priklauso ir nuo vartotojo poreikių (dažnai paslėptų, akivaizdžiai neišsakomų) išsiaiškinimo, ir nuo tinkamo produkto kūrimo, ir projekto diegimo valdymo. Kyla klausimas, kodėl srityje, kur tokios plačios galimybės, vis labiau stinga norinčiųjų tobulėti?

Diskusijose su moksleiviais aiškėja, kad klaidinga nuomonė susiformuoja dar mokyklos suole. Absolventai vizijas apie būsimą informatiko darbą dažniausiai sieja su programavimo veiklomis. Todėl jų sprendimą lemia klaidingas įsivaizdavimas, jog studijuoti bus per sudėtinga ir netgi neįdomu.

Su programinių produktų kūrimu susiję darbai taip pat yra įvairūs, reikalaujantys įvairių žinių ir įgūdžių. Tačiau, informatikos įvairiapusiškumas atsiskleidžia dirbant ne į programinių produktų kūrimą orientuotose IT įmonėse, bet įvairiose kitose srityse, kur verslo sėkmė tiesiogiai susijusi su tinkamu IT technologijų panaudojimu. Ne veltui įmonės turi įvairių lygių informacinių technologijų specialistų pareigybes.

Pavyzdžiui, vyriausiojo įmonės informacinių technologijų specialisto (angl. CIO – Chief Information Officer) pareigybės apibrėžime nurodoma, kad toks specialistas turi gebėti analizuoti, perprojektuoti įmonės procesus ir suplanuoti įmonės IT infrastruktūros pertvarkymą panaudojant naujas technologijas. Tai reikalauja ne tik plataus IT technologijų spektro išmanymo, verslo valdymo, IT infrastruktūros vystymo, projektų vadybos žinių, bet ir sugebėjimo greitai atpažinti ir įsisavinti naujas, konkrečiai veiklos sričiai naudingas, technologijas. Puikūs programavimo gebėjimai čia negelbės. Bet kuris informatikas šiandien privalo turėti algoritmavimo, programavimo ir programinių produktų valdymo pagrindus. Tik taip jis gebės suprasti, valdyti sistemas, su kuriomis dirba, tinkamai įsisavins šiuolaikines IT technologijas.

Šiuos reikalingus pagrindus suteikia praktiškai visos Lietuvos universitetų informatikos ir informatikos inžinerijos krypčių studijų programos. Toli gražu ne tik tos, kuriose programų sistemos ar programų inžinerija yra akcentuojama programos ar specializacijos pavadinime.

Platesnis rengiamų specialistų profilis siejamas ir su studijų programų gebėjimu pasiūlyti tarpkryptinių studijų galimybes. Tarpkryptiškumas gali būti būdingas visai studijų programai, arba atskiriems studijų dalykams ar moduliams. Šiuo atveju Lietuvoje tuo išsiskiria tik Vytauto Didžiojo universitetas, taikantis liberaliųjų studijų modelį ir galintis pasiūlyti plačiausią gretutinių specialybių spektrą.

Be jau minėto glaudaus ryšio tarp informatikos ir verslo/vadybos programų, geru tarpkryptinių studijų pavyzdžiu gali būti multimedijos studijos, apjungiančios informatikos, naujųjų medijų meno, inžinerijos mokslus, taip pat neuromokslų ar psichologijos žinias, kurios naudingos kuriant sistemas, prisitaikančias prie žmogaus būsenos ar reakcijos.

Kitas šiandieninėje žinių visuomenėje ypač reikalingas derinys yra informatikos ir humanitarinių mokslų draugystė, vedanti į kalbos technologijų arba kompiuterinės lingvistikos taikomuosius sprendimus. Šie sprendimai leidžia automatizuotai analizuoti bei sintezuoti rašytinę ir šnekamąją kalbą, išmokyti kompiuterį suprasti pateiktą informaciją taip, kaip ją suprastų žmogus. Tai ypač svarbu, kuriant šiandieninius robotizuotus paieškos ir informacijos analizės pagalbininkus, padedančius susigaudyti šiandieninėje informacijos gausoje, toliau vystyti interneto ir informacinių sistemų ir paslaugų galimybes.

Universiteto absolventų darbinė patirtis rodo, kad IT srities specialistui, ypač jei jis studijų metais sugebėjo išnaudoti galimybę įgyti platų žinių ir įgūdžių spektrą, yra visos galimybės susirasti tokį darbą, kuris jiems patinka. Norinčių tiesiog projektuoti programų sistemas, laukia IT įmonės. O tie, kurie nori platesnės kūrybinės veiklos, ieško naujų būdų, kaip pritaikyti IT technologijas įvairiausiose veiklose, tikrai turi iš ko rinktis.

Kaip pavyzdžius paminėsiu keletą VDU informatikos absolventų veiklų: pirmųjų Lietuvoje komercinių interneto ir mobiliųjų paslaugų kūrimas ir diegimas, Pasaulio banko vykdomų pensijų reformų įvairiose pasaulio šalyse modeliavimas, elektroninio parašo paslaugų kūrimas Lietuvoje, „Hewlett Packard“ kompanijos sistemų saugumo tyrimai, vadovavimas įvairių įmonių IT bei komercijos padaliniams ir dar daug kitų.

Šiose veiklose konkrečių receptų nėra ir negali būti, būtina kūrybiškai taikyti universitete įgytas žinias, daryti tai, ko galbūt niekas iki tol nedarė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9