Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?

Nepaisant daugybės pastangų kovoti su patyčiomis mokyklose ir internete, naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje šios problemos mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – jas patiria trečdalis paauglių.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kasmet rengiamos prevencinės kampanijos, skiriamas finansavimas įvairioms švietimo programoms, specialios pagalbos linijos siekia sumažinti patyčių naštą, kurią kasdien ant savo pečių „nešioja“ moksleiviai, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į iššūkius, kurie užkertą tam kelią.

Siekiant stabdyti patyčias Lietuvos mokyklose prekės ženklas „Head & Shoulders“ antrus metus iš eilės organizavo socialinę kampaniją „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose Vaikų linija šiuo metu vykdo reagavimo į patyčias mokymus, skirtus mokytojams ir mokyklų darbuotojams.

Iššūkiai, su kuriais susiduria mokyklos

Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai.

„Pravedus mokymus galima įžvelgti panašius iššūkius, su kuriais mokyklos susiduria, spręsdamos patyčių problemą. Pirma, pastebėjome, kad ugdymo įstaigoms trūksta paramos, patyčių prevencijos ir intervencijos planą paverčiant „gyvu“ ir veikiančiu dokumentu. Tokią paramos funkciją atlieka ir Vaikų linijos vedami mokymai, kuomet su mokyklos darbuotojais per konkrečių atvejų analizę peržiūrime mokykloje naudojamas reagavimo į patyčias praktikas ir diskutuojame, kaip padaryti, kad jos veiktų sklandžiau“, – sako J. S. Jasiulionė.

Kitas iššūkis – mokyklos nuolat susiduria su naujovėmis. Pasak psichologės, pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės.

„Pastebėjome, kad daugumai mokyklų nėra lengva išlaikyti nuoseklų dėmesį patyčių problemai, ko labai reikia, siekiant, kad žeminančio elgesio ir patyčių mastas mokyklose mažėtų“, – sako psichologė.

Patyčių mastas išlieka didelis

Kalbėdama apie ateities perspektyvas Vaikų linijos atstovė tikisi, kad ilgainiui patyčių rodikliai keisis teigiama linkme, tačiau kol kas tokio pokyčio nemato.

„Tikrai norėtųsi, kad patyčių tarp vaikų mastas mažėtų – Vaikų linija jau daugiau nei 20 metų stebi ir gilinasi į patyčių reiškinį ir liūdna konstatuoti, kad per tuos metus patyčių mastas beveik nesumažėjo. Tam, kad jis mažėtų, svarbus nuoseklus visų indėlis – ir valstybės institucijų, ir ugdymo įstaigų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir verslo įmonių. Ir nors šiuo metu vis dar trūkta nuoseklaus, visą visuomenę apimančio, darbo su patyčių problema, kartu tikiu, kad ir maži žingsniai atskirose mokyklų bendruomenėse daro pokytį konkrečių vaikų gyvenimuose“, – teigia J. S. Jasiulionė.

Svarbus nuoseklumas

Pasak Vaikų linijos psichologės, norint spręsti patyčių problemą yra būtinas nuolatinis suaugusiųjų rūpestis ir nuoseklus darbas.

„Tikriausia galima būtų sakyti, kad programos sėkmė yra tuomet, kai patyčių prevencinės veiklos, pastebėtų patyčių stabdymas, patyčių atvejų registravimas ir pagalba į jas įsitraukusiems vaikams tampa integralia kasdienybės mokykloje dalimi. Tad labai svarbu, kad net ir mokyklos, jau diegusios patyčių problemai skirtą prevencinę programą, periodiškai atnaujintų savo darbuotojų žinias, kartu su visa komanda peržiūrėtų vykstančius reagavimo į patyčias procesus ir vėl „susistyguotų“ šį svarbų darbą“, – sako J. S. Jasiulionė.

Mokymų nauda

Patyčių prevencijos kampanijos „Suremkime pečius“ metu surinktos lėšos leis įvykdyti 20 reagavimo į patyčias mokymų skirtingose Lietuvos mokyklose ir apmokyti daugiau nei 400 mokytojų bei ugdymo įstaigų darbuotojų. Pirmieji tokie mokymai jau įvyko Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos pedagogams.

„Patyčių stabdymas ir tinkamas reagavimas į žeminantį elgesį mums yra labai svarbus. Šį siekį įvardinčiau kaip vieną iš sudedamųjų mokyklos gyvenimo dalių. Tai nuolatinis, ilgalaikis darbas. Mūsų įsitikinimu, vaiko emocinė savijauta lemia ir jo mokymosi rezultatus. Mokyklos bendruomenė, pastebėjus patyčias, stengiasi reaguoti „čia ir dabar“, todėl galimybė dalyvauti Vaikų linijos mokymuose mums yra labai naudinga ir svarbi. Nuolat bendradarbiaujame su kolegomis, sprendžiame problemas, kilusias klasėse, nes tokių kiekviename moksleivių amžiaus tarpsnyje tikrai pasitaiko“, – atskleidžia Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos socialinė pedagogė Lina Povilionienė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9