Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas

Pavasaris – atsinaujinimo metas ne tik gamtai, bet ir mūsų aplinkai. Laikas sutvarkyti sodą, surinkti pernykščius lapus, sausas šakeles ir kitas organines atliekas. Tinkamas jų tvarkymas ne tik padeda išlaikyti tvarką, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Žaliosios atliekos: kodėl tinkamas jų tvarkymas yra būtinas?

Žaliosios atliekos, susidarančios iš augalinės kilmės medžiagų, skirtingai nuo kitų atliekų, tokių kaip plastikas ar stiklas, natūraliai suyra ir gali tapti į labai vertinga medžiaga – kompostu. Tačiau netinkamai tvarkomos, šios atliekos gali tapti problema, keliančia nepageidaujamą kvapą, teršiančia aplinką ir didinančia sąvartynų apkrovą.

Pavasarį, prasidėjus aktyviems sodininkystės darbams, žaliosios atliekos kaupiasi ypač sparčiai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių neteisingo žaliųjų atliekų tvarkymo pavyzdžių – jų šalinimas komunalinių atliekų konteineriuose: „Žaliosios atliekos, išmestos į mišrų atliekų srautą, užima vertingą vietą ir užteršia visą potencialią perdirbimui tinkamą žaliavą – pakuotės tampa nebepatrauklios perdirbėjams“ – tvirtina VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau - Kauno RATC) direktorius Laurynas Virbickas.

Kauno RATC ekologės Renatos Utyrienės teigimu, išmetus žaliąsias atliekas netinkamose vietose, tokiose kaip miškas, ne tik estetiškai sugadinamas kraštovaizdis, bet ir sukeliama biologinė tarša, kuomet yrant atliekoms išsiskiria kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, amoniakas ar metanas. Tai gali pažeisti dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis, pakenkti miško ekosistemai ir padidinti ligų plitimo riziką dėl patogenų, esančių atliekose.

Žaliųjų atliekų panaudojimas: kompostavimo privalumai

Vienas efektyviausių būdų tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Kompostavimas ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir paverčia jas vertingu organiniu trąšų šaltiniu, kuris pagerina dirvožemio struktūrą ir maistingumą.

Siekiant gauti kokybišką kompostą, Kauno RATC ekologė R. Utyrienė rekomenduoja vadovautis šiomis pagrindinėmis taisyklėmis:

· Naudoti dėžę su uždengimu;

· Atliekas nuolat permaišyti;

· Įvertinti drėgmės lygį.

· Maišyti „žaliąsias“ atliekas (pvz., daržovių likučius, žalius lapus) su „rudosiomis“ (šakomis, sausais lapais), kad būtų užtikrintas anglies ir azoto balansas.

Pavasarį prašilus orams, šie patarimai tampa ypač aktualūs. Specialistė ragina atkreipti dėmesį, kad po žiemos kompostas gali būti per drėgnas arba išsausėjęs, todėl jį reikėtų perkasti, įvertinti jo būklę ir pakoreguoti – sudrėkinti arba įmaišyti sausos medžiagos. Kompostą taip pat verta prasijoti: smulkesnė dalis galbūt jau tinkama smulkių augalų sodinimui, o stambesnę komposto frakciją galima grąžinti tolesniam irimui. Siekiant atgaivinti mikroorganizmų veiklą po žiemos, naudinga į kompostą įmaišyti aktyvatorių ar bakterijų – tai paspartins irimo procesą ir padės greičiau gauti kokybišką rezultatą.

Žaliųjų atliekų surinkimas aikštelėse

Neturint galimybės kompostuoti namuose, galima pasinaudoti žaliųjų atliekų aikštelių paslaugomis. Kauno regiono atliekų tvarkymo centras aptarnauja 3 tokias aikšteles, kuriose žaliąsias atliekas, gyventojai gali pristatyti nemokamai. 2024 metais šios aikštelės priėmė beveik 19,3 tūkst. tonų žaliųjų atliekų, iš kurių, kruopščiai apdorotos didesnės šakos ir kelmai buvo paversti biokuru, o žolė, lapai, vaisių ir daržovių atliekos bei smulkesnės šakelės – kokybišku kompostu.

Aikštelėse gaminamo komposto galima ir įsigyti, be to, jis labai nebrangus: „Daugelis dar nėra atradę šios aikštelėse gaminamos dirvožemiui vertingos medžiagos – skatiname įsigyti ir naudoti.“ - ragina Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.

Šiuo metu Kauno RATC aptarnaujamos žaliųjų atliekų aikštelės veikia šiose vietose:

· Kaune – Nemajūnų g. 15A.

· Kauno rajone – Vandžiogalos sen., Juozapavos k. 1A.

· Kėdainių rajone – Zabieliškio k., Liepų g. 16

Svarbu pažymėti, kad į žaliųjų atliekų aikšteles pristatomos atliekos turi būti nesupakuotos ir neturėti priemaišų: plėvelės, plastiko, grunto, žemės, akmenų, draudžiamų gyvulinės kilmės ir aliejaus atliekų, kurios gali užteršti ir trukdyti tinkamam apdorojimui. Daugiau informacijos Kauno RATC internetinėje svetainėje: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/

Žaliųjų atliekų tvarkymui siūlomos ir kitos galimos alternatyvos. Gyventojai gali naudotis atskirais konteineriais, kuriuos teikia daugelis savivaldybių, o atliekų tvarkytojai surenka ir perdirba jas į kompostą ar mulčią. Be to, bendruomeniniai sodai ir vietiniai ūkiai taip pat gali priimti žaliąsias atliekas kompostavimui, padėdami užtikrinti jų tinkamą panaudojimą ir dirvožemio praturtinimą.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacija

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9