Naujienos

„Amžini vadovai“ šluojami, naujokams - atlyginimai iki 2 mln. Eur

2017-01-25 11:33:11

„Lietuvoje yra daugybė talentingų specialistų, tai – nauja karta, kuri nori ir gali keisti Lietuvą. Tokiems jauniems žmonėms darbo užmokestis svarbu, tačiau tai ne vienintelis dalykas, kurio reikia.

Reikia ir geros komandos bei prasmingų tikslų – tai dažnai motyvuoja labiau nei pinigai“, - teigia Ukrainoje gyvenantis bei šioje šalyje valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ekspertu dirbęs Adomas Audickas.

Buvęs Lietuvos ūkio viceministras prognozuoja, jog, mūsų šalyje vykdant valstybės valdomų įmonių reformą, kuri, kaip siūlo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, būtų pradėta nuo „amžinų vadovų“ keitimo, Lietuvai pakaktų 1-2 metų, kad būtų matomi akivaizdūs rezultatai.

Taip pat, tikėtina, kad gali būti padidintas valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokestis – analogišką reformą įgyvendinus Ukrainoje, vadovų atlygimai šiuo metu siekia net iki 2 mln. Eur (metinis).

Reforma Ukrainoje – keičiami vadovai, keliamas darbo užmokestis

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė siūlymus riboti valstybės valdovų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas. Siūloma, kad tokių įmonių vadovai negalėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas (iki 5-10 metų). Kaip vertinate tokį siūlymą – ar tikrai ilgai dirbantis vadovas reiškia „per ilgai dirbantis“?

- Geriausia praktika yra tokia, kai nėra apribojimų per trumpą laiką pakeisti prastai dirbantį vadovą. Tačiau valstybiniame sektoriuje taip nėra. Todėl labai svarbu, kad kadencijos nebūtų traktuojamos taip, kad vadovas negali būti keičiamas per kadencijos laiką. Turi galioti taisyklė, kad prastai dirbantis vadovas būtų keičiamas nedelsiant ir nelaukiant, kol pasibaigs jo kadencijos laikas. Taigi svarbu riboti ne tik kadencijos laiką, bet užtikrinti, kad neefektyvus vadovas būtų keičiamas nauju per kuo trumpesnį laiką.

- Dirbote Ukrainos ekonomikos ministro patarėju, buvote atsakingas už Ukrainos valstybinių įmonių reformą. Kiek Ukraina turi valstybinių įmonių, ar didelis šis sektorius?

- Ukraina turi beveik 3 tūkstančius valstybės valdomų įmonių. Šiose įmonėse dirba apie 1 mln. žmonių. Dauguma šių įmonių yra nedidelės, tačiau Ukraina turi ir tikrų milžinų. Tarp tokių yra dujų ir naftos bendrovė „Naftogaz“, Ukrainos geležinkeliai (dirba 300 tūkst. žmonių), „Energoatom“ (įmonė valdanti branduolines jėgaines), „Antonov“ (įmone gaminanti lėktuvus), pastaroji taip pat yra pagaminusi didžiausia pasaulyje lėktuvą „Mriya“ ir kitos.

- Lietuva siekia įgyvendinti beveik analogišką valstybės valdomų įmonių reformą, optimizuojant valdomų įmonių sektorių. Nuo ko tokia reforma buvo pradėta Ukrainoje? Kokie buvo keliami tikslai ir ką pavyko įgyvendinti?

Pradžioje iššūkių netruko, kadangi neturėjome nei komandos, nei reikalingos informacijos apie valstybės valdomų įmonių sektorių. Tad ir pradėjome nuo komandos bei nuo analitikos. Per 3 mėnesius padarėme valstybinių įmonių sektoriaus finansinę, teisinę ir procesų valdymo apžvalgą.

