Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti

Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alhoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės. Tačiau kada tai tėra jokio pavojaus nesukeliantis pojūtis, o kada – įspėjimas apie rimtas širdies ligas ar kitas sveikatos problemas?

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Apie širdies permušimus, jų priežastis, diagnostiką ir gydymą pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis.

Kas yra širdies permušimai ir kaip jie pasireiškia?

Įprastai širdis plaka ritmingai, ir žmogus savo širdies plakimo nejaučia, nebent jis paspartėja ar sustiprėja. Priešlaikiniai širdies susitraukimai, dar vadinami širdies permušimais arba ekstrasistolėmis, atsiranda tada, kai širdyje aktyvuojasi tam tikras taškas, išbalansuojantis normalų ritmą. Dėl to širdies dūžis įvyksta anksčiau nei turėtų ir yra labiau juntamas.

Pacientai šį pojūtį apibūdina įvairiai: vieni sako, kad jaučia tarsi krūtinėje „kažkas persiverčia“, kiti apibūdina tai kaip „gerkle nuslinkusį kąsnį“, dar kiti teigia tiesiog pajutę greitesnį širdies plakimą ar stabtelėjimą. „Dažnai žmogus nesugeba nupasakoti naujai patirto jausmo – tenka intuityviai padėti jam tai įvardyti“, – sako dr. A. Maksvytis.

Ką daryti pajutus širdies permušimus?

Svarbu žinoti, kad nei pats žmogus, nei gydytojas, išklausęs paciento nusiskundimų, negali tiksliai nustatyti širdies permušimų priežasties – tam reikia atlikti papildomus tyrimus. „Vieni permušimai yra visiškai nepavojingi ir jų gydyti nereikia, tačiau kiti gali būti rimtų širdies ligų požymis“, – įspėja kardiologas.

Pradinis būtinas tyrimas – elektrokardiograma (EKG). Kadangi širdies ritmas EKG užrašymo metu tiriamas labai trumpai (15–30 sekundžių), permušimai ne visada užfiksuojami. Jei jų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas – pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG. Vėliau gydytojas kompiuteriu analizuoja surinktus duomenis ir įvertina, ar yra permušimų, koks jų dažnis bei pobūdis.

„Jei permušimai pavieniai, gydymo dažniausiai neprireikia. Tačiau jei jie dažni, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, įvertinti skydliaukės veiklą. Siekiant patikslinti, ar nėra širdies permušimus galinčių lemti struktūrinių širdies pakitimų, būtinai atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas. Esant labai dideliam ekstrasistolių kiekiui svarstomas jų gydymas antiaritminiais vaistais ar kitais metodais. Visgi, svarbu žinoti, jog netgi jeigu monitoravimo metu permušimų nebus užfiksuota, negalima teigti, kad jų nėra“, – aiškina dr. A. Maksvytis.

Kas sukelia širdies permušimus?

Pasak gydytojo kardiologo, širdies permušimus gali sukelti daugybė veiksnių. Dažniausi jų:

Stresas, pervargimas, nepakankamas miegas;
Karščiavimas, stiprus prakaitavimas, skysčių trūkumas;
Didelis fizinis krūvis;
Alkoholio, kofeino, narkotinių medžiagų, energetinių gėrimų vartojimas;
Tabako ir elektroninių cigarečių poveikis;
Nesubalansuota mityba, persivalgymas;
Nepakankamas kalio ir magnio kiekis organizme;
Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumas.

Ar širdies permušimai visada įspėja apie rimtas ligas?

„Ne visada. Kartais tai tik laikinas širdies veiklos sutrikimas, susijęs su gyvenimo būdu, stresu ar mityba. Tačiau permušimai gali būti susiję ir su rimtomis širdies ar kitų organų ligomis“, – sako ilgametę patirtį turintis specialistas. Pasak jo, priešlaikiniai širdies susitraukimai gali įspėti apie:

Širdies kraujagyslių ligas (koronarinę širdies ligą, miokardo infarktą);
Vožtuvų ligas;
Nepastebėtas įgimtas širdies ydas;
Skydliaukės ligas;
Anemiją (mažakraujystę) ir kt.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei kartu su permušimais pasireiškia oro trūkumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu. Šie simptomai gali būti rimtas įspėjimas, todėl nereikėtų delsti kreiptis į gydytoją kardiologą.

