„Dell“ technologijų prognozės 2017-iesiems

Paskutiniai keleri metai technologijų pasaulyje buvo pakankamai audringi, tačiau 2017-ieji žada būti ne mažiau ramūs tiek verslui, tiek eiliniam vartotojui. Netrukus tikrovė gali nublankti prieš ekrane matomą vaizdą, o lietimui jautrūs ekranai suteiks naujas neregėtas galimybes.

Pokyčiai veržiasi ir į biurus – tikėtina, kad jau greitu metu savo darbe naudosime virtualios realybės ir savaime atsikuriančias technologijas, o personalo darbuotojai ieškos daiktų interneto vadovų. Ko dar galime laukti 2017-aisiais?

Virtualios realybės triumfas

67 proc. respondentų, dalyvavusių pasaulinėje „Dell„ ir „Intel“ Future Workforce Study“ apklausoje, teigė, kad savo darbe norėtų naudoti virtualios ir papildytos realybės technologijas. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus šių sprendimų naudojimas pasieks kritinį tašką.

Belaidė įranga įvairiuose prietaisuose leis žmonėms pasinerti į paralelinį pasaulį, kuriame juos ribos vienintelis dalykas – jų pačių vaizduotė. Ribos tarp fizinio ir virtualaus pasaulio mažėjimas gali reikšti pabaigą paskaitoms, segtuvams ir nuolatiniam konspektavimui. Mokymasis bus daug kūrybiškesnis, pasitelkiant tokius pojūčius kaip lytėjimas.

5K raiškos revoliucija

Mes – ne ta karta, kuri renkasi antrą geriausią. Kodėl taip yra? Todėl, kad pripratome prie 150 km/val. greičiu skriejančio progreso. Tyrimų ir plėtros padalinių atstovai lieja septynis prakaitus, kad jų klientai būtų nustebinti ir patenkinti, o vos tik visi pradeda galvoti, kad 5K raiška išstums 4K ir taps nauju rinkos standartu, pradeda sklisti gandai apie dar didesnius ekranus su dvigubai didesne raiška.

Tikėtina, kad 2017 metais vartotojų vizualinė patirtis pasieks naujas aukštumas – iki tokio lygio, kai tikrovė nublanks prieš ekrane matomą vaizdą.

Nauja pozicija – daiktų interneto vadovas

Naujo tipo vadovai kompanijose dygsta lyg grybai po lietaus. Dar prieš kurį laiką spėliojome, kas tie skaitmeninių paslaugų ar skaitmeninių sprendimų vadovai, tačiau visi jie buvo madingi iki tol, kol atsirado vaikis su kostiumu, kurio pareigos – daiktų interneto vadovas.

Kodėl jo reikia? Todėl, kad kompanijos vis labiau jaučia augantį spaudimą užpildyti spragą tarp darbo operacijų vykdymo ir informacinių technologijų. Siekdamas padidinti veiklos pelningumą ir efektyvumą, daiktų interneto vadovas organizacijoje dirbs su visais – pradedant gamybos darbuotojais bei vadybininkais ir baigiant padalinių vadovais bei generaliniais direktoriais.

Daiktų interneto vadovai bus tarpinė grandis, užtikrinanti veržlius ir šiandien taip reikalingus pokyčius. Jie sieks, kad jų kompanijos išgyventų ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje ir suvaldytų šiame kelyje atsirasiančias grėsmes bei išnaudotų galimybes. Ir visa tai – amžiuje, kai pasaulis pulsuoja 8 mlrd. į pasaulinį tinklą sujungtų įrenginių ritmu („Dell Technologies“ prognozuoja, kad iki 2031 m. tokių įrenginių skaičius pasieks 200 mlrd. – 25 kartus daugiau nei žmonių mūsų planetoje). Laukia daug darbo!

Apsauga nuo programišių – ir automobiliui

Ar pastaruoju metu iš savo mechaniko teko išgirsti, kad pats metas atnaujinti jūsų transporto priemonės programinę įrangą? Taip, jūs išgirdote teisingai – pasaulyje, kuriame viskas prijungta prie tinklo, galima įsilaužti į bet kurį įrenginį, jei tik jis turi IP adresą.

Galima spėti, kad šiemet kibernetinių atakų apimtis ir mastai tik didės, ir tai neapsiribos IT tinklais. Supratimas, kad nuo kibernetinių atakų turi būti apsaugoti ne tik tradiciniai kompiuteriai, bet ir tokia įranga kaip šildymo, ventiliavimo ar oro kondicionavimo sistemos, reikš naujas galimybes ir kartu iššūkius verslui.