Reformos piko metų komandoje dirbo net 20 aukšto lygio profesionalų su investicinės bankininkystės ar verslo konsultacijų patirtimi. Veiklų, kurias darėme, skaičius buvo didelis, tarp svarbiausių buvo vadovų keitimo proceso organizavimas, įmonių privatizavimo proceso paleidimas, viso valstybės valdomų įmonių sektoriaus skaidrumo didinimas bei „Naftogaz“ įmonės korporatyvinio valdymo reforma. Mums pavyko į valdybą pritraukti itin aukšto lygio vadovus, tokius kaip buvusi amerikiečių energetikos giganto „ConocoPhilips“ vadovą bei britų naftos bendrovės „British Petrolem“ regioninį prezidentą. Tai vieni stipriausių šios šakos vadovų pasaulyje.

Bendrai kalbant, reforma tik prasidėjo ir dirbti reikia dar labai daug. Tačiau jau dabar rezultatai matomi. Prieš dvejus metus VVĮ sektoriaus finansinis nuostolis siekė 5 mlrd. USD, per metus pavyko pasiekti, kad nuostolis sumažėjo iki 1 mlrd. USD, 2016 metais jau tikimasi pelno (oficialių duomenų dar nėra).

- Valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai šiuo metu dažnai aptariama tema Lietuvoje. Kokia situacija su vadovų atlyginimais Ukrainoje?

Dar iki reformos Ukrainoje buvo įprasta praktika, kad oficialūs didžiausių Ukrainos valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai siekdavo apie 1000-2.000 Eur per mėnesį. Tuo tarpu privačiame sektoriuje panašių pagal dydį įmonių vadovai uždirbdavo per milijoną ir daugiau Eur.

Matydami tokį skirtumą tarp privačių ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimų, supratome, kad geriausi talentai pasirinks privatų sektorių. Privačiame sektoriuje atlyginimai aukštesni ir rizikos mažesnės. Darbas didžiausiose Ukrainos valstybės valdomose įmonėse tikrai labai neadekvatus, kadangi dėl įtakos joms nuolat kovoja stiprios interesų grupės. Tad privalėjome peržiūrėti atlyginimų sistemą. Tai ir padarėme. Dabar naujų vadovų atlyginimai susieti su rezultatais ir gali siekti milijoną ir daugiau eurų.

Svarbu pabrėžti, kad atlyginimai susieti su rezultatais. Atlyginimas susideda iš pastovios ir kintamos dalies. Kintama dalis – priedas sudaro net 75% viso atlyginimo. Ir, aišku, kad toks priedas mokamas tik už gerus rezultatus. Tad, jei rezultatai yra, – tuomet ir geras atlyginimas, jei rezultatų nėra, tuomet nėra ir gero atlyginimo.

- Ukrainoje atlyginimai labai dideli, ar reikėtų tokių ir Lietuvoje?

- Lietuvoje turėtų būti taikomi tokie pat principai. Visų pirma, VVĮ vadovų atlyginimai turi būti panašus (bet ne didesni) nei privačiame sektoriuje. Lietuvoje vadovų atlyginimai privačiame sektoriuje yra mažesni nei Ukrainoje, tad ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimai bus mažesni. Antra, atlyginimai turi būti susieti su rezultatais. Jei „Lietuvos geležinkeliai“ padidintų savo pelną 100 mln EUR, tuomet nematyčiau nieko blogo, jei nedidelę procentinę dalį tokio pelno gautų „Lietuvos geležinkelių“ vadovų komanda.

Ukraina sprendžia – ar tikrai nori europietiško kelio

- Tačiau Ukrainoje vykdant pertvarkas yra tokių problemų, kokių Lietuvoje mes neturime. Gal galite paminėti esmines?

- Taip, Ukrainoje iš tikrųjų yra tokių problemų, kokių išvengė Lietuva, ir šios problemos akivaizdžiai stabdo reformų spartą. Šalis yra susiskaldžiusi: į tuos, kurie tiki europietišku keliu, ir tuos, kurie norėjo rusiško kelio.

Iki Maidano revoliucijos proeuropečių ir prorusų buvo beveik tiek pat, tad šalis negalėjo pasirinkti vienos krypties. Po karinės Rusijos agresijos palaikančių rusišką kelią gerokai sumažėjo ir išaugo skaičius palaikančių europietišką kelią. Tačiau po dvejų metų, kurie tikrai buvo sunkūs ukrainiečiams (gerokai išaugo nedarbas), vis daugėja žmonių, manančių, kad Ukraina turi nesirinkti nei rusiško, nei europietiško kelio, tačiau rinktis trečią – savitą ukrainietišką kelią. Apklausos rodo, kad šiuo metu apie 30% šalies gyventojų turi tokią nuomonę.

