- 8 už: kodėl užsakovai statyboms vis dažniau renkasi generalinės rangos paslaugą.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra.
- Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis.
- Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio.
- Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
- Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti.
- Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- „Netflix“ vadovas prognozuoja televizijos mirtį: ar tikrai jai liko 5-10 metų?
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- Kodėl lietuviai piratauja?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Kai kurios šalys jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
Daugiau patarimų
- Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
- Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas. Gailestingumas – tai kaulas, kuriuo dalijiesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį.
- Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet už tai sustojau ten, kur norėjau.
- Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu o ne su kitais žmonėmis ar daiktais.
- Turėtum ieškoti to, kas yra, o ne kažko, kas manai, jog turėtų būti.
„Amžini vadovai“ šluojami, naujokams - atlyginimai iki 2 mln. Eur
2017-01-25 11:33:11„Lietuvoje yra daugybė talentingų specialistų, tai – nauja karta, kuri nori ir gali keisti Lietuvą. Tokiems jauniems žmonėms darbo užmokestis svarbu, tačiau tai ne vienintelis dalykas, kurio reikia.
Reikia ir geros komandos bei prasmingų tikslų – tai dažnai motyvuoja labiau nei pinigai“, - teigia Ukrainoje gyvenantis bei šioje šalyje valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ekspertu dirbęs Adomas Audickas.
Buvęs Lietuvos ūkio viceministras prognozuoja, jog, mūsų šalyje vykdant valstybės valdomų įmonių reformą, kuri, kaip siūlo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, būtų pradėta nuo „amžinų vadovų“ keitimo, Lietuvai pakaktų 1-2 metų, kad būtų matomi akivaizdūs rezultatai.
Taip pat, tikėtina, kad gali būti padidintas valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokestis – analogišką reformą įgyvendinus Ukrainoje, vadovų atlygimai šiuo metu siekia net iki 2 mln. Eur (metinis).
Reforma Ukrainoje – keičiami vadovai, keliamas darbo užmokestis
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė siūlymus riboti valstybės valdovų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas. Siūloma, kad tokių įmonių vadovai negalėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas (iki 5-10 metų). Kaip vertinate tokį siūlymą – ar tikrai ilgai dirbantis vadovas reiškia „per ilgai dirbantis“?
- Geriausia praktika yra tokia, kai nėra apribojimų per trumpą laiką pakeisti prastai dirbantį vadovą. Tačiau valstybiniame sektoriuje taip nėra. Todėl labai svarbu, kad kadencijos nebūtų traktuojamos taip, kad vadovas negali būti keičiamas per kadencijos laiką. Turi galioti taisyklė, kad prastai dirbantis vadovas būtų keičiamas nedelsiant ir nelaukiant, kol pasibaigs jo kadencijos laikas. Taigi svarbu riboti ne tik kadencijos laiką, bet užtikrinti, kad neefektyvus vadovas būtų keičiamas nauju per kuo trumpesnį laiką.
- Dirbote Ukrainos ekonomikos ministro patarėju, buvote atsakingas už Ukrainos valstybinių įmonių reformą. Kiek Ukraina turi valstybinių įmonių, ar didelis šis sektorius?
- Ukraina turi beveik 3 tūkstančius valstybės valdomų įmonių. Šiose įmonėse dirba apie 1 mln. žmonių. Dauguma šių įmonių yra nedidelės, tačiau Ukraina turi ir tikrų milžinų. Tarp tokių yra dujų ir naftos bendrovė „Naftogaz“, Ukrainos geležinkeliai (dirba 300 tūkst. žmonių), „Energoatom“ (įmonė valdanti branduolines jėgaines), „Antonov“ (įmone gaminanti lėktuvus), pastaroji taip pat yra pagaminusi didžiausia pasaulyje lėktuvą „Mriya“ ir kitos.
- Lietuva siekia įgyvendinti beveik analogišką valstybės valdomų įmonių reformą, optimizuojant valdomų įmonių sektorių. Nuo ko tokia reforma buvo pradėta Ukrainoje? Kokie buvo keliami tikslai ir ką pavyko įgyvendinti?
Pradžioje iššūkių netruko, kadangi neturėjome nei komandos, nei reikalingos informacijos apie valstybės valdomų įmonių sektorių. Tad ir pradėjome nuo komandos bei nuo analitikos. Per 3 mėnesius padarėme valstybinių įmonių sektoriaus finansinę, teisinę ir procesų valdymo apžvalgą.
