Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių

Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertas įspėja, kad nesilaikant esminių taisyklių ir medžiagų gamintojų rekomendacijų, tokie statybų darbai gali atsieiti dvigubai arba netgi trigubai.

„Didžiausias iššūkis statyboms – neigiama temperatūra, kadangi daugelis medžiagų nepritaikytos naudoti šaltyje. Įprastai statybų darbus, ypač kalbant apie fasadų ir apšiltinimo įrengimą, rekomenduojama stabdyti jei lauko temperatūra nukrenta žemiau nei 5 laipsniai. Nors atsiranda medžiagų ir darbų technologijų, kurios darosi vis atsparesnės, rizika vis tiek išlieka. Neatsakingai šaltuoju sezonu vykdomi darbai gali kainuoti daugybę pinigų ir nervų”, – pasakoja „VILNIUS TECH” Statybos fakulteto, Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas

Laikykitės esminių taisyklių

Armavimo ir betono sluoksniuose, kurie naudojami fasadui ir šiltinimui, yra vandens. Tad dirbant neigiamoje temperatūroje, medžiagose esantis vanduo sušąla.

„Jeigu į rekomendacijas neatsižvelgiama ir vis tiek dirbama esant minusinei temperatūrai, prasti rezultatai dažniausiai pasimato atšilus orams. Sienos pasidengia it šerkšnu, kuris rodo broką – jeigu ant viršaus bus dedamas dekoratyvinis tinkas, sienos trupės ir statinys nebus ilgaamžis. Visus fasado ir šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti esant ne žemesnei, nei 5 laipsnių temperatūrai”, – pasakoja D. Kalibatas.

Pasak eksperto, statybose atsiranda vis modernesnių sprendimų. Pavyzdžiui, į betoną įmaišomos medžiagos, kurios leidžia dirbti neigiamoje temperatūroje. Tačiau apdailos medžiagos šaltyje negali būti naudojamos, pvz. klijai neigiamoje temperatūros šąla greičiau nei sustingsta ir savo funkcijos neatlieka.

„Taigi, naudojant įprastas statybų technologijas, darbų šaltuoju sezonu geriau vengti. Jeigu darbai privalo tęstis, reikia naudoti specialias, šalčiui atsparias technologijas. Pavyzdžiui, galima užsidengti fasadą plėvele ir darbų metu jį šildyti šildytuvais. Nors tai ir kainuos daugiau, užtikrins kokybiškus rezultatus”, – sako „VILNIUS TECH” docentas dr.

Gali atsieiti dvigubai

Šylant šalies klimatui ir trumpėjant arba visai nepasirodant žiemoms, dažnėja atvejų kai statybų darbai šaltuoju sezonu net nesustoja. Ekspertas pastebi, kad tai gali būti ir nuostolingas sprendimas, jeigu dienos šiltesnės, naktimis temperatūra vis tiek būna neigiama.

„Jei diena temperatūra yra apie 5 laipsnius, naktimis ji gali nukristi iki neigiamos ir tai veikia statybų medžiagas. Galbūt toks statinys ir sulauks pavasario, bet vietoj medžiagų gamintojo žadėtų 20-ies tarnaus tik 10 metų. Bet kuriuo atveju, reikėtų dėmesį kreipti ne į darbų metu esančią temperatūrą, bet ir į tai ar nėra įšalusi konstrukcija”, – įspėja D. Kalibatas.

Ekspertas primena, kad tiek vasarą, tiek žiemą visas statybines medžiagas reikėtų laikyti pagal gamintojo nurodymus ir sandėliuoti tinkamai. Kitas svarbus aspektas – dirbant statybose reikia atsižvelgti ne tik į žinias, bet ir į darbų technologijas bei gamintojo parametrus.

„Nesilaikant esminių taisyklių, pasekmės gali būti liūdnos. Kartais pastebiu, kad statybų darbai sustabdomi šaltuoju sezonu ir būna palikti tokioje stadijoje, kai nerekomenduojama daryti technologinių pertraukų. Tokių atveju geriau investuoti daugiau, apšildyti fasadą ir pabaigti darbus iki galo. Kadangi klaidos gali lemti tai, kad fasado sluoksniaiima trupėti ir byrėti, statymas iš naujo vėliau gali atsieiti du ar tris kartus daugiau pinigų”, – sako docentas.

Medžiagos, kurios nebijo šalčio

Šaltuoju metų laiku, kai šildymo išlaidos tampa iššūkiu, efektyvūs energijos taupymo sprendimai tampa būtinybe. Inovatyvius fasado sprendimus siūlanti lietuvių įmonė sukūrė fasado šiltinimo ir apdailos sistemą, kuri leidžia efektyviai atlikti fasado darbus net ir žiemos metu.

„Ilgai studijavome su fasadų medžiagomis susijusias problemas, gilinomės, kas neigiamai veikia kokybę ir ilgaamžiškumą. Ši sistema, be klijų ar varžtų, sujungia aukštos klasės betono mišinį su polistirolo ar vatos sluoksniu, užtikrindama tvirtą sukibimą. Dėl to plokštės yra atsparios temperatūrų svyravimams ir gali būti montuojamos net neigiamoje temperatūroje. O jei tiksliau, plokštes galima naudoti iki -10 temperatūros“, – pasakoja įmonės „Koderus“ įkūrėjas Edvardas Račevskis.

Ši sistema leidžia dvigubai greičiau įrengti fasadą, nes vienu metu atliekamos tiek apšiltinimo, tiek apdailos funkcijos. Plokštės yra ilgaamžės, lengvai prižiūrimos ir pasižymi įvairiomis tekstūromis bei spalvomis, leidžiančiomis sukurti unikalią pastato estetiką.

2021 metais fasado plokštė „KODERUS 2IN1” pelnė „Lietuvos metų gaminio“ titulą ir laimėjo aukso medalį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamame konkurse.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9