Kauno IT entuziastai nagrinėjo duomenų mokslo tematiką

Vos metus gyvuojanti Kauno informacinių technologijų (IT) bendruomenė „KIT club“ vėl sukvietė entuziastus į susitikimą. Šį kartą klubas persikėlė į tarptautinį lygį – vienas pranešėjas atvyko net iš Didžiosios Britanijos.

Iš viso keturi pranešėjai iš skirtingų kompanijų bei startuolių atstovai dalinosi įžvalgomis apie paslaptingą bei mažai girdimą, tačiau reikšmingą duomenų mokslą (angl. data science).

Dabar dažnai girdime terminą „didieji duomenys“ (angl. big data), todėl nenuostabu, kad šįkart „KIT club“ dalyviai ir svečiai tyrinėjo duomenų mokslą. Kas tai yra? Trumpai kalbant, duomenų mokslas yra automatizuotų metodų panaudojimas analizuojant didžiulius duomenų kiekius, siekiant iš jų išgauti informaciją, žinias ar įžvalgas ir pritaikyti jas praktinėje veikloje.

Duomenų mokslas sparčiai populiarėja

„KIT club“ iniciatorius ir įkūrėjas, „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas, Dainius Aksinavičius sako, kad didžiųjų duomenų informacija įvairiose srityse auga greičiau nei bet kada anksčiau.

„Duomenų mokslas – įdomi ir nauja sritis, kurioje plačiai naudojami didieji duomenys, jų analizė ir statistiniai įrankiai. Šis sparčiai augantis mokslas tampa vis reikšmingesnis, todėl populiarėja ir duomenų mokslininko (angl. data scientist) profesija. Šiame „KIT club“ susitikime patyrę IT specialistai, studentai ir kiti besidomintys informacinių technologijų sritimi dalinosi naujausiomis duomenų mokslo tendencijomis ir aptarė šios srities reikšmę“, – pasakoja D. Aksinavičius.

Renginyje buvo daug pirmųjų kartų: pirmasis pranešėjas iš užsienio, pirmoji gyva video transliacija. Šįkart IT entuziastų susitikimas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, kuris perkopė 160.

Lietuvoje šios profesijos atstovų nėra daug

Pirmasis pranešėjas Edgaras Dunajevas iš įmonės „Oberlo“ ne tik paaiškino kas yra duomenų mokslas, tačiau papasakojo kaip atrodo tipinė duomenų mokslininko darbo diena. „Mano darbo diena neturi tipinės darbotvarkės. Kartais reikia sugalvoti kaip gauti tinkamus duomenis arba pasikalbėti su verslo žmonėmis ir rasti tinkamą sprendimą darbui įgyvendinti, o kartais – išsiaiškinti, kodėl duomenų bazė veikia ne taip, kaip reikėtų“, – pasakoja duomenų mokslininku dirbantis vaikinas.

Pasak E. Dunajevo, šios srities specialistų Lietuvoje nėra daug – apie 50, o didieji duomenys ir duomenų mokslas vienas kitą papildo. „Įmonės mato duomenų mokslo vertę ir geba tinkamai panaudoti savo turimus duomenis. Juk jie gali būti naudojami nuo oro prognozių nuspėjimo iki filmo vakarui rekomendavimo“, – paprastą pavyzdį pateikia E. Dunajevas.

Renginys persikėlė į tarptautinį lygį

Antrasis pranešėjas Jonathan Gill iš įmonės „Callcredit Information Group“, susirinkusiems papasakojo apie didžiųjų duomenų ir duomenų mokslo sąsajas ir pabrėžė, kad nors ir kaip intriguojančiai skamba darbas su duomenimis, tačiau net 90 procentų laiko užima duomenų tvarkymas ir valymas. J. Gill akcentavo, kad duomenų mokslininkai pastaruoju metu intensyviai dirba su duomenimis iš socialinių tinklų.

Svečias iš užsienio atskleidė ką tyrinėja duomenų mokslas, kas yra save mokančios sistemos (angl. machine learning), kokie duomenų apdorojimo iššūkiai kyla bei kokia šio pakankamai naujo mokslo ateitis.



Startuolių pozicija

Trečiasis pranešėjų duetas – startuolio „Icybit“ kūrėjai Giedrius Sirevičius ir Simonas Stepanovas. „Icybit“ unikalus tuo, kad jis siekia sumatyti masių susibūrimo vietas, t. y. norima realiuoju laiku nustatyti miestuose esančių žmonių susibūrimo vietas bei stebėti jų kitimą laike. Skamba išties intriguojančiai ar ne? Štai ką sako patys vaikinai: „Visi mobilieji bei IoT įrenginiai sparčiai plinta pasaulyje ir generuoja begalę duomenų, kuriuos apdorojus galima gauti nemažai naudingos informacijos“.

Į pirmąjį „KIT club“ susitikimą atėjo apie 40 žmonių, antrajame dalyvių skaičius perkopė 100, o į šį atėjo net 160 žmonių. „Džiaugiamės, kad susidomėjimas klubo veikla auga ir tikimės, kad kitų susitikimų metu dalyvių skaičius išaugs dvigubai“, – optimistiškai kalba D. Aksinavičius.

„KIT club“ – tai neformali bendruomenė, vienijanti Kauno informacinių technologijų įmones, akademinės bendruomenės atstovus ir visus smalsuolius, norinčius pažinti pasaulį ir jo įvairovę bei tuos, kurie yra atviri kaitai ir naujovėms. Klubo nariai domisi IT naujovėmis, kuria idėjas bei jas įgyvendina, o taip pat – bendrauja tarpusavyje ir turiningai leidžia laiką. Prisijunkite prie „KIT club“ ir sekite naujienas „Facebook“ grupėje – https://www.facebook.com/groups/KITclubas

Apie „Callcredit Information Group“

„Callcredit Information Group“ yra duomenų valdymo lyderė Jungtinėje Karalystė, paslaugas teikianti tarptautiniu mastu. Kaune „Callcredit Information Group“ padalinys veikia jau ketverius metus.

„Callcredit Information Group“ Kauno komanda kuria ir palaiko inovatyvius technologinius produktus ir tarptautinę kompanijos IT infrastruktūrą. Padalinys įsikūręs Nemuno saloje, Žalgirio arenoje. Šiuo metu Kauno biure dirba 170 specialistų, kurie yra atsakingi už programinės įrangos ir duomenų bazių kūrimą, testavimą, projektų valdymą, IT palaikymą, duomenų analizės, elektroninės rinkodaros paslaugas bei klientų aptarnavimą.

„Callcredit Information Group“ yra vartotojų informacijos, rinkodaros paslaugų, kredito rizikos vertinimo, interaktyvių sprendimų ir konsultacinės analitikos ekspertai. Bendrovės padaliniai be Jungtinės Karalystės taip pat veikia Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Lietuvoje. Iš viso „Callcredit Information Group“ dirba daugiau nei 1000 darbuotojų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9