Reformos piko metų komandoje dirbo net 20 aukšto lygio profesionalų su investicinės bankininkystės ar verslo konsultacijų patirtimi. Veiklų, kurias darėme, skaičius buvo didelis, tarp svarbiausių buvo vadovų keitimo proceso organizavimas, įmonių privatizavimo proceso paleidimas, viso valstybės valdomų įmonių sektoriaus skaidrumo didinimas bei „Naftogaz“ įmonės korporatyvinio valdymo reforma. Mums pavyko į valdybą pritraukti itin aukšto lygio vadovus, tokius kaip buvusi amerikiečių energetikos giganto „ConocoPhilips“ vadovą bei britų naftos bendrovės „British Petrolem“ regioninį prezidentą. Tai vieni stipriausių šios šakos vadovų pasaulyje.
Bendrai kalbant, reforma tik prasidėjo ir dirbti reikia dar labai daug. Tačiau jau dabar rezultatai matomi. Prieš dvejus metus VVĮ sektoriaus finansinis nuostolis siekė 5 mlrd. USD, per metus pavyko pasiekti, kad nuostolis sumažėjo iki 1 mlrd. USD, 2016 metais jau tikimasi pelno (oficialių duomenų dar nėra).
- Valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai šiuo metu dažnai aptariama tema Lietuvoje. Kokia situacija su vadovų atlyginimais Ukrainoje?
Dar iki reformos Ukrainoje buvo įprasta praktika, kad oficialūs didžiausių Ukrainos valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai siekdavo apie 1000-2.000 Eur per mėnesį. Tuo tarpu privačiame sektoriuje panašių pagal dydį įmonių vadovai uždirbdavo per milijoną ir daugiau Eur.
Matydami tokį skirtumą tarp privačių ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimų, supratome, kad geriausi talentai pasirinks privatų sektorių. Privačiame sektoriuje atlyginimai aukštesni ir rizikos mažesnės. Darbas didžiausiose Ukrainos valstybės valdomose įmonėse tikrai labai neadekvatus, kadangi dėl įtakos joms nuolat kovoja stiprios interesų grupės. Tad privalėjome peržiūrėti atlyginimų sistemą. Tai ir padarėme. Dabar naujų vadovų atlyginimai susieti su rezultatais ir gali siekti milijoną ir daugiau eurų.
Svarbu pabrėžti, kad atlyginimai susieti su rezultatais. Atlyginimas susideda iš pastovios ir kintamos dalies. Kintama dalis – priedas sudaro net 75% viso atlyginimo. Ir, aišku, kad toks priedas mokamas tik už gerus rezultatus. Tad, jei rezultatai yra, – tuomet ir geras atlyginimas, jei rezultatų nėra, tuomet nėra ir gero atlyginimo.
- Ukrainoje atlyginimai labai dideli, ar reikėtų tokių ir Lietuvoje?
- Lietuvoje turėtų būti taikomi tokie pat principai. Visų pirma, VVĮ vadovų atlyginimai turi būti panašus (bet ne didesni) nei privačiame sektoriuje. Lietuvoje vadovų atlyginimai privačiame sektoriuje yra mažesni nei Ukrainoje, tad ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimai bus mažesni. Antra, atlyginimai turi būti susieti su rezultatais. Jei „Lietuvos geležinkeliai“ padidintų savo pelną 100 mln EUR, tuomet nematyčiau nieko blogo, jei nedidelę procentinę dalį tokio pelno gautų „Lietuvos geležinkelių“ vadovų komanda.
Ukraina sprendžia – ar tikrai nori europietiško kelio
- Tačiau Ukrainoje vykdant pertvarkas yra tokių problemų, kokių Lietuvoje mes neturime. Gal galite paminėti esmines?
- Taip, Ukrainoje iš tikrųjų yra tokių problemų, kokių išvengė Lietuva, ir šios problemos akivaizdžiai stabdo reformų spartą. Šalis yra susiskaldžiusi: į tuos, kurie tiki europietišku keliu, ir tuos, kurie norėjo rusiško kelio.
Iki Maidano revoliucijos proeuropečių ir prorusų buvo beveik tiek pat, tad šalis negalėjo pasirinkti vienos krypties. Po karinės Rusijos agresijos palaikančių rusišką kelią gerokai sumažėjo ir išaugo skaičius palaikančių europietišką kelią. Tačiau po dvejų metų, kurie tikrai buvo sunkūs ukrainiečiams (gerokai išaugo nedarbas), vis daugėja žmonių, manančių, kad Ukraina turi nesirinkti nei rusiško, nei europietiško kelio, tačiau rinktis trečią – savitą ukrainietišką kelią. Apklausos rodo, kad šiuo metu apie 30% šalies gyventojų turi tokią nuomonę.
