Testas verslininkams: ar jūsų verslui gresia bankrotas?

Ne naujai išrinktų politikų pažadai ar planuojami ekonominiai pokyčiai, bet keli paprasti klausimai leidžia prognozuoti, kokia ateitis laukia konkretaus verslo. Bankai atsisako teikti paskolas?

Susiduriate su apyvartinių lėšų trūkumu? Jūsų įmonei būdinga nuolatinė darbuotojų kaita, o atrasti naujus darbuotojus sekasi sunkiai? Sudėtinga užmegzti ilgalaikę partnerystę su klientais? Tiekėjai dažnai keičia bendradarbiavimo sąlygas?

Finansų specialistai įspėja: jei bent į tris iš penkių klausimų atsakote „taip“, metas susirūpinti finansine verslo sveikata. Deja, ši, kaip rodo statistika, anksčiau ar vėliau sušlubuoja net 8 iš 10 Lietuvos verslininkų. Kaip išvengti pavojingų finansinių ligų?

Lietuva – bankrotų lyderė Europoje

Naujausiais duomenimis Europos Sąjungoje bankrotų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Kroatija. Lietuvoje sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu vidutinis bankrotų skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo nuo 166 iki 205.

„Galime galvoti, kad tai normalu, nes kasmet daugėja ir veikiančių įmonių, be to, užpernai priimtos įstatyminės nuostatos valstybinėms institucijoms leidžia lengviau inicijuoti bankrotus. Bet nereiktų pamiršti, kad bankrotas pirmiausia reiškia mokumo sutrikimus, nesusitvarkymą su finansiniais įsipareigojimais, apyvartinio kapitalo stoką“, - teigia „Baltosios buhalterijos“ vadovė Sonata Stanislovaitienė.

Apie ką galvoti verslininkui: finansiniai „saugikliai“

Remiantis dažniausiomis bankrotų priežastimis, patariama atsižvelgti į šias prevencijos priemones: tinkamai apskaičiuoti prekių ir paslaugų savikainą; vengti klientų ir partnerių atsiskaitymų sutrikimų; riboti įmonės pastoviuosius kaštus; atsargiau vertinti savo galimybes imant paskolą; stebėti, ar neartėjama prie nemokios įmonės būklės.

Organizuojant finansų valdymą, privalu neužmiršti dviejų sąlygų: finansiniai rodikliai turi būti lengvai prieinami, o finansinių įsipareigojimų lygis negali būti pernelyg aukštas – skolintos lėšos mažina įmonės lankstumą. Lėšomis apyvartiniam kapitalui finansuoti verta rūpintis iš anksto, o ne susidūrus su lėšų stoka. Taip pat svarbu įsivertinti išorinių ir vidinių rizikų tikimybę, atsižvelgiant į 3 pagrindinius mokumo rodiklius: skubaus padengimo, bendrąjį padengimo ir pinigų padengimo koeficientus.

Finansų profilaktika – būtina

Specialistai sutaria, jog esminiai efektyvaus įmonių finansų valdymo etapai – planavimas ir stebėjimas. Svarbu, kad įmonė ne tik atliktų visas su apskaita susijusias funkcijas (mokestinių įsipareigojimų vykdymas, reikiamų ataskaitų pateikimas ir kt.), bet ir periodiškai tikrintų, ar finansų priežiūroje nedaroma klaidų, ar pasinaudojama visomis valstybės taikomomis lengvatomis bei verslo skatinimo programomis, ar laikomasi naujausių verslo apskaitos standartų.

„Vis dėlto dažno verslininko požiūris į įmonės finansus kažkuo primena lietuvių požiūrį į sveikatą. Pagrindinės ligos dažniausiai identifikuojamos jau pažengusiose stadijose, užuot taikius nuolatinę profilaktiką“, - teigia „Baltosios buhalterijos“ vadovė. Specialistė atskleidė, jog apskaitos įmonės praktikoje pažintis su kas antru klientu prasideda ne tik nuo įprastų buhalterinių apskaitos paslaugų, bet ir nuo įsisenėjusių ankstesnio laikotarpio buhalterinių klaidų koregavimo: „Bene geriausiai aplaidžios apskaitos žalą klientai suvokia tada, kai jiems parodai konkrečias sumas, kurias jų verslas prarado dėl neprofesionalaus finansų tvarkymo – jas galima nesunkiai įvertinti ir apskaičiuoti.“

Kada bankrotas geriau už delsimą

Susiduriant su neatstatomais finansiniais sutrikimais, nereikėtų delsti inicijuojant bankroto procedūrą. Laiku pradėta bankroto byla leidžia patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ir atsižvelgti į akcininkų interesus.

Bankrotą Lietuvoje inicijuoti gali įmonės vadovas ir savininkai, kreditoriai, kuriais dažniausiai tampa bankrutuojančios įmonės darbuotojai, valstybinės institucijos (pavyzdžiui, VMI, „Sodra“), bankai, prekių ar paslaugų teikėjai. Beje, darbuotojai bankrotą gali inicijuoti ir tais atvejais, kai neatsiskaitoma su vienu iš jų.

S. Stanislovaitienė akcentuoja, kad netinkamai valdomi privačių lietuviškų verslų finansai turi rezonansinį poveikį: jie neigiamai veikia šalies ekonomiką bei stabdo užsienio investicijų pritraukimą. Tai patvirtina ir praktiniai rodikliai: Pasaulio banko duomenimis, pagal nemokumo klausimų sprendimą Lietuvos pozicija krenta jau antrus metus iš eilės. Pagal šį rodiklį 2014 metais Lietuva nukrito iš 61 į 67, o pernai – iš 67 į 70 poziciją.

• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148