Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams

Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ar gali kiemas būti kitoks? Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ didmiesčiuose įgyvendina Suomijoje gimusią koncepciją „Daugiau gyvybės kiemuose“, kurioje dėmesys tenka ne automobiliams, o žmonėms ir kaimyniškam bendruomeniškumui.

Automobiliai svetainėje

„YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. didmiesčių gyventojų nurodė, kad jiems svarbi yra darni ir saugi kaimynystė, bendruomeniškumas.

„Žmogaus įpročiams ir jo gyvenimui didelę įtaką daro jo aplinka. Tankėjant miestams, mažėja gyvenamasis plotas. Atsiranda jausmas, kad gyveni mažame butelyje atskirtas nuo visų. Tačiau, jei kiemas – jaukus ir skatinantis susiburti, šią erdvę galima pratęsti, o jame pasijusti bendruomenės dalimi“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Projektuodami daugiabučius „YIT Lietuva“ remiasi Suomijoje jau sėkmingai taikoma jaukesnių kiemų koncepcija. Dešimtys seminarų, susitikimai ir diskusijos su gyventojais, kūrybinės dirbtuvės su skirtingų sričių specialistais išgrynino funkcionalaus, kaimynystę ir bendrumą puoselėjančio bei ištisus metus gyvybės pilno kiemo viziją.

„Kiemas visais metų laikais gali tapti gyvenamosios erdvės pratęsimu. Tai lyg gamtos apsupta svetainė, kurioje sutinkame draugus, kaimynus, bendraujame, ilsimės ar smagiai leidžiame laiką. Ši erdvė turėtų būti jauki, žalia ir traukianti būti joje visais metų laikais. Juk ir namuose stengiamės, kad svetainė būtų tvarkinga, patogi namiškiams ir, žinoma, joje nestatome automobilių“, – apie skandinavišką kiemų supratimą pasakoja K. Vanagas.

Skirtingoms veikloms – skirtingos erdvės

Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad kiemą reikėtų suskirstyti tam tikromis zonomis: socialinė erdvė, aktyvaus laisvalaikio erdvė ir tylioji, poilsio zona. Automobilių stovėjimo vietos prie gyvenamųjų namų turėtų būti įrengiamos požeminiuose garažuose. Taip suprojektuota erdvė traukia įvairaus amžiaus ir poreikių kaimynus: vyresni ateina pailsėti ramioje gamtos aplinkoje, vaikai ir jaunimas – sportuoti, pažaisti krepšinį, pasivažinėti riedlentėmis, riedučiais, suaugę – pailsėti, pajudėti ir, žinoma, visi ateina bendrauti, susitikti draugus, kaimynus.

Gyvybės pilnų kiemų idėja pradedama taikyti ir kai kuriuose gyvenamųjų namų kvartaluose, tokiuose kaip “Naujasis Skansenas” ar „Matau Vilnių“, Kaune vystomuose daugiabučių projektuose “Piliamiestis” bei „Matau Kauną“.

„Bendruomenes telkiantys kiemai keičia gyventojų įpročius – vis dažniau norisi išeiti į lauką, užsimezga draugystė su kaimynais ir formuojasi tradicija vis daugiau laiko praleisti ne užsidarius bute, o susitikti kieme“, – kalbėjo K. Vanagas.

Pagal šią skandinavų kiemų koncepciją, gyventojai turėtų jaustis savo kiemo šeimininkais ir dalyvauti savo kiemo kūrime, todėl taikomas 60/40 principu. 60 proc. konkretaus kiemo projekto pasiūlo projektuotojai, o 40 proc. idėjų į kiemo infrastruktūrą pasiūlo gyventojai. Šiuo kiemo kūrimo principu vadovaujasi ir „YIT Lietuva“.

Pasak K. Vanago, naujai kuriamuose projektuose svarbus unikalumas, nes kiekviena vietovė, kur kuriasi naujakuriai, yra skirtinga – kiemas taip pat turėtų keistis pagal gyventojų poreikius.

„Gyventojai nebenori, kad kiemus užimtų automobiliai ar būtų naudojami tik komunalinėms funkcijoms. Žmonių sąmoningumas auga, kartu keičiasi ir kokybiško gyvenimo kriterijai. Tikimasi, kad kiemas bus bendruomenės erdvė, kur galės sportuoti, ilsėtis, žaisti. Tokius pilnus gyvybės kiemus, kur kiekvienas gali atrasti tai, kas jam įdomu, stengiamės ir kurti“, – įsitikinęs „YIT Lietuva“ vadovas.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139