Ruošiamės mokslo metams: 5 patarimai tėvams, kaip apsaugoti vaikus internete

Beveik pusė (46 proc.) 9–16 m. amžiaus vaikų Europos Sąjungoje kasdien naudojasi internetu mobiliajame telefone. Iš jų vidutiniškai 55 proc. naršo be tėvų priežiūros. Privatumo poreikis didėja su amžiumi ir net 78 proc. apklaustų 15–16 m. paauglių daug dažniau naršo internete, kai būna vieni.

Tai atskleidė 2014 m. lapkritį Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas apie vaikų naudojimąsi elektroniniais prietaisais ir internetu. Buvo apklausta 3500 9–16 m. amžiaus vaikų Europos Sąjungos valstybėse, taip pat atliktas kiekybinis tyrimas su 55 vaikų bei 40 tėvų ir mokytojų tikslinėmis grupėmis.

„Vaikai jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto. Tai labai praturtina jaunąją kartą – jie geriau atsirenka informaciją, yra kūrybiški ir labai komunikabilūs. Žinoma, ne visa informacija internete yra tam naudinga, ir ne visi žmonės nori gero. Darome, kas nuo mūsų priklauso, šalindami grėsmes vaikams, ir kviečiame tėvus pasirūpinti būtinomis priemonėmis, kad vaikams internetas būtų pagalbininkas, o ne grėsmė“, – sako „Pildyk“ prekės ženklo vadovė Dominyka Jonušienė.

Beveik visi apklaustieji įvardijo, kad jiems svarbu turėti asmeninį prietaisą, kuriuo nereikėtų dalintis, o išmanusis telefonas tam yra vienas labiausiai prieinamų variantų. Tačiau neatsargus naudojimasis internetu gali kelti grėsmių vaikams ir jų skelbiama informacija gali tapti jauku nusikaltėliams. Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ dalijasi lengvai įgyvendinamais patarimais, kaip tėvai gali apsaugoti vaikus internete.

Įrenginiai leidžia kontroliuoti internete prieinamą informaciją. 29 proc. 9–16 metų vaikų naudojasi internetu ruošdami namų darbus. Šiuolaikinės mokymosi programos kuriamos taip, kad vaikai naudotųsi internetu kaip informacijos šaltiniu, gebėtų atsirinkti informaciją, kritiškai ją vertintų. Internetas, neabejotinai, naudingas, bet reikia padėti vaikui atsirinkti tinkamą turinį.

Iš smalsumo vaikai ir paaugliai dažnai ieško įvairios juos dominančios informacijos, o dažniausiai naudoja mobiliuosius vaizdo informacijos peržiūrai. 20 proc. vaikų lankėsi tinklalapiuose, kuriuose buvo neapykantą kurstančių pasisakymų (angl. hate speech), vidutiniškai 10 proc. buvo apsilankę portaluose, kalbančiuose apie narkotines medžiagas, o 11 proc. internete susidūrė su asmenimis, kalbančiais apie savęs žalojimą.

„Nemaža dalis išmaniųjų įrenginių siūlo vadinamuosius „vaikų kampelius“ – jie leidžia nustatyti, kokius tinklalapius vaikas gali pasiekti, kokių – ne, kokias programėles siųstis. Augant vaikams, verta paaiškinti jiems apie žalingą turinį. Manau, vaikus reikia mokyti apie galimus pavojus, o draudimai naudotis telefonu ar internetu šiais laikais sunkiai įgyvendinami“, – pasakoja D. Jonušienė.

Prižiūrėti vaikų viešai skelbiamą informaciją. Net 78 proc. vaikų, naudojančių internetą išmaniuosiuose, lankosi socialiniuose tinkluose ir susirašinėja per programėles. Bendraudami vaikai dėl nežinojimo laisvai skelbia asmeninę informaciją, pasakoja apie pirkinius, atostogų planus. Visa tai gali tapti lengvu jauku vagims.

„Žinoma, svarbu nusibrėžti ribą tarp būtino rūpinimosi ir vaikų sekimo. Pirmiausia, reikia aptarti bendravimo internete taisykles, o vėliau jas retkarčiais priminti. Elgesys internete yra kaip ėjimas per gatvę – išmokome vaiką ir iš pradžių jį lydime, tačiau juk visą laiką iš paskos nesekiosime“, – teigia D. Jonušienė.