Lietuvoje tokių problemų neturėjome, visos mūsų politinės partijos iš karto strategiškai nusprendė, kad mūsų politinis partneris - Europos Sąjunga, ir mes būtinai turime tapti ES ir NATO nariais.

Kita problema, kurios mes neturėjome, Ukrainoje labai išvešėjusi oligarchinė korupcinė sistema, ji neleidžia taip sparčiai, kaip norėtųsi, pakeisti esamos situacijos.

Pokyčių rezultatai Lietuvoje – jau po 1-2 metų

-Jūs teigiate, jog, vykdant Lietuvos valstybės valdomų įmonių reformą, kurią siūlo ir šalies Prezidentė, ir, panašu, palaikys ir Lietuvos Vyriausybė, įmanoma pasiekti, kad akivaizdūs rezultatai būtų matomi jau po vienerių ar dvejų metų?

Taip, rezultato galima sulaukti greitai. Ir mes jau dabar turime gerų pavyzdžių, kai geri vadovai sugeba parodyti gerą rezultatą. Pavyzdžiui, „Lietuvos Energija“ ir „Klaipėdos nafta“. Abi įmonės rodo aukštus pasiekimus per gana trumpą laiką. Tiek finansinius, tiek ir atskaitomybės bei skaidrumo.

Mano siūlymas Lietuvai centralizuoti strateginių įmonių valdymą į vienas rankas. Pavyzdžiui, įkurti valdymo bendrovę, kuri valdytų visas pagrindines komercines strategines įmones, tokias kaip: „Lietuvos energija“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, „Klaipėdos nafta“ ir kitos.

Tuo tarpu tokias įmones, kurios yra ne strateginės, o komercinės, reikia privatizuoti. Pavyzdžiui, poilsio namų ir sporto bazės, vaistinės ir kitos panašios. O įmones, kurios užsiima daugiau viešo administravimo ar socialinės veiklomis, palikti prie ministerijų taip, kaip yra dabar (pavyzdžiui, „Regitra“, „Registrų centras“ ir kt).

Paskyrus stiprų vadovą į mano minėtą valdymo įmonę būtų galima daug ką sutvarkyti bei pasiekti esminių rezultatų per labai trumpą laiką.

Ministerijos neturi valdyti komercinių įmonių dėl kelių priežasčių. Pirma, kuo mažiau turto ministerijos turės, tau labiau jos galės sukoncentruoti savo dėmesį į teisingo reguliavimo kūrimą, į reformas, kurios svarbios žmonėms – švietimo, verslo sąlygų, sveikatos apsaugos ir kitas. Ministrams taip pat nereikės rūpintis nebaigta statyba, kuriomis užsiima VVĮ, ar kitomis ūkinėmis problemomis, kurios iš politikų atima daug energijos ir laiko i. Antra, komercinio turto valdymas reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, tad geriausia tokias kompetencijas sutelkti vienoje vietoje, o ne bandyti jas turėti kiekvienoje ministerijoje. Trečia, ministrai negalėtų naudoti savo įtakos ir siekti politinių tikslų per valstybės valdomas įmones. Pavyzdžiui, įdarbinti savo pažįstamus ar kaip kitaip pasinaudoti savo politine galia.

Problema - ne valstybės tarnautojai ir maži atlyginimai

-Premjeras S.Skvernelis nekartą akcentavo, jog mūsų valstybės valdyme dirba per didelė valstybės tarnautojų armija. Ar, Jūsų manymu, reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių Lietuvoje?

Tikrai yra vietos optimizuoti viešąjį sektorių ir sumažinti tarnautojų skaičių (apie 10-20 proc.). Tačiau optimizavimas nereiškia vien tik darbuotojų mažinimą.

