Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.

Jo spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.

Rimas Tuminas 1970–1974 m. studijavo TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą. 1997–2022 m. – šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 2007–2022 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovas, Maskva (Rusija). Nuo 1981 m. dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje. Režisierius Rimas Tuminas pastatė per 70 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.

Iš svarbiausių darbų verta paminėti: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988); A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006); „Dėdė Vania“ (1992, 2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011); „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005); B. Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993); „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995); M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999); N. Gogolio „Revizorius“ (2001); S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002); M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010); „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius, Krištolinė Turandot 2012); A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014); T. Bernhardo „Minetis“ (2015); Sofoklio „Oidipas karalius“ (2016); J. W. Goethe’ės „Faustas“ (2019); L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021); H. Ibseno „Šmėklos“ (2022); L. Tolstojaus „Ana Karenina“ (2023); C. Goldonio „Žaismingas nuotykis“ (2023) ir kt. Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais rež. Rimas Tuminas repetavo A. Čechovo „Vyšnių sodą“, kurio premjera turėjo įvykti š. m. rugpjūtį Šanchajuje...

Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro principų. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus. Jis – Režisierius, kuris nestato spektaklių sau, tik nori priminti sau ir kitiems, kas išgyventa senelių, tėvų ir mūsų pačių. „Mūsų bendras tikslas – sukurti gerąjį teatrą, turint omeny tai, ką turime sakydami „geras žmogus“. Jeigu kas mus taip pavadins, būsim laimingi“, – teigia Maestro R. Tuminas.

Tuminas įvertintas „Kristoforo“ apdovanojimu Už spektaklį „Galilėjus“ (1993); Islandijos nacionaline premija teatro meno srityje Už spektaklį „Žuvėdra“ (1994); Lietuvos nacionaline premija (1994). R. Tuminas yra gavęs „Kristoforo“ apdovanojimą Už spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1995) bei Už spektaklį „Madagaskaras“ (1997). Už indėlį į tautinę kultūrą R. Tuminui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laispsnio) (1998). Režisierius apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžiumi (Lenkija, 2006) ir daugeliu kitų reikšmingų Maestro kūrybinės veiklos įvertinimų.

Savo mintimis, prisiminimais apie Maestro Rimą Tuminą dalinasi jo mokiniai, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktoriai – tie, kuriems teko laimė ir garbė dirbti su šviesaus atminimo Režisieriumi:

Mantas Vaitiekūnas: „Tuminas mums, studentams, buvo viskas. Jo paskaitos buvo tolygios šventei. Vėliau, kai pradėjome dirbti Mažajame teatre, jis dažnai kalbėdavo apie gyvenimo šventę. Visada prašydavo kurti žmogų, ne personažą, ne vaidmenį, o ŽMOGŲ. Bet niekas geriau to žmogaus nekūrė, nei Jis pats. Jis mums užkėlė tokią aukštą teatrinę kartelę ir paliko patiems ją įveikti. R. Tumino mokykla visada buvo ir bus vienintelis atskaitos taškas tolesniame mano kūrybos kelyje.“

Ilona Kvietkutė: „Jūs nekuriate personažo, Jūs kuriate žmogų!“ Ir su didele meile ir pagarba tiems žmonėms sukurdavo gyvenimą. Pažinoti, dirbti su tokiu Žmogumi yra didžiulė malonė ir Dievo dovana. Rimas Tuminas – Mokytojas, kuris padėjo mums susiformuoti, kuris davė daugiau, nei pats įsivaizduoja.“

Indrė Patkauskaitė: „Kartą, repetuojant vieną spektaklį, Jis man pasakė: ,,Turi vaidinti taip, tarsi neliestum kojomis žemės, ir kalbėti taip, tarsi matytum ir norėtum aprėpti jūros horizontą.“ Gal dėl to ir Jo spektaklius taip matau – tarsi pakylėtus nuo žemės. Ir Jis pats man visuomet toks išliks – sugebėjęs aprėpti ir įminti mums nepasiekiamą horizontą...“

Agnė Šataitė: „Genijus. Pasaulis neteko Genijaus... Jis buvo Žmogus! Jam teatre visi buvo svarbūs – budėtojas, kurio paklaus, kaip gyvena jo žmona, scenos darbininkas, kurio pasiteiraus, kaip sveikata. Aktoriai, kuriuos jis vedė į savo kūrybos šalį – ten, kur niekada nesibaigia teatro šventė. Ačiū, Mokytojau!“

Kirilas Glušajevas: „Iki, Mokytojau, Padrąsintojau, Palydėtojau. Iki naujų susitikimų!“

Sakau Tau taip, sakau „iki“, nes taip kalbėdavai man, nes taip Tave kalbantį atsimenu. Išmokau tokias pamokas – pamokas apie tai, kad niekas nesibaigia, niekas nesikeičia, bet tęsiasi. Todėl esu tikras ir žinau, kad čia nėra mirties, čia nebus mirties.

Kelionė Šventės link nesibaigia. Kelionė negali baigtis, tikslas nepasiektas, negali būti pasiektas. Galima ieškoti Šventės, tikėti, kad ją rasime. Paieška, kelionė Šventės beieškant, mus darys gyvesnius, geresnius, jautresnius, gražesnius. Jei dar neradome Šventės – negalime pykti, negalime tapti beširdžiais, nusiminti. Ieškosim Šventės! Juk vaidinti reikia angelams, kurie gyvena virš scenos. Ir tiems, kurie išėjo, nes jie laukia. Jie laukia, kad juos pakviesim, prikelsim – tausodami, saugodami. Tu buvai šimtus kartų laidotas, tiek pat kartų prisikėlęs. Apie Tave galima sakyti Tavo paties žodžiais: „Vat, žaltys!“ Ir dabar Tu buvai ir esi kelyje... Vakar mintimis pusę dienos su Tavimi kalbėjausi. Vakare sužinojau, kad vėl iškeliavai, ir į tokią kelionę, apie kurią kalbėjai per savo 70-metį, sakydamas, kad „dabar laukia gražiausiais įvykis“. Tad kelionė tęsiasi. Ieškojai ir ieškai Šventės. Ir aš ieškosiu. Ieškosim. Šventės. Čia nėra mirties, čia nebus mirties.“

Almantas Šinkūnas: „Išėjo geras žmogus. Kažkada jis sakydavo mums, aktoriams, kad geras žmogus nėra profesija, kad reikia dirbti, tobulėti, siekti, stengtis. Tačiau paskutiniais metais išgirdome, kad pakeitė nuomonę, – geras žmogus dabar jau yra profesija. Tai yra vertinga savaime.

Savaime vertinga yra mūsų atmintyje regėti geras jo akis, jo surauktą kaktą, jo žvilgsnį, nukreiptą į save, į tą neišsemiamą šviesos aruodą, ieškant paslėptų pačių svarbiausių, pačių žmogiškiausių dalykų, kurie bus dosniai atskleisti mums visiems – ir aktoriams, ir žiūrovams. Jis dalinosi savo sielos dalelytėmis. Dabar, matyt, jau visą ją išdalino ir mus paliko. Dabar mes esame apdovanoti, turtingesni, o jis – ten, aukštai.“

• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148