Matematikas B. Burgis: per egzaminą negalima spręsti uždavinių iš eilės

Nenumaldomai artėjant valstybiniams brandos egzaminams, abiturientai ieško būdų, kaip kuo geriau pasiruošti šiam išbandymui. Siekdami jiems pagelbėti matematikas Bronislovas Burgis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė pataria.

Kaip tinkamai nusiteikti egzaminui, kokią mokymosi metodiką naudoti pasiruošimo metu ir kaip elgtis per patį egzaminą?

Ruošdamiesi svarbiausiam savo gyvenimo testui mokiniai paprastai bando išmėginti visus jiems prieinamus mokymosi metodus. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo virtuali mokymosi sistema „Egzaminatorius.lt", padedanti vyresnių klasių mokiniams ruoštis lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir biologijos brandos egzaminams. Šiemet sistemos kūrėjai, atsižvelgdami į mokinių pageidavimus, dar labiau padidino ir pateikiamą užduočių komentarų kiekį. Nuo šiol teisingų atsakymų komentarus galima rasti ne tik prie sunkių, bet ir prie kiekvienos užduoties.

Prie pernai matematikos užduočių komentarus ruošusio žinomo matematiko Bronislovo Burgio šiemet prisijungė VDU dėstytojai: lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė ir istorikas Domas Boguševičius. Jie atidžiai analizavo „Egzaminatoriaus" užduotis, pateikė jų paaiškinimus, komentavo, kodėl reikėtų pasirinkti vieną ar kitą atsakymo variantą, tokiu būdu palengvindami abiturientų ruošimosi egzaminams procesą.

Kaip sako B. Burgis, darbas su „Egzaminatoriaus" sistema padeda mokiniams įvertinti savo galimybes, ir tuo pačiu iš anksto pasiruošti egzamino chaosui. Pasak pedagogo, mokiniams tiesiog privalu spręsti atitinkamo lygio uždavinius, palaipsniui pereinant prie vis sunkesnių, tačiau jokiu būdu negalima mokytis nuosekliai pagal egzamino programos temas.

„Egzaminas paprastai užgriūna kaip chaosas, kuriame nėra nei nuoseklumo, nei griežtai išdėstytų temų. Ruošiantis aš siūlyčiau žaisti savotišką rusišką ruletę - imti uždavinius atsitiktinai ir tirti, kiek iš pasirinktųjų esi pajėgus išspręsti. Taip susiformuos tolerancija netikėtumo faktoriui, o tai padės nepasimesti į rankas paėmus tikrojo egzamino užduotis", - teigia jis.

Anot B. Burgio, žinojimas kaip dirbsi egzamino metu, gerokai palengvina jo laikymo procesą. Matematikas pataria niekada nespręsti uždavinių iš eilės ir nepalikti nei vieno nepabandyto išspręsti uždavinio.

„Aš pats visada pradedu nuo egzamino peržiūrėjimo ir užduočių suskirstymo į tris grupes: lengvų, įtartinų ir sunkių. Tada greitai išsprendžiu lengvuosius ir jau galiu ramiau atsikvėpti, nes egzaminas jau išlaikytas. Po to išsprendžiu 1-2 uždavinius iš sunkiųjų grupės ir vėl atsikvepiu, tuomet išsprendžiu visus įtartinus uždavinius, atidžiai stebėdamas ar matau, kaip uždavinių sudarinėtojai norėjo mane apgauti. Tada išsprendžiu visus likusius uždavinius ir viską kruopščiai patikrinu", - dėsto matematikas.

Apie tai, kad egzamino dieną svarbu paprasčiausiai nesutrikti, kalba ir „Egzaminatoriaus" lietuvių literatūros ir kalbos užduotis komentavusi G. Vaitonytė.

„Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria mokiniai, - tai balto popieriaus lapo baimė. Visada siūlau mokiniams susikurti rašymo veiksmų planą. Jeigu žinosime, kad gavę užduočių lapus pirmiausia perskaitysime visas temas, išsirinksime vieną, tą, kurią geriausiai supratome, pamąstysime, ką pasirinktąja tema galime pasakyti, kaip ją susieti su duotųjų autorių kūriniais, kokį kultūrinį, istorinį kontekstą galime pasitelkti, sugalvosime teiginius ir kt., kitaip tariant, įsivaizduosime, kokie pagrindiniai rašymo veiksmai bus atlikti egzamino dieną, labiau pasitikėsime savimi, tad streso bus gerokai mažiau", - sako pedagogė.

Mokslininkė teigia, kad ruošiantis laikyti egzaminą visų pirma reikėtų išanalizuoti savo klaidas ir susidaryti asmeninį tobulėjimo planą. Labai gerai surasti skaitymo partnerį - žmogų, su kuriuo vienu metu (tą pačią savaitę, tą pačią dieną ir t.t.) skaitytumėte kūrinius, kartu juos analizuotumėte, aptartumėte. VDU dėstytoja rekomenduoja papildomai mokytis kasdien bent po 45 minutes arba kas antrą dieną du kartus ilgiau. Pasak jos, dirbant nuosekliai, konsultuojantis su draugais, mokytojais ar kitais asmenimis, turinčiais kiek daugiau praktinės patirties, galima pasiekti geresnių rezultatų.

„Egzaminatoriaus" sistemą kuriančios ir tobulinančios „E. mokyklos" ugdymo turinio grupės vadovė Juratė Mikulevičiūtė pastebi, jog kasmet mokiniams būna sunkiai įveikiamos tos pačios temos, pvz., matematikoje mokiniams sunkiausi racionalieji ir iracionalieji reiškiniai, sukiniai, trigonometrinės lygtys ir nelygybės, istorijoje - LDK baroko bruožai, šaltojo karo pabaiga ir padariniai, Lietuvos kultūra po nepriklausomybės atkūrimo, lietuvių kalboje - didžiųjų raidžių, sudėtinio ir vientisinio sakinio skyryba.

Analizuojant mokinių elgesį sprendžiant užduotis, žvilgsnis krenta į mokinių tendenciją skubėti, užsiimti laiko skaičiavimu, greito rezultato čia ir dabar vaikymąsi. Anot specialistės, „Egzaminatoriaus" sistema sukurta tam, kad jaunuoliai dar iki paties egzamino išmoktų, kaip elgtis jo metu.

„Visos „Egzaminatoriaus" užduotys parengtos pagal brandos egzaminų programą, todėl mokiniams nereikia atsirinkti medžiagos mokymuisi, pateikiamos tik tos temos, su kuriomis jie gali susidurti egzaminų metu. Kiekvienai temai pateikiama išsami medžiaga: trumpi konspektai, vaizdinė mokomoji informacija, paaiškintos pagrindinės sąvokos, formulės, datos ir pan., atlikus užduotis - komentarai, paaiškinantys teisingą atsakymą, jo sprendimo būdą. Visa tai leidžia susidaryti pakankamai aiškų vaizdą, ko galima tikėtis paties egzamino dieną", - teigia J. Mikulevičiūtė.

TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla" mokykloms dirbti su „Egzaminatoriumi" pirmą kartą pasiūlė dar 2014 metais. Šiuo metu sistema naudojasi 56 proc. 11-12 klasių mokinių, 50 proc. vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Nuo šių mokslo metų pradžios mokiniai „Egzaminatorius.lt" sistemoje atliko daugiau kaip pusę milijono testų klausimų - 200 tūkst. biologijos, 151 tūkst. istorijos, 86 tūkst. matematikos ir 83 tūkst. lietuvių kalbos

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148