Prieš Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją – italų ir austrų pamokos

Liepos 14 d. prasidėsianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija taps svarbiausiu šių metų įvykiu Lietuvos aviacijos rinkoje. Vis dėlto, pasaulyje tokio tipo darbai nėra retenybė – panašios apimties rekonstrukcijos jau sėkmingai įgyvendintos Milano Bergamo bei šešto pagal dydį Austrijos miesto Klagenfurto oro uostuose.

Italų ir austrų patirtis buvo įvertinta ir lietuvių, tad darbai didžiausiame Lietuvos oro uoste vyks pritaikant patarimus, gautus iš užsienio kolegų.

Po rekonstrukcijos Milane – rekordiniai metai

Lietuvių keliautojams puikiai pažįstamas Italijos miesto Milano Bergamo oro uostas kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai ryžosi prieš kelerius metus. 2014-aisiais 3 km ilgio ir 60 m pločio take buvo įdiegta daugiau nei 2000 naujų LED šviesos signalų, atnaujinta žiburių valdymo sistema, pakeista asfalto danga, išvedžioti nauji elektros kabeliai ir atlikti kiti būtini remonto darbai.

Bergamo oro uostas kaip ir Vilnius turi tik vieną orlaivių kilimo ir tūpimo taką, tad rekonstrukcija buvo vykdoma etapais. Svarbiausi darbai buvo atliekami tuomet, kai oro uostas kiek ilgiau nei dvi savaites nepriėmė lėktuvų. Vilniaus oro uosto atveju, šis laikotarpis bus 35 dienos.

„Bergamo oro uoste iš viso buvo trys tako rekonstrukcijos etapai. 2014 m. kovą prasidėję pirmųjų dviejų etapų darbai nereikalavo jokių skrydžių apribojimų, tačiau nuo gegužės vidurio iki birželio pagrindiniai rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi 24 valandas per parą. Tuomet dalis bendrovių savo skrydžius perkėlė į 40 km nuo Milano esantį Malpensos oro uostą“, - pasakojo su kolegų užsienyje darbais susipažinęs Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris.

Skaičiuojama, kad Bergamo oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu darbai virė 550 tūkst. kv. metrų plote, dydžiu prilygstančiam daugiau nei 80 futbolo aikščių. Įspūdingas darbų mastas pasiteisino, nes jau 2015 m. Bergamo oro uostas sulaukė rekordinio keleivių skaičiaus augimo – per metus aptarnauta 10,5 mln. keleivių.

Panašiai dirbo ir austrai, ir bulgarai

Analogišką orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją 2016 m. įgyvendino ir Austrijos pietuose esančio Klagenforto oro uostas. Čia darbai taip pat buvo suskirstyti į tris skirtingus etapus.

Kaip sakė D. Voveris, Klagenforte iš pradžių buvo remontuojamos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos bei atliekami paruošiamieji kelkraščių remonto darbai.

„Praėjusių metų rugsėjį tris savaites Klagenforto oro uostas visai nevykdė veiklos siekdamas kuo labiau sumažinti bendros rekonstrukcijos trukmę ir jos kaštus. Būtent per šį darbų etapą buvo įgyvendinti visi pagrindiniai užsibrėžti rekonstrukcijos darbai. Tiesa, įvairūs baigiamieji elektros sistemos darbai buvo atliekami naktimis per pirmąsias spalio savaites“, - teigė Lietuvos oro uosto atstovas.

Anot D. Voverio, Bergamo ir Klagenforto orlaivių kilimo ir tūpimo takų rekonstrukcijų pavyzdžiai rodo, kad Vilniaus oro uoste vyksiantys darbai beveik niekuo nesiskirs nuo atliktų kitose Europos šalyse. Panašios apimties kaip ir Vilniuje rekonstrukcijos darbai 2012 m. buvo įvykdyti ir Bulgarijos kurorto Varnos oro uoste. Tuo metu visi skrydžiai buvo perkelti į Burgaso oro uostą.

Orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai 2012 m. buvo įvykdyti ir Bulgarijos kurorto Varnos oro uoste. Tiesa, šiame oro uoste rekonstrukcijos darbų apimtis buvo gerokai mažesnė nei Vilniuje, tačiau, nepaisant to, Bulgarijos oro uostas neveikė beveik 4,5 mėnesio. Rekonstruojant Varnos oro uosto taką, visi skrydžiai buvo perkelti į Burgaso oro uostą.

Kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai šiuo metu ruošiasi ir Budapešto oro uostas. Tiesa, Vengrijos sostinės oro vartai turi du takus, todėl remonto darbai čia bus organizuojami kiek kitaip.

Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. vyksiančios orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu apie 90 proc. aviakompanijų planuoja savo skrydžius perkelti iš Vilniaus oro uosto į Kauną. Rekonstrukcijos metu bus paklota nauja tako asfalto danga, sutvirtintas tako pagrindas, pakeisti nuotekų ir drenažo sistemų vamzdžiai bei įrengta nauja signalinių žiburių sistema. Šiuos darbus atliks Latvijos bendrovės „A.C.B.“ vadovaujamų įmonių konsorciumas.

Vilniaus oro uoste aviacinė veikla bus atnaujinta rugpjūčio 18 d.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9