Rezultatui pasiekti politikai turi nubrėžti aiškią viziją bei turėti labai konkrečius tikslus, ko reikia siekti. Jei organizacijos vadovai suformuoja iškelti aiškius tikslus, valstybės tarnautojai padės tikslus pasiekti. Jei tikslų ir aiškiai nubrėžto kelio nėra, tuomet nesvarbu, kiek valstybės tarnautojų mes turėsime. Taigi manau, svarbiausia yra ne darbuotojų skaičius, o kaip efektyviai ir kryptingai jie dirba.

Taip pat noriu pastebėti, kad Lietuvos ministerijose nedirba tiek daug valdininkų, kokia yra viešoji nuomonė. Pavyzdžiui, Ukrainos Ekonomikos ministerijoje darbavosi per 1000 valdininkų (iš jų 40% Aivaras Abromavičius atleido), pas mus Ūkio ministerijoje - 200.

Nenorėčiau labai kritikuoti valstybės tarnautojų, tarp jų yra labai gerų specialistų, kurie vertinami Europoje ir kitose šalyse. Šiandien, kaip ir minėjau, manau, svarbiausia, kaip vadovai geba jiems deleguoti tinkamus uždavinius.

-Kaip į valstybės valdymą pritraukti jaunus talentus, pavyzdžiui, garsių tarptautinių universitetų absolventus. Ar tam reikia kelti atlyginimus?

- Reikia juos drąsiau kviesti. Valstybės tarnyba yra pakankamai įdomi sritis, dirbama su labai įdomiais, didelio masto projektais, tai motyvuoja jaunus žmones. Reikėtų peržiūrėti ir atlygio sistemą, ką šiomis dienomis mini ir Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Ji įvardijo savo atlyginimą - 2000 eurų „į rankas“, kas galbūt nėra taip mažai, tačiau Milda yra labai aukšto lygio vadovė ir jos atlyginimas yra didesnis nei vidutinis viešajame sektoriuje. Vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje, deja, nėra konkurencingas atlyginimui privačiame sektoriuje.

Tačiau šiandienos jauni talentingi žmonės, rinkdamiesi darbo vietą, vertina ne tik atlyginimą. Manau, kad įdomiems projektas galima pritraukti talentus ir su mažesniu atlyginimu, nes motyvuos ir galimybė prisidėti prie savo šalies augimo bei gerovės.

Pagalba tvarkant Jūsų TV antenų ūkį
Ši naujiena peržiūrėta 3803 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2025-07-03 09:10:53

8 už: kodėl užsakovai statyboms vis dažniau renkasi generalinės rangos paslaugą

Šiandieninėje statybų rinkoje matome aiškų poslinkį: vis daugiau užsakovų projektus įgyvendina pasitelkdami generalinę statybos rangą.
       2025-06-24 19:16:19

Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai

Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
       2025-06-20 09:52:52

Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra

Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.
       2025-06-13 13:41:27

Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis

Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.
       2025-06-07 10:08:51

Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.
       2025-06-06 10:36:55

Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?

Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.
       2025-06-04 16:28:14

Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio

Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.
       2025-05-30 13:32:42

Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?

Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?
       2025-05-23 12:31:31

Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti

Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.
       2025-05-21 19:32:34

Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?

Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.
       2025-05-21 19:26:07

3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.
       2025-05-17 12:34:20

Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu

Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.
       2025-05-17 12:26:49

Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.
       2025-05-10 16:24:20

Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-09 11:04:58

Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-07 18:39:16

Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras

Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.
       2025-04-30 15:18:43

Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?

Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?
       2025-04-25 18:45:47

Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?

Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.
       2025-04-25 18:38:09

Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti

Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.
       2025-04-25 18:33:42

Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.
       2025-04-23 12:13:43

Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?

Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.
       2025-04-18 15:02:51

Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?

Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.
       2025-04-18 14:55:19

Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?

Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.
       2025-04-18 14:44:54

Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?

Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?
       2025-04-18 14:32:28

Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?

Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.
       2025-04-18 14:26:04

Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele

Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.
       2025-04-18 14:21:38

Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis

Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?
       2025-04-16 11:26:03

Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti

Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.
       2025-04-16 11:23:16

Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?

Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.
       2025-04-12 10:10:31

Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?

Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.
    Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.