Naudotis duomenų apsaugos priemonėmis. D. Jonušienė perspėja, kad didelę grėsmę kelia pamesti ar pavogti telefonai. Išmanieji telefonai itin suasmeninami, juose suvedame daugybę asmeninės informacijos, o vartotojų patogumui prisijungimų duomenis išsaugome telefone, kad nebereikėtų kiekvienąkart jų suvedinėti iš naujo. Vaiko telefone nusikaltėliai neras internetinės bankininkystės slaptažodžių, tačiau piktam gali būti panaudoti ir prisijungimai prie socialinių tinklų.

Tėvams siūloma padėti vaikui įjungti slaptažodžio apsaugą, pasirinkti patikimą slaptažodį, įdiegti programėlę, saugančią nuo virusų ir žalingų programų. Taip pat tėvams reikia mokėti naudotis nuotolinės prieigos prie telefono funkcijomis. Jos leidžia nustatyti telefono buvimo vietą, blokuoti telefoną, ištrinti jo turinį.

Naudokite specialias programėles. Įvairios programėlės išmaniesiems įrenginiams padeda tėvams lengviau prižiūrėti atžalų veiklą internete. Tokios programėlės paauglio telefone jau bus rimtas asmeninio privatumo pažeidimas, todėl vaikus mokyti apie saugumą internete reikia pradėti smarkiai anksčiau. Statistiškai maždaug 9 proc. 8 metų vaikų jau turi išmanųjį telefoną ir pradeda naudotis internetu.

Vaikui, tik pradedančiam naudotis išmaniuoju, paaiškinti apie tokią priežiūrą bus lengviau. Vėliau, išmokius vaiką atsirinkti tinkamą turinį ir bendravimo būdus, tokių programėlių naudojimo bus galima atsisakyti.

Siūlome kelias iš daugybės siūlomų patikimų programėlių telefonams su „Android“ operacine sistema.

„Phone Sheriff V2“ programėlė – mokama, tačiau ja galima stebėti iki 3 išmaniųjų įrenginių. Programėlė padeda užblokuoti tam tikrus žmones, su kuriais vaikams neverta bendrauti, GPS pagalba žinoti, kur jie šiuo metu yra ar su kuo susirašinėja trumposiomis žinutėmis.

„Net Nanny“ taip pat mokama, tačiau labai gerai vertinama programėlė. Ja galima stebėti, kaip, kiek ir ką jūsų vaikai veikia su išmaniaisiais įrenginiais. Aplikacija filtruoja tinklalapių turinį, blokuoja pornografinį ir kitą netinkamą turinį bei suteikia galimybę kontroliuoti, kiek laiko vaikas gali naudotis išmaniuoju įrenginiu.

Taip pat gausu ir nemokamų, bet kokybiškų programėlių, skirtų apsaugoti vaikus nuo neigiamos ir netinkamos jiems informacijos. „Kids Place“ programėlė užkerta kelią vaikams pirkti ar įdiegti naujas programėles, padeda kontroliuoti laiką, praleistą naudojantis išmaniuoju prietaisu, ir galiausiai, programėlė gali blokuoti įeinančius skambučius.

Svarbiausia – kalbėti su vaikais. Apsaugoti savo atžalas nuo pavojų padeda bendravimas. Pasikalbėjus su vaikais ir paaiškinus jiems, kodėl reikia saugoti savo daiktus, asmeninius duomenis, ir kodėl ne viską galima viešai skelbti socialiniuose tinkluose, jaunėliai aiškiau supras, kodėl reikia ar negalima kažko daryti.

2014 m. tarptautinės organizacijos „Global Child Forum“ inicijuoto ir konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ atlikto pasaulinio tyrimo duomenimis, „Tele2“ pripažinta skirianti daugiausiai dėmesio vaikų teisių apsaugai. Šiuos veiklos standartus bendrovė taiko ir Lietuvoje.

Lietuvoje „Tele2“ rūpindamasi saugiu naršymu mobiliajame internete, blokuoja svetaines, kuriose skelbiami vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai. Taip bendrovė prisideda prie neteisėto turinio pasiūlos internete mažinimo. Taip pat operatorius neleidžia savo tinklu teikti paslaugų, kurios neatitinka etikos reikalavimų ir kelia grėsmę visuomenės gerovei.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9