Kada širdies permušimai gali būti itin pavojingi?

Kartais pacientui skundžiantis permušimais, tyrimai atskleidžia esant prieširdžių virpėjimą – vieną dažniausių ritmo sutrikimų. Kodėl svarbu jį nustatyti? Negydomas prieširdžių virpėjimas smarkiai padidina insulto riziką. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorį ar padidėjusį kraujospūdį, ši rizika dar labiau išauga. Įvertinus riziką patirti insultą dažniausiai skiriami antikoguliantai (kraujo skystinantys vaistai), kurie neleidžia susidaryti kraujo krešuliams.

Pasak dr. A. Maksvyčio, nemažai žmonių įsivaizduoja, kad kraują skystina aspirinas, tačiau šis vaistas neturi reikiamo poveikio. „Tik specialūs antikoaguliantai, kurie šiandien yra kompensuojami, gali efektyviai sumažinti insulto riziką. Jei prieširdžių virpėjimas negydomas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas ir vos per kelis mėnesius aktyvus žmogus gali tapti visišku ligoniu“, – įspėja gydytojas.

Kaip gydomi širdies permušimai?

Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia – pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Po didelio fizinio krūvio ar intensyvaus sporto organizmui gali prireikti kalio ir magnio papildų, padedančių normalizuoti širdies veiklą.

Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus – pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai – būtina skirti atitinkamą gydymą. Pašalinus pagrindinę problemą, permušimai dažniausiai išnyksta.

Gydytojas kardiologas prisimena, kad širdies permušimais besiskundžiančių pacientų buvo ypač padaugėję „Covid-19“ pandemijos metu. Pasak jo, šis faktas patvirtina, kad virusinės infekcijos gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai – net ir visiškai pasveikus, permušimai gali išlikti. Tokiu atveju svarbu neignoruoti simptomų ir kreiptis į gydytoją kardiologą, o ne bandyti problemą spręsti savarankiškai.

Diagnozavus dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą – prieširdžių virpėjimą – gali prireikti jo atstatymo. „Nors ritmo atstatymas dažniausiai atliekamas ligoninėje, nereikėtų manyti, kad žmogus iš karto bus hospitalizuojamas – kiekvienu atveju tinkamiausias gydymo būdas aptariamas su pacientu“, – aiškina pašnekovas.

Esant tam tikriems ritmo sutrikimams, gali prireikti intervencinio gydymo. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija – procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai. Tokias intervencijas atlieka gydytojai elektrofiziologai – širdies ritmo sutrikimų specialistai.

Jeigu širdies permušimai pasireiškia pacientams, turintiems širdies kraujagyslių ligų ar anksčiau sirgusiems miokardo infarktu, gali būti skiriami specialūs medikamentai, padedantys stabilizuoti širdies veiklą ir sumažinti permušimų dažnį.

Ką patartumėte žmonėms, kurie jaučia širdies permušimus, bet neskuba kreiptis į gydytoją?

Svarbu žinoti, kad tiksliai nustatyti širdies permušimų priežastį ir paskirti efektyvų gydymą arba nukreipti tinkama linkme gali tik gydytojas kardiologas, atlikęs reikiamus tyrimus.

„Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl širdies permušimų, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jau kurį laiką jo kraujospūdis yra padidėjęs ir nėra gydomas. Pradėjus reguliuoti kraujospūdį ir pasiekus gerus rezultatus, permušimai gali žymiai sumažėti ar net visai išnykti. Panaši situacija gali būti ir su skydliaukės ligomis – pacientas nepastebi ar ignoruoja tam tikrus simptomus, tačiau pajutęs širdies permušimus kreipiasi į gydytoją. Atlikus tyrimus, nustačius skydliaukės veiklos sutrikimą ir pradėjus gydymą, pagerėja ir širdies ritmas, ir bendra savijauta“, – aiškina specialistas.

„Taigi, jeigu permušimai juntami dienos bėgyje ar kartojasi keletą dienų svarbu šio simptomo neignoruoti, ypač jis pasireiškia kartu su kitais negalavimais. Žmogus dažnai nesusieja atskirų simptomų tarpusavyje, tačiau gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir padėti ją pašalinti“, – baigdamas pokalbį pataria gydytojas kardiologas dr. A. Maksvytis.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9