Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas

Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.

Ekspertai sako, kad išties šiuolaikiniai statybų ir aplinkos tvarkymo sektoriaus dalyviai vis dažniau atsigręžia į praeitį, ieškodami natūralumo ir organikos. Ką šios tendencijos reiškia ir kaip jos paveiks mūsų sprendimus statant svajonių namus ir kada Lietuvoje bus pirmas medinis daugiaaukštis?

Apie tai, kaip natūrali ir organinė statyba pamažu transformuoja visą statybų industriją, daugiau bus galima sužinoti jau balandžio 25–27 d. LITEXPO tarptautinėje statybų verslo parodoje „RESTA 2024“. Jos organizatoriai tvirtina, šiemet ypač daug dėmesio skyrę želdinimo, aplinkotvarkos ir organinės statybos temoms.

Natūralios statybos atgimimą, parodos dalyvių ir ekspertų teigimu, neabejotinai paskatino Europos Sąjungos žaliasis kursas. Bendrija juo įsipareigojo iš esmės transformuoti daugelį ekonomikos sričių. Statyba čia ne išimtis. Pastatų statyba ir jų bei juos supančios aplinkos priežiūra yra vienas iš didžiausių CO2 emisijų šaltinių.

„Akivaizdu, kad, norėdami pokyčių ir siekdami atitikti naujus reikalavimus, ateityje turėsime pereiti prie tvaresnių medžiagų ir darbų vykdymo metodų“, – sako bendrovės „Modulina“, tarptautiniame konkurse „Active House Awards 2024“ tapusios laureate, vyriausiasis inžinierius Laurynas Marcinkus, parodoje pristatysiantis lietuvių sukurtą šiaudinių skydų technologiją, sparčiai populiarėjančią Prancūzijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Natūralumo plitimui reikia žinojimo ir politinių sprendimų

L. Marcinkaus teigimu, tikrasis progresas būtų sugrįžimas prie natūralesnių medžiagų, tradicinių metodų. Ir tai verta padaryti ne tik dėl Žaliojo kurso, bet tiesiog dėl savo gyvenimo kokybės.

„Džiugu, kad jau randasi vis daugiau gražių pavyzdžių, kai statybai naudojamos natūralios medžiagos. Tiesa, iki šiol tuo daugiausia užsiėmė entuziastai. Tačiau atsiranda ir lengvai prieinamų sprendimų. Tarkime, mūsų šiaudų skydai yra natūralus, bet profesionalus statybos būdas. Visoje Europoje jau matomas suaktyvėjimas ir didesnis susidomėjimas statyba iš organinių medžiagų“, – analizuoja jis.

Anot jo, technologijos, kurios leistų statyti tvariau ir natūraliau, jau egzistuoja. Trūksta tik pažinties su jomis. Tam, kad tokia statyba įgautų pagreitį, reikia kritinės masės. Kitaip tariant, kaimynystėje stovinčių pavyzdžių, kurie paskatintų akimirkai sustoti ir susimąstyti, kad gal ir mano namas galėtų būti toks.

„Technologijos jau pakankamai ištobulėjo. Dabar atėjo metas tobulėti mąstymui. Juk galime kurti tokius objektus ir tokias technologijas, kurios įgalintų neturėti šiukšlių, leistų praktiškai viską panaudoti iš naujo. Tokia labai paprasta, bet galinga idėja. Organinė statyba yra statybų ateitis. Sugrįžimas prie tokių medžiagų kaip šiaudai, medis ir molis ir mums patiems leis grįžti į gamtą“, – įsitikinęs L. Marcinkus.

Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje dar yra įstatymų spragų ir nėra tinkamo reglamentavimo, kuris leistų sparčiau plėtotis organinei statybai.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo atnaujintas Statybų techninis reglamentas, kuriame atsirado naujų organinių medžiagų savybių įverčių. Lietuvoje kol kas vadovaujamės senomis normomis, neatsižvelgiančiomis į technologinį progresą, leidžiantį sukurti statybinę medžiagą, kuri yra organiška ir kartu atitinka aukščiausius energinės klasės reikalavimus. Kai kuriose šalyse, siekiant paskatinti persiorientavimą prie tokių medžiagų, valstybės net subsidijas moka, panašiai kaip Lietuvoje už saulės elektrinių įrengimą ar elektromobilių pirkimą“, – paaiškino „Modulinos“ vyr. inžinierius.

Anot jo, pakeitus reikiamas taisykles, organinė statyba ir mūsų šalyje imtų populiarėti daug sparčiau, o vystomi projektai neapsiribotų vien tik privačių namų statyba.

„Lietuvoje yra bendrovių, kurios laimėjo konkursus, tačiau laukia, kada atsiras tinkamas reglamentavimas. Jį sutvarkius, procesai būtų kur kas paprastesni. Nors kol kas didesnė mūsų produkcijos dalis skirta Lietuvos rinkai, sparčiai plečiamės į užsienio rinkas, kur reguliavimas jau pritaikytas organinei statybai. Greitu metu turėtume įgyvendinti ir pirmąjį savo projektą JAV“, – nurodė L. Marcinkus ir pridūrė, kad, jo manymu, per ateinantį penkmetį Lietuvoje ne tik pasikeis organinės statybos reglamentavimas, bet galbūt net bus pastatytas pirmasis medinis daugiaaukštis, kokių Skandinavijoje yra jau ne vienas.

