Prie interneto lietuviai dažniausiai jungiasi išmaniaisiais telefonais

Išmanusis telefonas tampa pagrindine Lietuvos gyventojų priemone naudotis internetu. Jei pernai pavasarį naudodami tokius įrenginius prie interneto jungėsi dar tik 40 proc. šalies gyventojų, tai rudenį ši dalis išaugo iki 46 proc.

Tuo metu prisijungiančiųjų per nešiojamuosius kompiuterius dalis smuko trimis proc. punktais iki 45 proc. Tai atskleidė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS" atliktas tyrimas.

Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tyrimo dalyvių atskleidė, kad per paskutines septynias dienas prie interneto jungėsi naudodami stacionarų kompiuterį, 14 proc. planšetinio kompiuterio pagalba, 6 proc. įsijungę išmanųjį televizorių.

Per išmanųjį telefoną prie interneto jungiamasi ne tik dažniau, bet naudojantis juo telefone praleidžiama ir vis daugiau laiko. Vidutiniškai darbo dienomis per parą naudodamiesi internetu išmaniajame telefone lietuviai praleidžia 54 minutes - 16 minučių daugiau nei 2016m. pradžioje. Savaitgaliais interneto telefone lietuviams prireikia dar dažniau. Naudodamiesi internetu savaitgaliais lietuviai vidutiniškai prie savo telefono ekrano praleidžia vieną paros valandą. Tai yra 20 minučių daugiau nei pernai pavasarį, kai buvo atliktas analogiškas tyrimas.

„Interneto naudojimas išmaniaisiais telefonais toliau turėtų tik augti. Tokius įrenginius turi vis daugiau Lietuvos gyventojų, mobiliojo interneto ryšio infrastruktūra šalyje taip pat yra gerai išvystyta, o daugelis technologinių inovacijų šiandien yra orientuotos būtent į mobiliuosius įrenginius. Šias tendencijas svarbu turėti omenyje verslui teikiant paslaugas internetu, planuojant reklamos kampanijas ar tiesiog komunikuojant su klientais, kuriems išmanieji telefonai su interneto ryšiu suteikia galimybę realiu laiku dalintis savo komentarais ir įvertinimais, atsiliepimais apie įmonę ar įstaigą", - sako „Kantar TNS" Media departamento projektų vadovė Justė Tauginienė.

„Kantar TNS" atliktas tyrimas taip pat parodė, kad internetą išmaniuosiuose telefonuose lietuviai naudoja vis įvairesniems tikslams - ne tik naršymui socialiniuose tinkluose ir naujienų skaitymui, bet ir elektroninei bankininkystei, paslaugoms ar prekėms įsigyti.

Didžiausia dalis lietuvių internetą telefone naudoja naršymui per paieškos sistemas, pavyzdžiui „Google" (31 proc.) ir bendravimui socialiniuose tinkluose (30 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) skaito naujienų portalų naujienas telefono naršyklėje, o 25 proc. - siunčia ir skaito elektroninius laiškus.

Labiausiai nuo 2016 m. metų pavasario išaugo telefone elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių lietuvių dalis. 17 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė per pastarąjį mėnesį telefone naudojęsi bankų programėlėmis ar jungęsi prie savo elektroninės bankininkystės paskyros per telefono naršyklę. Pavasarį tokių gyventojų dar buvo tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.).

„Kantar TNS" Lietuvos gyventojų interneto vartojimo įpročių tyrimą atliko 2016m. metų rudenį. Jo metu apklausta daugiau nei pusantro tūkstančio 15-74 metų amžiaus šalies gyventojų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9