Ką apie dizainų ir idėjų apsaugą turėtų žinoti smulkiojo verslo atstovai

Neretai mugėse matome rankų darbo gaminius, kurie tarsi primena žinomų gaminių dizainus: panašios formos odos gaminiai, panašūs rūbų modeliai ar detalės. Natūraliai kyla klausimas, ar juos kuriant nepasinaudota kažkieno kito intelektine nuosavybe?

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertų teigimu, nors kalbant apie intelektinės nuosavybės vagystes paprastai akcentuojamos prekių ženklų klastotės, pasitaiko atvejų, kai neteisėtai pasisavinamas konkretaus gaminio dizainas. Tai itin aktualu kalbant apie smulkiųjų verslininkų kūrinius, nes jie retai kada galvoja apie intelektinės nuosavybės apsaugą.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėjos Dignos Zinkevičienės, intelektinės nuosavybės sąvoka yra labai plati ir apima ne tik prekių ženklus, nors dažnai taip pagalvojama, bet ir išradimus, gaminių dizainus, pavyzdžiui, rankinės modelį ar kėdės formą, bei kitus protinės ar kūrybinės veiklos rezultatus.

„Kuriant intelektinę nuosavybę daug pastangų ir laiko pareikalauja kūrybinis procesas. Kad pastangos nenueitų veltui, reikia pasirūpinti jos apsauga, tai yra pasirinkti tinkamus teisinės apsaugos įrankius. Prekių ženklai, gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, išradimai – patentuojant. Minėti įrankiai leidžia teisinėmis priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo, padeda kovoti su nesąžininga konkurencija, prisideda prie verslo augimo ir sėkmės. Taip pat tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra patrauklesnis“, – komentuoja D. Zinkevičienė.

Laisvė kurti dizainus – ne begalinė

Jeigu sukuriamas naujas gaminio ar jo dalies vaizdas, jį galima apsaugoti registruojant kaip dizainą. Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos.

Paklausta apie tai, ar galima naudoti panašų gaminio dizainą į jau registruotą, VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja sako, kad Dizaino įstatyme numatyta, jog registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, pateikti į rinką.

„Ar dizainas yra nukopijuotas, ar visgi originalus, lemiamą įtaką turi tai, kokias gaminio vaizdo savybes lemia jo techninė funkcija, o kokias – dizainerio laisvė kuriant dizainą. Pavyzdžiui, verslininkas, mezgantis megztukus, turi suprasti, kurie megztuko dizaino elementai yra dizainerio fantazijos vaisius ir paverčia šį gaminį besiskiriančiu nuo kitų, o kurie tiesiog būdingi visiems tokios kategorijos gaminiams. Tarkime, tarpas galvai įkišti yra techninė megztuko funkcija, tačiau šalia esančios apykaklės forma, dydis, dekoratyvūs elementai, raštai ar faktūra jau yra originalūs dizaino elementai“, – sako D. Zinkevičienė.

Dažniausiai „greitosios“ mados kūrėjai nesirenka registruoto dizaino apsaugos, nes tokie kūriniai aktualūs trumpą laiką, todėl gali kilti pagunda pasisavinti jų tam tikras detales ir pritaikyti jas kituose gaminiuose. Visgi, „greitajai“ madai gali būti taikoma neregistruoto Bendrijos dizaino apsauga, sauganti nuo tiesioginio kopijavimo.

„Retas kuris iš didžiųjų gamintojų veliasi į teisminius ginčus dėl vieno sezono drabužių dizaino, nes tai kainuotų pernelyg daug laiko ir finansų, o dažnai ne vienerius metus trunkančių teismų sprendimai vyktų dėl nebemadingų ir nebegaminamų gaminių“, – aiškina pašnekovė.

Ir prekių ženklams, ir gaminių receptūroms

Neretai gaminys gali būti apsaugotas keliais intelektinės nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu, registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje), patentuojant išradimą.

