Ar įmonių vadovai gali miegoti ramiai naudodami dirbtinį intelektą?

Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Jei konkurenciją ribojantį rezultatą sukūrė DI, ar jo naudojimas gali padėti įmonei apsiginti nuo kaltinimų pažeidus konkurencijos teisę? Atsakymas į šį klausimą priklausytų nuo kelių sąlygų. Viena jų – ar įmonė veikė savarankiškai ar ne, sako Simona Liuimienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė.

Konkurencijos taisyklės nurodo, kad konkurenciją ribojantys įmonių sutarimai yra neteisėti. Tiesa, S. Liuimienė pripažįsta, kad šių dienų teisininkai susiduria su problema, jog tokius konkurenciją pažeidžiančius tarpusavio susitarimus tarp įmonių įrodyti yra sunku.

„Šiais laikais nėra būtina susitikti ir aiškiai susitarti dėl tam tikrų veiksmų derinimo. Vien stebint konkurento veiksmus elektroninėje erdvėje gali būti įmanoma nuspėti, kokią strategiją ar kainodarą jis taiko“, – sako vadovaujanti teisininkė.

Nepaisant to, S. Liuimienė pabrėžia, kad nors ir įrodyti konkurenciją pažeidžiančią veiklą elektroninėje erdvėje tampa vis sunkiau, tačiau iš esmės DI nepakeitė bendrųjų atsakomybės už konkurencijos taisykles taikymo sąlygų. Tad, net ir tobulėjant technologijoms, konkurencijos taisyklių universalumas leidžia užtikrinti, kad konkurenciją ribojantys ir vartotojams žalą darantys veiksmai būtų sustabdyti, sako ji.

Teisininkė mini prieš daugiau nei dešimtmetį viešai nuskambėjusią bylą, kuomet kelionių paieškos ir užsakymų sistemos „E-turas“ administratorius „Eturas“ kartu su kitomis 30 kelionių agentūrų tarpusavyje derino vartotojams suteikiamos nuolaidos dydį internetu parduodamoms kelionėmis. Pagal šį įmonių tarpusavio sutarimą, pirkdami internetu vartotojai galėjo gauti ne didesnę kaip 3 proc. nuolaidą kelionei. Nuolaidos riba šiuo atveju buvo nustatyta pasinaudojant sistema „E-turas.“

Tokiu sutarimu kelionių agentūros išvengė būtinybės konkuruoti taikydamos nuolaidas, tačiau vartotojai prarado galimybę pasinaudoti konkurencijos teikiamais privalumais. Svarbu pažymėti ir tai, kad tuo metu „E-turas“ buvo pirmoji Lietuvoje elektroninė kelionių įsigijimo platforma.

UAB „Eturas“ ir kitos kelionių agentūros pažeidė Konkurencijos įstatymą, kuris draudžia konkurenciją ribojančius susitarimus, ir gavo tuomet solidžią 5 mln. litų baudą, sako teisininkė.

Anot ekspertų, tai buvo pirmosios dirbtinio intelekto „uogytės“, o tokių atvejų ir iššūkių dėl dirbtinio intelekto plėtros su laiku daugėja.

Už ką gresia atsakomybė?

COBALT vyriausioji teisininkė sako, kad visų pirma svarbu suprasti, jog DI yra algoritmas arba programa, kurią žmogus rengia ir apmoko pasiekti tam tikrų rezultatų. Šiuo metu DI negali ir nėra pajėgus veikti visiškai autonomiškai, nepriklausomai nuo nustatymų. Tai reiškia, kad ir atsakomybė už DI padarytus teisės aktų pažeidimus tenka jo naudotojui. Tad, jeigu įmonė naudoja DI savo reikmėms, pavyzdžiui, kainos rinkos sąlygomis nustatyti, visa atsakomybė už tinkamą DI naudojimą tenka įmonei.

Kalbant apie konkurencijos teisės pažeidimus, reikia turėti omenyje, kad atsakomybė neturėtų būti taikoma už tai, kad įmonė pasitelkė DI tam, kad stebėtų viešas konkurentų kainas ir pagal tai nustatytų savo kainodarą. Jei skirtingi DI algoritmai, veikdami autonomiškai, nustato vienodas kainas – tokie veiksmai nėra draudžiami.

„Konkurencijos teisės pažeidimai atsiranda tada, kai įmonės veikia ne savarankiškai. Kaip ir minėtoje „Eturo“ byloje. Pavyzdžiui, jei skirtingos įmonės sutaria nustatyti prekės kainą naudodamos tą patį algoritmą arba bendromis jėgomis sukuria atskirą DI algoritmą, tokie sutarimai būtų neteisėti“, – pabrėžia ji.

Taip pat atsakomybė įmonei gali būti taikoma, jei ji pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi dirbtinio intelekto algoritmus naudoja tam, kad nustatytų nesąžiningai aukštas kainas vartotojams arba diskriminacines kainas savo pirkėjams. Tokie veiksmai gali reikšti, kad įmonė piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, o tai yra draudžiama.

• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82