Lietuvoje tokių problemų neturėjome, visos mūsų politinės partijos iš karto strategiškai nusprendė, kad mūsų politinis partneris - Europos Sąjunga, ir mes būtinai turime tapti ES ir NATO nariais.
Kita problema, kurios mes neturėjome, Ukrainoje labai išvešėjusi oligarchinė korupcinė sistema, ji neleidžia taip sparčiai, kaip norėtųsi, pakeisti esamos situacijos.
Pokyčių rezultatai Lietuvoje – jau po 1-2 metų
-Jūs teigiate, jog, vykdant Lietuvos valstybės valdomų įmonių reformą, kurią siūlo ir šalies Prezidentė, ir, panašu, palaikys ir Lietuvos Vyriausybė, įmanoma pasiekti, kad akivaizdūs rezultatai būtų matomi jau po vienerių ar dvejų metų?
Taip, rezultato galima sulaukti greitai. Ir mes jau dabar turime gerų pavyzdžių, kai geri vadovai sugeba parodyti gerą rezultatą. Pavyzdžiui, „Lietuvos Energija“ ir „Klaipėdos nafta“. Abi įmonės rodo aukštus pasiekimus per gana trumpą laiką. Tiek finansinius, tiek ir atskaitomybės bei skaidrumo.
Mano siūlymas Lietuvai centralizuoti strateginių įmonių valdymą į vienas rankas. Pavyzdžiui, įkurti valdymo bendrovę, kuri valdytų visas pagrindines komercines strategines įmones, tokias kaip: „Lietuvos energija“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, „Klaipėdos nafta“ ir kitos.
Tuo tarpu tokias įmones, kurios yra ne strateginės, o komercinės, reikia privatizuoti. Pavyzdžiui, poilsio namų ir sporto bazės, vaistinės ir kitos panašios. O įmones, kurios užsiima daugiau viešo administravimo ar socialinės veiklomis, palikti prie ministerijų taip, kaip yra dabar (pavyzdžiui, „Regitra“, „Registrų centras“ ir kt).
Paskyrus stiprų vadovą į mano minėtą valdymo įmonę būtų galima daug ką sutvarkyti bei pasiekti esminių rezultatų per labai trumpą laiką.
Ministerijos neturi valdyti komercinių įmonių dėl kelių priežasčių. Pirma, kuo mažiau turto ministerijos turės, tau labiau jos galės sukoncentruoti savo dėmesį į teisingo reguliavimo kūrimą, į reformas, kurios svarbios žmonėms – švietimo, verslo sąlygų, sveikatos apsaugos ir kitas. Ministrams taip pat nereikės rūpintis nebaigta statyba, kuriomis užsiima VVĮ, ar kitomis ūkinėmis problemomis, kurios iš politikų atima daug energijos ir laiko i. Antra, komercinio turto valdymas reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, tad geriausia tokias kompetencijas sutelkti vienoje vietoje, o ne bandyti jas turėti kiekvienoje ministerijoje. Trečia, ministrai negalėtų naudoti savo įtakos ir siekti politinių tikslų per valstybės valdomas įmones. Pavyzdžiui, įdarbinti savo pažįstamus ar kaip kitaip pasinaudoti savo politine galia.
Problema - ne valstybės tarnautojai ir maži atlyginimai
-Premjeras S.Skvernelis nekartą akcentavo, jog mūsų valstybės valdyme dirba per didelė valstybės tarnautojų armija. Ar, Jūsų manymu, reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių Lietuvoje?
Tikrai yra vietos optimizuoti viešąjį sektorių ir sumažinti tarnautojų skaičių (apie 10-20 proc.). Tačiau optimizavimas nereiškia vien tik darbuotojų mažinimą.
Rezultatui pasiekti politikai turi nubrėžti aiškią viziją bei turėti labai konkrečius tikslus, ko reikia siekti. Jei organizacijos vadovai suformuoja iškelti aiškius tikslus, valstybės tarnautojai padės tikslus pasiekti. Jei tikslų ir aiškiai nubrėžto kelio nėra, tuomet nesvarbu, kiek valstybės tarnautojų mes turėsime. Taigi manau, svarbiausia yra ne darbuotojų skaičius, o kaip efektyviai ir kryptingai jie dirba.
Taip pat noriu pastebėti, kad Lietuvos ministerijose nedirba tiek daug valdininkų, kokia yra viešoji nuomonė. Pavyzdžiui, Ukrainos Ekonomikos ministerijoje darbavosi per 1000 valdininkų (iš jų 40% Aivaras Abromavičius atleido), pas mus Ūkio ministerijoje - 200.
