Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sveikų maisto produktų, ligų gydymo metodų iki genų inžinerijos ir aplinkos apsaugos.

Žaliosios ir žemės ūkio biotechnologijos yra vienas iš svarbiausių prioritetų Europos Sąjungoje: įvairios ES programos yra skirtos maisto inovacijoms, pavyzdžiui, alternatyvių medžiagų naudojimui, tokių kaip kukurūzų baltymas ar žuvų miltai“, – apie biotechnologijų perspektyvumą pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dekanas, fizikos mokslų daktaras, profesorius Saulius Mickevičius.

Biotechnologijomis vadinamas gyvų organizmų ar biologinių procesų pritaikymas įvairiose srityse – pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje ir kitur, siekiant išspręsti įvairias problemas, kurti naudingus produktus ar inovacijas.

Pasak prof. S. Mickevičiaus, itin didelę svarbą biotechnologijoms turi genetika, kuri padeda atrinkti ar sukurti tinkamas genetines savybes turinčius mikroorganizmus, augalus ir net gyvūnus. Revoliucinis CRISPR metodas, vadinamas genų žirklėmis, jau leidžia redaguoti net ir žmonių genus, didinti atsparumą ŽIV ir kitoms ligoms. Būtent genetikos ir biotechnologijų dėka, taikant informacinės RNR technologiją, buvo sukurtos vakcinos, padėjusios kovoti su COVID-19 pandemija.

„Pasitelkiant dirbtinį intelektą, iš didelių duomenų masyvų galima atrūšiuoti nemažas genų sekas ir pažiūrėti, kokie mikroorganizmai ar dariniai turi reikalingas genetines savybes. Šioje srityje aktyviai dirba VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, taip pat – universiteto studentų įkurtas startuolis „Genomika“, kuris į DNR molekules netgi įrašė Lietuvos himną – tai dar vienas genetikos pritaikymo pavyzdys“, – pažymi VDU mokslininkas.

Padeda kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita

Biotechnologijos yra itin aktyviai taikomos maisto pramonėje. Pavyzdžiui, kuriami alternatyvūs baltymai, mėsos pakaitalai, gaminami iš augalų, kuriais siekiama atsverti mėsos gamybos neigiamus padarinius: klimato kaitą ir aplinkos taršą. Kita svarbi sritis – funkcinis maistas, kitaip tariant, produktai, kurie ir be pagrindinių mitybos funkcijų teikia papildomą naudą sveikatai: probiotikai, antioksidantai.

„Universitete turime spausdintuvą, kuriuo galima spausdinti biologinius produktus, pavyzdžiui, sudedamąsias dalis dirbtinei mėsai – taip vadinamus karkasus. Tai vadinama adityviosiomis technologijomis, procesu, kai nauji biologiniai komponentai pridedami prie jau esamų biologinių sistemų. Kalbant apie jų taikymą maistui, svarbu pažymėti, jog VDU čia itin pagelbėja Botanikos sodas, sukaupęs didelę vaistinių augalų kolekciją. Iš šių augalų galima išskirti naudingas medžiagas, ekstraktus ir panaudoti tolesnėje naujų maisto produktų gamyboje“, – paaiškina prof. S. Mickevičius.

Genetiškai modifikuotų pasėlių plotas – net 202 mln. hektarų

Biotechnologijos yra ypač plačiai taikomos žemės ūkyje. Pavyzdžiui, augalai yra genetiškai modifikuojami, kad auginami pasėliai būtų atsparūs kenkėjams, ligoms ir herbicidams, turėtų daugiau maistinių medžiagų. 2022-aisiais biotechnologijomis modifikuotų pasėlių plotas pasaulyje siekė net 202 milijonus hektarų, didžiausi plotai – JAV, Brazilijoje ir Argentinoje.

„Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, keičiasi ir klimatas, todėl turime naujus uždavinius: pasiekti, kad maisto užtektų visiems ir adaptuoti augalus genetiniame lygmenyje, kad jie prisitaikytų prie kintančių sąlygų. Taip pat augalų veislės pritaikomos specialiai vertikaliojo ūkininkavimo, uždarų patalpų daržininkystės aplinkai, siekiant gauti didesnį ir sveikesnį žmogui derlių visus metus – visa tai yra biotechnologijų sprendimai“, – teigia docentė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

Pasak jos, darbas su biotechnologijomis yra perspektyvus, platus ir nuolat besivystantis, reikalaujantis sekti naujausius mokslinius tyrimus, todėl svarstantiems apie karjerą šioje srityje būtini ne tik tvirti pagrindai įvairiose mokslo disciplinose, bet ir kokybiškos studijos universitete, kurios leistų prisiliesti prie praktikos, dar studijuojant dirbti su mokslininkais ir praktikuotis biotechnologijų įmonėse.

Studijose – moderniausia įranga ir praktika

Šias galimybes studentams suteikia Vytauto Didžiojo universitete siūloma Biotechnologijos bakalauro studijų programa. Studijų metu pristatomi ne tik biologijos, chemijos, fizikos pagrindai, bet ir genetika, imunologija, molekulių modeliavimas, futuristinis genų inžinerijos pasaulis. Studentai čia gali naudotis modernia laboratorijų įranga, šiuolaikiškai tirti, analizuoti, vertinti įvairiausius duomenis, taip pat – kurti naujus, inovatyvius produktus.

„Studentas, pasirinkęs šią programą, turi galimybę įeiti į biotechnologijų ritmą, pamatyti, kokius iššūkius reikia spręsti dabar ir kokie bus aktualūs ateityje. Čia jis gaus naujausias mokslines žinias paskaitose, pats įsijungs į mokslinius tyrimus, naudos moderniausių laboratorijų įrangą, taip pat – atliks net tris praktikas, tarp jų ir pasirinktoje įmonėje“, – pažymi doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė, pabrėžusi, jog VDU Biotechnologijos studijų programa išsiskiria ir dėmesiu žemės ūkio mokslams, Žemės ūkio akademijos mokslininkų įdirbio dėka.

„Žemės ūkio akademijoje dirba stiprūs mokslininkai, ypač agrobiotechnologijos ir biotechnologijų taikymo miškų ūkyje srityse – tai ir miškų genetika, ir augalų genetika ir selekcija ar kitos sritys. Gamtos mokslų fakulteto ir Žemės ūkio akademijos mokslininkai įsilieja į studijų procesą, laboratorijose jie dirba kartu su studentais. Praktiškai visi Biotechnologijos programos dalykai turi praktinę, laboratorinių darbų dalį, tai nėra tik teorija“, – papildo VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. S. Mickevičius.

Mokslininkų teigimu, baigus VDU Biotechnologijos bakalauro studijų programą, įgyjamas platus šios srities išsilavinimas, leisiantis tiek susirasti darbą biotechnologijos įmonėse, tokiose kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Nando“ ir kitose, tiek toliau tęsti studijas magistrantūroje, pasirinkus konkretesnę dominančią biotechnologijų sritį, darbą su augalais ar gyvūnais.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9