Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai

Daugelio mūsų namams internetą tiekiantis šviesolaidis pastaruoju metu netikėtai prigijo dronų pramonėje. „Forbes“ žiniomis, Vokietijos bendrovė „HIGHCAT“ Ukrainoje jau kurį laiką testuoja nematytas bepilotes skraidykles, kurios valdomos per optinį kabelį ir yra atsparios signalo blokavimui.

Nuotraukos šaltinis: BNS

„Telia“ pasakoja, kaip veikia šis išradingas ginklas ir kaip jis gali pasitarnauti šiuolaikiniame mūšio lauke.

Bepiločiai orlaiviai Rusijos pradėtame Ukrainos kare yra tapę vienu svarbiausių šiuolaikinės kariuomenės pajėgumų, galinčių reikšmingai pakeisti priešininkų jėgų pusiausvyrą. Prireikus mažyčiai dronai įrodė gebantys stoti į akistatą net ir su sunkiąja technika, o jų galimybės stebėti aplinką išgelbėjo daugybės karių gyvybę ir šiandien yra nepamainomos naikinant priešo taikinius ar planuojant sudėtingas operacijas.

Deja, efektyviai panaudoti bepiločius orlaivius fronte kiekvieną dieną darosi vis sunkiau ir sunkiau. Abi kovojančios pusės jau yra įgudusios naudoti elektronines kovos priemones, kuriomis slopinamos dronų valdymui naudojamos radijo bangos ir jų orientacijai vietovėje reikalingas GPS signalas. Tokiu būdu specialios įrangos generuojami elektroniniai trukdžiai neleidžia dronais žvalgyti vietovės bei pulti taikinių, priešą savotiškai palikdami be „akių“ ir be „šovinių“.

„Norint ištrūkti iš šios technologinės aklavietės, buvo prieita prie paprasto sprendimo – droną su valdymo pultu sujungti šviesolaidžio kabeliu. Taip vienu šūviu nušaunama visa eilė zuikių. Kadangi šviesolaidžiu sklindantis signalas yra optinis, jo neveikia radijo bangas slopinantys elektromagnetiniai trukdžiai ir priešui tampa neįmanoma perimti drono valdymo. Be to, dėl itin greito signalo perdavimo operatoriui atsiranda galimybė orlaivį valdyti kur kas preciziškiau, o drono filmuojamas vaizdas perduodamas su daug mažesniu vėlinimu“, – idėjos privalumus vardina Giedrius Jasonas, „Telia“ verslo produktų ir kainodaros vadovas.

Ekspertas prideda, kad minėti optinio kabelio privalumai galioja ir šviesolaidinio interneto atveju. Jo atsparumas įvairiausiems trukdžiams yra viena priežasčių, kodėl egzistuojant itin sparčiam 5G ryšiui ir toliau aktyviai vykdoma fiksuoto interneto linijų plėtra. Kaip parodė Ukrainos patirtis, priešui bandant užimti svetimą teritoriją, mobilusis ryšys būtų nuslopintas greičiausiai, o šviesolaidinis internetas veiktų ir toliau, nes jo veikimą galėtų sutrikdyti nebent fizinis optinio kabelio pažeidimas.

Kas žinoma apie šviesolaidinius dronus? Pirmieji šviesolaidinių dronų prototipai į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankas papuolė šių metų kovą, o apie aktyvius jų bandymus ir masinės gamybos planus išgirdome nepraėjus nė pusmečiui. Atsakymo, kodėl taip greitai vystoma ši daug klausimų kelianti technologija, toli ieškoti nereikia. Prancūzijos kariuomenės štabo viršininko generolo Pierre‘o Schill‘o teigimu, net 75 proc. dronų Ukrainoje šiandien neutralizuojami trukdžiais nutraukiant ryšį tarp orlaivio ir operatoriaus.

Kitaip tariant, siekiant išlaikyti drono, kaip ginklo efektyvumą, tapo būtina atsisakyti valdymo radijo ryšio bangomis, o elementariausiu ir pigiausiu jo pakaitalu tapo šviesolaidis. Vokiečių „HIGHCAT“ testuojami „HCX“ dronai šį kabelį neša susuktą specialiame ritinyje ir, skrisdami tolyn, jį, lyg kokią laistymo žarną, paskui save po truputį išvynioja.