Prekių ženklas yra skirtas identifikuoti konkretaus gamintojo prekes ar paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas ir atskirti jas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų teikėjų.

Prekių ženklų įstatyme numatyta, kad prekių ženklą gali sudaryti patys įvairiausi žymenys: žodžiai, asmenų vardai, pavardės, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės, skaičiai, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, netgi garsas arba judesys.

„Visi žinome bent po keletą prekių ženklų, kuriuos vos pamatę suprantame, kokie tai bus gaminiai, kokia bus jų kokybė, savybės. Sėkmingo gaminio prekių ženklas yra įmonės reputacijos, reklamos priemonė. Toks ženklas gali tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti savo gaminį, taikiniu. Turima registruota teisė į prekių ženklą leis nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip „išgelbėjant“ įmonės investicijas į gaminio kūrimą ir populiarinimą“, – sako VPB atstovė.

Tuo atveju, kai yra sukuriamas gaminys, kuris yra naujas pasauliniu lygiu ir yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Patentą taip pat galima licencijuoti, tad tai gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.

„Labai dažnai smulkieji verslininkai gamina įvairius maisto produktus, kurių receptą ar paruošimo būdą būna sugalvoję patys. Tokios originalios ir dar niekam kitam nepriklausančios receptūros taip pat gali būti patentuojamos kaip išradimai, patento paraiškoje aprašant tiek gaminio sudėtį, tiek ir jo gamybos būdą“, – teigia VPB Išradimų skyriaus vedėja Vita Kiriliauskaitė.

Jos teigimu, išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir nepatentuotas, tačiau patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą. Tai reiškia, kad tik patento savininkas, ar kitas asmuo patento savininko sutikimu, turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti išradimą bei neleisti konkurentams gaminti ir/ar parduoti patentu apsaugotų gaminių.

Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja D. Zinkevičienė primena, kad dizaino, prekių ženklo ar išradimo teisine apsauga verta pasirūpinti dar prieš pateikiant gaminį rinkai. Laiku to nepadarius nesąžiningi konkurentai gali pasisavinti ne tik neapsaugotą intelektinę nuosavybę, bet ir teisę į ją, pirmesni už tikrąjį kūrėją kreipdamiesi į Valstybinį patentų biurą dėl jos apsaugos.

Dauguma Lietuvos verslininkų supranta intelektinės nuosavybės svarbą ir renkasi jos registraciją. Prie to prisideda jau trečius metus įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) fondo projektas. Vien per 2023 metus daugiau kaip 1100 įmonių pasinaudojo šio projekto teikiama parama savo intelektinei nuosavybei apsaugoti.

Kaip apsaugoti idėją?

Kiekvienas gaminys paprastai prasideda nuo idėjos, o viešojoje erdvėje kartais pasirodo informacija apie idėjų vagystes: vienas asmuo kažką sugalvoja, o kitas pasisavina šią mintį ir realizuoja. Tačiau idėja, pasak VPB Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus patarėjos Ievos Katinės, negali būti saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis tol, kol ji nėra išreikšta kokia nors objektyvia forma: sukurtas prototipas, išradimas, įmonės logotipas, dizainas ar kitas kūrinys.

„Pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, ji taip pat nėra saugoma autorių teisėmis. Tačiau visgi yra teisinių priemonių apsaugoti idėją. Tiesa, idėjos apsaugai galima taikyti komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos teisinę apsaugą. Tokiu atveju suinteresuotos šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato, kokia informacija yra konfidenciali, bei susitaria dėl konfidencialumo įsipareigojimų“, – sako VPB atstovė.

Ji rekomenduoja prieš atskleidžiant idėją kitiems asmenis visada įvertinti, ar ši idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis priemonėmis. Jei ne, tuomet patariama idėjos neatskleisti kitiems asmenims ir neskelbti viešai, kol idėja nėra realizuota kokia nors objektyvia forma ir tinkamai apsaugota, nes apie teisinę savo protinės ar kūrybinės veiklos rezultatų apsaugą reikia galvoti visada.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9