Matematikas B. Burgis: per egzaminą negalima spręsti uždavinių iš eilės

Nenumaldomai artėjant valstybiniams brandos egzaminams, abiturientai ieško būdų, kaip kuo geriau pasiruošti šiam išbandymui. Siekdami jiems pagelbėti matematikas Bronislovas Burgis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė pataria.

Kaip tinkamai nusiteikti egzaminui, kokią mokymosi metodiką naudoti pasiruošimo metu ir kaip elgtis per patį egzaminą?

Ruošdamiesi svarbiausiam savo gyvenimo testui mokiniai paprastai bando išmėginti visus jiems prieinamus mokymosi metodus. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo virtuali mokymosi sistema „Egzaminatorius.lt", padedanti vyresnių klasių mokiniams ruoštis lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir biologijos brandos egzaminams. Šiemet sistemos kūrėjai, atsižvelgdami į mokinių pageidavimus, dar labiau padidino ir pateikiamą užduočių komentarų kiekį. Nuo šiol teisingų atsakymų komentarus galima rasti ne tik prie sunkių, bet ir prie kiekvienos užduoties.

Prie pernai matematikos užduočių komentarus ruošusio žinomo matematiko Bronislovo Burgio šiemet prisijungė VDU dėstytojai: lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė ir istorikas Domas Boguševičius. Jie atidžiai analizavo „Egzaminatoriaus" užduotis, pateikė jų paaiškinimus, komentavo, kodėl reikėtų pasirinkti vieną ar kitą atsakymo variantą, tokiu būdu palengvindami abiturientų ruošimosi egzaminams procesą.

Kaip sako B. Burgis, darbas su „Egzaminatoriaus" sistema padeda mokiniams įvertinti savo galimybes, ir tuo pačiu iš anksto pasiruošti egzamino chaosui. Pasak pedagogo, mokiniams tiesiog privalu spręsti atitinkamo lygio uždavinius, palaipsniui pereinant prie vis sunkesnių, tačiau jokiu būdu negalima mokytis nuosekliai pagal egzamino programos temas.

„Egzaminas paprastai užgriūna kaip chaosas, kuriame nėra nei nuoseklumo, nei griežtai išdėstytų temų. Ruošiantis aš siūlyčiau žaisti savotišką rusišką ruletę - imti uždavinius atsitiktinai ir tirti, kiek iš pasirinktųjų esi pajėgus išspręsti. Taip susiformuos tolerancija netikėtumo faktoriui, o tai padės nepasimesti į rankas paėmus tikrojo egzamino užduotis", - teigia jis.

Anot B. Burgio, žinojimas kaip dirbsi egzamino metu, gerokai palengvina jo laikymo procesą. Matematikas pataria niekada nespręsti uždavinių iš eilės ir nepalikti nei vieno nepabandyto išspręsti uždavinio.

„Aš pats visada pradedu nuo egzamino peržiūrėjimo ir užduočių suskirstymo į tris grupes: lengvų, įtartinų ir sunkių. Tada greitai išsprendžiu lengvuosius ir jau galiu ramiau atsikvėpti, nes egzaminas jau išlaikytas. Po to išsprendžiu 1-2 uždavinius iš sunkiųjų grupės ir vėl atsikvepiu, tuomet išsprendžiu visus įtartinus uždavinius, atidžiai stebėdamas ar matau, kaip uždavinių sudarinėtojai norėjo mane apgauti. Tada išsprendžiu visus likusius uždavinius ir viską kruopščiai patikrinu", - dėsto matematikas.

Apie tai, kad egzamino dieną svarbu paprasčiausiai nesutrikti, kalba ir „Egzaminatoriaus" lietuvių literatūros ir kalbos užduotis komentavusi G. Vaitonytė.

„Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria mokiniai, - tai balto popieriaus lapo baimė. Visada siūlau mokiniams susikurti rašymo veiksmų planą. Jeigu žinosime, kad gavę užduočių lapus pirmiausia perskaitysime visas temas, išsirinksime vieną, tą, kurią geriausiai supratome, pamąstysime, ką pasirinktąja tema galime pasakyti, kaip ją susieti su duotųjų autorių kūriniais, kokį kultūrinį, istorinį kontekstą galime pasitelkti, sugalvosime teiginius ir kt., kitaip tariant, įsivaizduosime, kokie pagrindiniai rašymo veiksmai bus atlikti egzamino dieną, labiau pasitikėsime savimi, tad streso bus gerokai mažiau", - sako pedagogė.

Mokslininkė teigia, kad ruošiantis laikyti egzaminą visų pirma reikėtų išanalizuoti savo klaidas ir susidaryti asmeninį tobulėjimo planą. Labai gerai surasti skaitymo partnerį - žmogų, su kuriuo vienu metu (tą pačią savaitę, tą pačią dieną ir t.t.) skaitytumėte kūrinius, kartu juos analizuotumėte, aptartumėte. VDU dėstytoja rekomenduoja papildomai mokytis kasdien bent po 45 minutes arba kas antrą dieną du kartus ilgiau. Pasak jos, dirbant nuosekliai, konsultuojantis su draugais, mokytojais ar kitais asmenimis, turinčiais kiek daugiau praktinės patirties, galima pasiekti geresnių rezultatų.