Nenorėčiau labai kritikuoti valstybės tarnautojų, tarp jų yra labai gerų specialistų, kurie vertinami Europoje ir kitose šalyse. Šiandien, kaip ir minėjau, manau, svarbiausia, kaip vadovai geba jiems deleguoti tinkamus uždavinius.
-Kaip į valstybės valdymą pritraukti jaunus talentus, pavyzdžiui, garsių tarptautinių universitetų absolventus. Ar tam reikia kelti atlyginimus?
- Reikia juos drąsiau kviesti. Valstybės tarnyba yra pakankamai įdomi sritis, dirbama su labai įdomiais, didelio masto projektais, tai motyvuoja jaunus žmones. Reikėtų peržiūrėti ir atlygio sistemą, ką šiomis dienomis mini ir Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Ji įvardijo savo atlyginimą - 2000 eurų „į rankas“, kas galbūt nėra taip mažai, tačiau Milda yra labai aukšto lygio vadovė ir jos atlyginimas yra didesnis nei vidutinis viešajame sektoriuje. Vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje, deja, nėra konkurencingas atlyginimui privačiame sektoriuje.
Tačiau šiandienos jauni talentingi žmonės, rinkdamiesi darbo vietą, vertina ne tik atlyginimą. Manau, kad įdomiems projektas galima pritraukti talentus ir su mažesniu atlyginimu, nes motyvuos ir galimybė prisidėti prie savo šalies augimo bei gerovės.

8 už: kodėl užsakovai statyboms vis dažniau renkasi generalinės rangos paslaugą
Šiandieninėje statybų rinkoje matome aiškų poslinkį: vis daugiau užsakovų projektus įgyvendina pasitelkdami generalinę statybos rangą.Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis
Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio
Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas
Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu
Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys
„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras
Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?
Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?
Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti
Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?
Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?
Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?
Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?
Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?
Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?
Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.- Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
- Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
- Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
- Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
- Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
- Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
- Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
- Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
- Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
- Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
- Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
- Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
- Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
- Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
- „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
- Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1895-11-08Vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas atranda elektromagnetinį spinduliavimą X-rays dabar žinomą kaip rentgeno spinduliavimas.
- 1912-04-14Titanikas atsitrenkia į ledkalnį 23:40 val. Niufaudlendo laiku.
- 1607-05-14Anglijos kolonistai įsteigia 1 nuolatinę anglišką gyvenvietę Amerikoje Jamestown.
- 1626-11-18Pašventinta Šv. Petro bazilika Vatikane. Ji pakeitė senąją baziliką, ir tapo didžiausia pasaulyje krikščioniška bazilika.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Tadas komentavo: Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio. Norėdami surinkti daugiau mokesčių turėtume ne apmokestinti turtą, o padidinti PVM, nes: - Mokesčių mokėtojų bazė - mokesčius mokės gerokai daugiau asmenų: užsieniečiai turistai, vagys, šešėlyje dirbantys asmenys, gyventojai, įmon
- admin komentavo: Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio. Mobiliųjų tinklų signalas kai kuriose vietovėse toks stiprus, kad sukelia televizijos trikdžius. TV antenos su stiprintuvais nuo šiol nebeveikia arba veikia su dideliais trikdžiais.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Žmogui mirtinas druskos kiekis yra 3 gramai 1 kilogramui kūno svorio, t. y. vidutiniškai apie 250 g.
- Mūsų akys niekada neauga, o nosis ir ausys auga visą gyvenimą.
- Milijonas dolerių po vieno dolerio kupiūrą sveria visą toną.
- Aliaskoje yra įstatymas, draudžiantis žiūrėti į briedžius iš lėktuvo.
- Europoje plinka maždaug 55 % vyrų, Afrikoje – ne daugiau kaip 18 %, o Amerikos indėnai iš viso neplinka.
- Penktadienio vakaras. Baigiasi darbas. Keturi škotai, dirbantys vienoje bendrovėje nusprendžia užsukti į aludę išgerti po pintą alaus. Kai priėjo prie aludės, vienas atsiduso ir sako:
- Bičiuliai, jūs eikite alaus išgerti be manęs. Neturiu nė penso.
Vienas iš kompanijos:
- Džoni, kokie niekai! Einam su mumis, pasėdėsim. Niekas tavęs nevers gerti alų. - Žvejys sėdi ant kranto ir žiūri, kaip simpatiška mergina ruošiasi bristi į vandenį.
- Šioje vietoje maudytis draudžiama!- šaukia jai.
- Tai kodėl nepasakėte anksčiau, kol dar buvau nenusirengusi?
- O nusirengti nedraudžiama! - Nepatyrę grybautojai dažnai vakarieniauja, bet retai pusryčiauja.
Jūsų komentaras