Lietuvoje įdiegta viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų

Nuo šiandien Lietuvoje pradeda veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų. Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatai.

Įdiegtas sprendimas leis stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas ir taip užkirs kelią galimiems sveikatos pavojams. Šiuo metu sistema įdiegta visose „Gintarinėse vaistinėse".

20 tūkst. vaistų sąveikų

Vaistų suderinamumo sistemoje sukaupta informacijos apie 20 tūkst. skirtingų vaistų sąveikų, kurios sudarytos remiantis Karolinska instituto klinikinės farmakologijos departamento Švedijoje, Stokholmo apskrities tarybos ir Suomijos universitetų duomenis. „Gintarinėse vaistinėse" įdiegta sistema leidžia matyti paciento vartojamų vaistų rizikos profilį. Informacija apie vaistus ir jų suderinamumą sistemos duomenų bazėje atnaujinama 4 kartus per metus, remiantis naujausiais tyrimais, kurių skaičius kasmet siekia 1000-1500.

Tokia sistema gydymo įstaigose ir vaistinėse, naudojama kasdienėje medicinos praktikoje, taip pat įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir nuo 2016 m. Estijoje. Statistika rodo, kad tai yra labiausiai naudojama vaistų suderinamumo duomenų bazė Skandinavijos šalyse.

„Vaistininko vaidmuo, bendradarbiaujant kartu su gydytojais, yra itin svarbus, siekiant informuoti ir šviesti pacientą apie galimas neigiamas vaistų tarpusavio sąveikas. Siekdami užtikrinti maksimalų rūpestį pacientų sveikata ir suteikti jiems geriausią patirtį įsigyjant medikamentus, pirmieji Lietuvoje integravome pažangiausių užsienio valstybių patirtį vaistų suderinamumo srityje", – sako Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės vaistinės" generalinė direktorė.

Skaudžios nesuderinamumo pasekmės

„Nors Lietuvoje apie vaistų nesuderinamumą valstybiniu lygmeniu duomenų nekaupiama, sistemos testavimo mūsų vaistinėse metu pasitvirtino kitose šalyse matomos tendencijos. Pastebėjome, kad pasitaiko apie 4 proc. nesuderinamumo atvejų. Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo dažnai turi suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais. Taip pat būna situacijų, kai vitaminas C ir E trukdo kai kurių antibiotikų veikimui. Matydami tokią informaciją ir pastebėję vaistų nesuderinamumo atvejį, iškart galime informuoti pacientą ir jo gydytoją, kad būtų išvengta galimų neigiamų komplikacijų paciento sveikatai", – sako Martynas Gelžinis, „Gintarinės vaistinės" valdybos narys.

Pasak M. Gelžinio, įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai patvirtina vaistų suderinamumo svarbą. Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonių tarpe, mat 4,8 proc. jų į ligonines patenka būtent dėl vaistų nesuderinamumo sukeliamų šalutinių poveikių.

JAV tyrimų statistika rodo, kad iš visų į ligonines patenkančių žmonių 6,7 proc. arba 150 tūkst. jose atsiduria dėl neigiamos vaistų tarpusavio sąveikos. 106 tūkst. iš šių atvejų baigiasi mirtimi. Tuo tarpu Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 3,8 proc. populiacijos vartoja vaistų kombinacijas, kurios turėtų būti vengiamos, o 38 proc. – kombinacijas, kai vaistų nesuderinamumo pasekmių galima išvengti koreguojant vaistų dozes. Beveik trečdalis visų vaistų kombinacijų, galinčių sukelti neigiamą šalutinį poveikį, yra susiję su nereceptiniais vaistais.

Tad sąveikaudami tam tikri vaistai gali ne tik neatlikti savo funkcijos, bet ir – dar blogiau – iššaukti priešingą efektą nei tikimasi. Viso to galima išvengti vartojant tinkamai parinktus medikamentus, kurių veikliosios medžiagos nekenkia viena kitai. Būtent tuo remiasi ir įdiegta sistema – ji leis užkirsti kelią sveikatos sutrikimams, kuriuos gali sukelti netinkamas vaistų kombinacijų vartojimas, ir taip užtikrinti maksimalų rūpestį paciento sveikatos būkle ir gydymu. Jau ir „Norfos vaistinės" nusprendė prisijungnti prie suderinamumo programos.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9