Pasak G. Jasono, informacija prie drono pritvirtintu šviesolaidžiu gali sklisti 1000 megabitų per sekundę (Mb/s) sparta, tad jo operatorius savo ekrane nuolat mato kokybišką vaizdą, kuris nedingsta net tada, kai orlaivis nusitaiko ir visu greičiu pasileidžia į taikinį. Nuskraidinus droną į draugiškas pozicijas, šią sparčią ir patikimą jo informacijos liniją netgi galima panaudoti tarpusavio komunikacijai, jei kitas ryšio priemones priešas sėkmingai užslopino elektroninės kovos priemonėmis.

Šviesolaidinės skraidyklės taip pat ypač tinkamos pastatų ar tunelių žvalgymui. Jei dėl vienas kitam keliamų ryšio trukdžių tokią misiją kartu galėdavo vykdyti geriausiu atveju keli radijo bangomis valdomi dronai, šviesolaidiniai orlaiviai tokios problemos neturi. Teoriškai jie netgi galėtų skristi dideliame spiečiuje, vienas kitam nė kiek netrukdydami.

Matydama tokią gausybę privalumų, į kovą šviesolaidinius dronus bando mesti ir Rusijos pusė, bet kol kas visi viešai pademonstruoti jos šviesolaidiniai orlaiviai tėra pigių kiniškų produktų analogai. Agresorė jų pasigaminti negalėtų net ir norėdama, nes tam reikalingos sankcijomis saugomos technologijos ir nemažas įdirbis.

„Įkąsti“ gali, bet reikia atsižvelgti į trūkumus

Šviesolaidinis valdymas gali skambėti kaip revoliucinė technologija, bet tuo pat metu tai yra ir didelis tokio tipo dronų minusas. „Savižudžio“ orlaivio galimas nešti svoris yra smarkiai ribotas, todėl užkabinus didelį optinio kabelio ritinį smarkiai sumažėja ant skraidyklės tvirtinamų sprogmenų kiekis ir atitinkamai – potenciali žala taikiniui.

Noras vietoje didesnio kabelio ritinio ant drono uždėti daugiau sprogmenų neišvengiamai reikš, kad atakuoti priešo pozicijas su tokio tipo orlaiviu bus galima tik iš pakankamai nedidelio atstumo, kas atakos rengėjus privers pavojingai priartėti prie fronto linijos ir rizikuoti būti sučiuptiems. Tokie trūkumai šviesolaidžiu valdomą orlaivį paverčia ganėtinai nišiniu ginklu, kurį verta naudoti tik veikiant labai stipriam priešo signalo blokavimui.

Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad šviesolaidis yra kur kas trapesnis už įprastą varinį kabelį. Anot „HIGHCAT“, jį sudarantys stiklo pluoštai pakankamai neblogai atlaiko tempimo jėgą ir yra atsparūs tokioms įprastoms dronų kelyje pasitaikančioms kliūtims, kaip medžiai ar vandens telkiniai. Deja, net ir specialiai naudojimui dronuose subalansuotas šviesolaidis vis dar itin jautrus užlenkimui ir susisukimui išvyniojimo metu. Būtent dėl to tokio tipo orlaivių valdytojai turi būti specialiai mokomi nedaryti itin staigių, neprognozuojamų manevrų, kurie dronams ir suteikdavo pranašumą prieš kitus ginklus.

Geresne šviesolaidinio bepiločio alternatyva laikomi taip pat sparčiai vystomi dirbtiniu intelektu (DI) paremti dronai. Juose veikiantys DI algoritmai turėtų galėti interpretuoti kameros fiksuojamą vaizdą ir atakuoti taikinius be žmogaus įsikišimo. Gebėjimas savarankiškai naviguoti panaikintų būtinybę droną valdyti radijo bangomis ir turėti patikimą neblokuojamą GPS signalą, todėl šie orlaiviai taptų neaptinkami ir neužslopinami. Žinoma, kol tokie dronai taps kritine parama mūšio lauke, dar turės praeiti šiek tiek laiko, kurį sėkmingai padės ištverti šviesolaidiniai „skraidūnai“.

„Dronų tobulinimas ir gamyba šiandien tapo vienu intensyviausių technologinės kovos „ringų“, kuriame reikia ne tik genialiausių protų, bet ir darbščių rankų. Todėl šiais metais įprastą „Telia“ komandų formavimo ir stiprinimo programą pakeitėme, į ją įtraukdami dronų gamybos mokymus. Tikime kad konstruodami dronus mūsų darbuotojai įgis ne tik tiesioginei įmonės veiklai naudingų grupinio darbo kompetencijų, bet ir esant reikalui šalies gynybos arsenalą galės papildyti svarbiausiu šiuolaikinio karo ginklu bei šio amato mokyti kitus asmenis“, – teigia Giedrius Jasonas, „Telia“ verslo produktų ir kainodaros vadovas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9