Daugiau apie organinę statybą ir jos perspektyvas Lietuvoje bus galima išgirsti pranešime „Tvari statyba iš natūralių medžiagų. Šiaudų skydų technologija“, kurį L. Marcinkus skaitys balandžio 25 d. 11.00 val. 3 salės prezentacijų erdvėje.

Nukirsti negalima palikti – kur dedame kablelį?

Vis dėlto, natūralios statybinės medžiagos – tai tik dalis tvarios architektūros. Ne ką mažiau svarbi ir aplinka, kurioje stovi mūsų pastatai.

Tinklaraščio „Garden stories“ autorė Auksė Dobilienė, parodoje skaitysianti pranešimą „Sena sodyba. Ką išsaugoti ir kaip nesugadinti?“, kalba apie būtinybę saugoti žaliuosius plotus. Pasak jos, augalai vietoms – nesvarbu, tai būtų miestas ar kaimas, – suteikia dvasios. Deja, ją labai lengva sunaikinti, o susivokus jau būna per vėlu – žalą atstatyti labai sunku.

„Žmogus, atvykęs iš miesto ir apsigyvenęs sodyboje, tiesiog neturi pakankamai žinių, nespėja pajusti vietos dvasios ir skuba greičiau įsikurti, greičiau patirti gyvenimo gamtoje komfortą. Tačiau per tą skubėjimą į kaimą atsinešame miesto dvasią. Paaškėja, kad tie nauji pastatai ir kiemai iš tikrųjų krinta iš konteksto, neatitinka kaimo kraštovaizdžio“, – dėsto ji.

Pašnekovė pastebi, kad žmonėms, ypač ilgai gyvenusiems mieste, tiesiog trūksta žinių apie augalus, medžius, jų vertę ir įtaką visai mus supančiai aplinkai. Ji pabrėžia – šią situaciją pakeisti galima tik edukuojant save.

„Mes norime per greitai. Per lengvai kertame, naikiname. Į galvą ateina senųjų obelų pavyzdys. Prarandame ištisas jų veisles. Aš visada sakau, kad jau geriau leiskime medžiui mirti nuo senumo, o ne nuo prasto genėjimo ar dar blogiau – aklo kirtimo. Dažnai pravažiuoju pro Musninkų miestelį ir ten nužvelgiu tokį gražų seną namą, aplink kurį, deja, iškirstos visos obelys. O juk su specialistų pagalba jas buvo galima išgelbėti“, – apie medžių vertę kalba tinklaraščio „Garden stories“ autorė.

Kitas aktualus aspektas – želdiniai, medžiai ir žalieji plotai mieste. Klimato kaitos sąlygomis jie ypač svarbūs dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, augalai sugeria tą patį CO2, mažindami jo koncentraciją atmosferoje. Antra vertus, kylant oro temperatūrai tampa svarbus kiekvienas šešėlis. Be to, augalai taip pat padeda tvarkytis ir su potvyniais.

Kaip sako „Gervių sodų“ įkūrėja Reda Kazokevičienė, parodoje kalbėsianti apie medžių ir jų šaknų sistemų būklę miestuose, dėl klimato kaitos medžiai miestuose tapo itin svarbūs. Šylant klimatui vasaros mieste tampa vis karštesnės ir sunkiau pakeliamos. Brandūs medžiai tokiomis sąlygomis yra milžiniška vertybė, kurią privalu saugoti. Deja, juos vis dažniau keičia dekoratyviniai medeliai, niekada neduosiantys nė pusės tiek naudos.

„Reikia aiškinti žmonėms, kaip atrodo medžio šaknų sistema, kokia turi būti žemė, kurioje jie auga. Klimato šiltėjimo akivaizdoje turime suprasti, kad medžiais privalome rūpintis, ypač miesto erdvėse. Asfalto apsuptoms šaknims reikėtų įrengti drėkinimo sistemas, o ne palikti viską likimo valiai. Svarbus ir natūralus ciklas. Medeliai, kurie išauga patys iš sėklų, yra daug kartų stipresni, atsparesni. Jeigu jie jau išaugo, vadinasi, jiems ta vieta yra palanki, tinkama. Tai tik keli aspektai, nuo kurių galime pradėti“, – aiškina „Gervių sodų” įkūrėja R. Kazokevičienė, parodoje organizuojanti ištisą sesiją šių ir kitų svarbių temų aptarimui.

Paskutinę parodos dieną, balandžio 27 d., kraštovaizdžio ir aplinkotvarkos profesionalai aptars brandžių želdinių rekonstrukcijos, japoniško sodo kūrimo, kraštovaizdžio apšvietimo, senų sodybų saugojimo ir medžių aplinkos dizaine temas. Pranešimų sesija vyks 3 salės prezentacijų erdvėje 14.00 - 16.10 val.

Dar daugiau želdinimo, aplinkotvarkos, organinės statybos ir naujausių NT bei dizaino tendencijų bus galima išgirsti ir pamatyti jau balandžio 25–27 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre Vilniuje, kur vyks tarptautinė statybų verslo paroda „RESTA 2024“.

• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148