Jokių ribų kūrybiškumui

2017-ieji simbolizuos visuotinę erdvinio kūrybiškumo pradžią. Jau labai greitai kūrybininkai savo magiškus darbus galės vystyti pasitelkdami ypač galingas technologijas, o laikui bėgant jos taps prieinamos ir daug platesniam žmonių ratui.

Pasinaudodami išmaniaisiais įrenginiais ir technologijomis inžinieriai ir architektai galės vaikščioti savo projektų puslapiuose bei pamatyti savo statinių modelius tokius, kokie jie bus natūralaus dydžio. Ir visa tai – darbams dar net neprasidėjus. Mėgėjai viską galės daryti ir matyti vos keliais rutuliuko pasukimais, piršto prabraukimais ar rašiklio brūkštelėjimais. Vietoje kompiuterio pelės paspaudimų vaikai savo kelią į „Minecraft“ galės nusipiešti tiesiog prisilietimu ar specialia įrankių valdymo rankenėle (angl. totem).

Savaime atsikuriančios technologijos

Bet kuris gydytojas pasakys, kad profilaktika – geriau nei gydymas. Šiandien galime stebėti ne tik įvairias mašinas, kurios gali būti apmokytos ir mokytis pačios, bet ir iš anksto sužinoti, kada jos suges, bei užkirsti tam kelią.

Turėdamos savaime atsikuriančias technologijas, kompanijos vietoje įprastų gedimų šalinimo savo specialistams galės pavesti vykdyti daug svarbesnius IT projektus. Analitikos sektoriaus lyderė „IDC“ prognozuoja, kad 2020 m. beveik 20 proc. įvairių kompanijos veiklos procesų galės susitvarkyti ir atsikurti patys.

Dirbtinio intelekto aukštumos

Niekam ne paslaptis, kad kompanijos ir žmonės ne visuomet sėkmingai susidoroja su milžinišku duomenų kiekiu. Visgi didžiuliai duomenų masyvai greitu metu padės mašinoms suvokti daiktus visiškai naujais būdais. Pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos institutas (MIT) atlieka išties nuostabius tyrimus, susijusius su regimuoju suvokimu. MIT mokslininkai, versdami mašinas žiūrėti TV serialus „Biuras“ („The Office“) ir „Nusivylusios namų šeimininkės“ („Desperate Housewives“), bando jas išmokyti prognozuoti žmonių elgesį.

MIT mokslininkai mano, kad mašinų gebėjimas perprasti intonacijas, mimikas ir kitas žmogiškas subtilybes gali tapti tikra revoliucija. Pavyzdžiui, tai gali būti naudinga siekiant atlikti paprastas, tačiau daug tikslumo reikalaujančias medicinines procedūras. Po kurio laiko mašinos galės pasinaudoti savo gebėjimais ir kitose srityse – visiškai įmanoma, kad jos pačios mokysis skaitydamos tekstus ar girdėdamos žodžius.

Nuostabūs dalykai!

• Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
• Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
• Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
• Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
• Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
• Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
• Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.
• Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus .
• COVID-19 serganti Seimo narė sukritikavo ir merą Šimašių, ir ministrą Dulkį.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 902 nauji koronaviruso atvejai.
• VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia sau .
• Kodėl startuoliai žlunga nespėję įgyvendinti savo idėjų?
• Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 775 nauji koronaviruso atvejai.
• Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
• Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apie skaidrumą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 1490 naujų koronaviruso atvejų.
• Gyventojams – daugiau galimybių susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis.
• Septynios neteisėtai laikytos lūšys perduotos globoti Belgijos gyvūnų centrui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1641 naujas koronaviruso atvejis.
• Gydymo įstaigos galės naudoti šeštą „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozę.
• Nedarbingumo išdavimo karantino metu atmintinė.
• Ką reikia žinoti gyventojams, jeigu įvyktų branduolinė avarija.
• Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
• Ką turi padaryti tėvai, kad vaikai, naudodamiesi internetu, būtų saugesni?
• 5G ryšys 3.5 MHz juostoje valstybei ne mažiau reikalingas nei operatoriams.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1993 nauji koronaviruso atvejai.
• Maisto švaistymas – didelė problema: kiek tonų išmetame ir kaip tvarkytis?
• Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
• Kaip 2021 metais pasikeis mūsų telefonai, kompiuteriai ir laikrodžiai?
• IT rinka metų sandūroje: ko iš technologijų galime tikėtis 2021 metais?
• Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
• Remigijus Šimašius apie savivaldybės leistas lauko kavines.
• COVID-19 Vilniuje: grįžusiųjų saviizoliacija tikrinama ir su dronais.
• Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
• Lietuviams šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 2331 naujas koronaviruso atvejis.
• Gera žinia užmirštuoliams – kažkur paliktą išmanųjį įrenginį galima rasti.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84