„Egzaminatoriaus" sistemą kuriančios ir tobulinančios „E. mokyklos" ugdymo turinio grupės vadovė Juratė Mikulevičiūtė pastebi, jog kasmet mokiniams būna sunkiai įveikiamos tos pačios temos, pvz., matematikoje mokiniams sunkiausi racionalieji ir iracionalieji reiškiniai, sukiniai, trigonometrinės lygtys ir nelygybės, istorijoje - LDK baroko bruožai, šaltojo karo pabaiga ir padariniai, Lietuvos kultūra po nepriklausomybės atkūrimo, lietuvių kalboje - didžiųjų raidžių, sudėtinio ir vientisinio sakinio skyryba.

Analizuojant mokinių elgesį sprendžiant užduotis, žvilgsnis krenta į mokinių tendenciją skubėti, užsiimti laiko skaičiavimu, greito rezultato čia ir dabar vaikymąsi. Anot specialistės, „Egzaminatoriaus" sistema sukurta tam, kad jaunuoliai dar iki paties egzamino išmoktų, kaip elgtis jo metu.

„Visos „Egzaminatoriaus" užduotys parengtos pagal brandos egzaminų programą, todėl mokiniams nereikia atsirinkti medžiagos mokymuisi, pateikiamos tik tos temos, su kuriomis jie gali susidurti egzaminų metu. Kiekvienai temai pateikiama išsami medžiaga: trumpi konspektai, vaizdinė mokomoji informacija, paaiškintos pagrindinės sąvokos, formulės, datos ir pan., atlikus užduotis - komentarai, paaiškinantys teisingą atsakymą, jo sprendimo būdą. Visa tai leidžia susidaryti pakankamai aiškų vaizdą, ko galima tikėtis paties egzamino dieną", - teigia J. Mikulevičiūtė.

TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla" mokykloms dirbti su „Egzaminatoriumi" pirmą kartą pasiūlė dar 2014 metais. Šiuo metu sistema naudojasi 56 proc. 11-12 klasių mokinių, 50 proc. vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Nuo šių mokslo metų pradžios mokiniai „Egzaminatorius.lt" sistemoje atliko daugiau kaip pusę milijono testų klausimų - 200 tūkst. biologijos, 151 tūkst. istorijos, 86 tūkst. matematikos ir 83 tūkst. lietuvių kalbos

• Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
• Biodegalai: mitai ir realybė.
• V. Bernatonis apie gamtinių dujų ateitį: kada jų visiškai atsisakysime?
• Kovo 11-ąją šviesų ir muzikos šou sostinę sveikins Vilniaus televizijos bokštas.
• Elektromobilio krovimas namų sąlygomis: patogumas ar padidinta įtampa?
• „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
• Įgyvendinant ES sankcijas blokuojami IP adresai, kuriais pasiekiama Rusijos TV.
• Atostogų siaubas – kišenvagiai: 5 patarimai, kurie padės apsisaugoti.
• Ar tikrai sutaupysiu įsigijęs naują buitinę techniką?
• Trenerės patarimai: kas svarbu, sportuojant namuose?
• Danguje – dronai: kada jų skrydžiai tampa pažeidimu.
• Moters diena IT rinkoje: kaip pažaboti diskriminaciją?
• Susipažinkite su moterimis, užkariavusiomis technologijų pasaulį: 8 žaidėjos.
• 5 patarimai, padėsiantys paspartinti būsto paskolos išdavimo procesą.
• Nuo meilės iki neapykantos: automobilius niokoja ir iš keršto, ir iš pavydo.
• Ką reikia žinoti apie daiginimą: kaip pasirinkti sėklas ir išauginti daigus.
• Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
• „Sodra“: moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per metus padidėjo.
• Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
• Euronews ruošiasi atleisti beveik 200 darbuotojų.
• „Mantinga“ technologas: kai kuriems bandelių receptams gali prireikti ir 10 metų.
• Lengvesnis automobilio statymas ir geresnis šiltnamio derlius.
• Šiltnamio enciklopedija: patarimai, kaip tinkamai pasiruošti šiltajam sezonui.
• Savaitgalį gaminsite žuvį? Patarimai, kaip išsirinkti tikrai šviežią.
• Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
• Išmaniųjų įrenginių naujovės: dirbtinis intelektas padės taupyti.
• Dirbtinio intelekto lenktynės: kodėl Europa atsilieka?
• Ar greitai mūsų pinigus valdys dirbtinis intelektas?
• Pieno gamintojams reikia pagalbos čia ir dabar.
• Sutrumpinta darbo diena auginantiems vaikus iki 3 metų ir kiti pakeitimai.
• Vaikų nuotraukų kėlimas į internetą: pavojingiau, nei manote.
• Iš kokios pensijos gyvens tie, kurie dar neinvestuoja?
• Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
• 5G ir DI ima dirbti kartu: ar pagaliau galėsime iš anksto žinoti kur suklupsime.
• Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
• Kaip apsaugoti vaikus internete – atsakymą tėvams siūlo išmanus sprendimas.
• Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
• Automobilių kainos koreguoja planus: saugumas ir tvarumas ne prioritetas.
• Kaip apsaugoti automobilio stiklą nuo sudužimo ir ką daryti, jei nepavyko.
• Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138