Išmanusis konteineris: kiek ateityje kainuos vienas šiukšlių išmetimas?

Komunalinių atliekų problema Lietuvoje šiandien tokia pat opi kaip ir anksčiau – kasmet jų susidaro daugiau kaip 1 mln. tonų, o maždaug pusė nugula sąvartynuose. Žmonėms trūkstant motyvacijos rūšiuoti atliekas ir taip prisidėti prie jų perdirbimo, Lietuvoje jau planuojamas pirmasis išmaniųjų konteinerių eksperimentas, kuris padės akcentuoti finansinę atliekų rūšiavimo naudą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Šiukšlių tema aktuali įvairiais aspektais: užverčiamais sąvartynais, netenkinančiais mokesčiais, gyventojus piktina net tai, jei šiukšles į jų kiemo konteinerius išmeta praeiviai. Su naujausiomis komunalinių atliekų tvarkymo būdais ir alternatyvomis supažindins parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 26-29 dienomis rengiama tarptautinė statybų paroda „Resta“, kurioje bus pristatyti ir išmanieji konteineriai.

Atliekų statistika gero nežada

Pagrindinė susidomėjimo išmaniaisiais atliekų konteineriais priežastis – per mažas atliekas rūšiuojančių žmonių skaičius. Aplinkos ministerijos duomenimis, net 80 proc. gyventojų jaučia turintys pakankamai informacijos apie namų ūkyje susidarančių atliekų tvarkymą. 68 proc. nurodė, jog šalia namų yra visi rūšiavimo konteineriai.

Nepaisant to, visas atliekas rūšiuoja vos 43 proc. Iš nerūšiuojančiųjų net 40 proc. atsakė taip darantys, nes išmesti visas atliekas į vieną konteinerį yra tiesiog patogiau, o penktadalis apklaustųjų teigia nemanantys rūšiavimo naudos. Problemai spręsti šiuo metu reikalingi nauji keliai, užtikrinantys, kad pats gyventojas norėtų elgtis atsakingai.

„Mažinti komunalinių atliekų kiekį privalu dviem priemonėmis. Visų pirma, skleidžiant informaciją viešojoje erdvėje: televizijoje, spaudoje ir internete. Tuo pačiu svarbu suteikti reikiamą infrastruktūrą. Tam šiuo metu savivaldybėms skiriamos lėšos konteinerių įsigijimui. Be to, svarbu pabrėžti gamintojų ir pakuotojų indėlį – jie turi skirti didelę dalį savo lėšų problemos viešinimui. Svarbu ne tik suteikti žmonėms galimybę, bet ir sukurti įprotį rūšiuoti“, - teigia Aplinkos ministerijos atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

Nauja sistema išspręs ilgametį galvos skausmą

Išmaniųjų konteinerių sistemas diegianti Nyderlandų kapitalo bendrovė „BWaste International BV“ tiki, jog situaciją pakeisti galima sukuriant gyventojams patogią ir finansiškai skatinančią atliekų išmetimo sistemą, atskiriant „mokamus“ ir nemokamus konteinerius. Rūšiavimui skirti stiklo, plastiko, popieriaus bei maisto atliekų konteineriai būtų nemokami ir prieinami visiems. Penktasis, talpinantis mišrias buitines atliekas, atsidarytų tik su specialiu raktu ar kortele.

„Naudojant prieigos kontrolės korteles, atsiranda finansinė paskata rūšiuoti. Perdirbamos žaliavos lieka neapmokestintos ir mokama tik už mišrias komunalines atliekas. Iki šiol tokio paties ploto bute gyvenanti dviejų asmenų šeima mokėdavo tiek pat, kiek ir dešimties, nors atliekų kiekiai labai skirtingi: ateityje to turėtų nelikti“, - aiškina Lietuvoje bendrovei „BWaste International BV“ atstovaujanti Ramunė Markevičiūtė.

Iniciatyvą rūšiuoti skatins faktas, jog tai apsimoka. Lietuvoje įstatymo nustatyta tvarka mokėjimas už atliekų rinkimą netrukus pradės veikti dvinarės rinkliavos principu – 70 proc. mokesčio liks pastovaus dydžio, o kiti 30 proc. priklausys nuo realaus išmetamų atliekų kiekio. Šio įstatymo įsigaliojimas priklauso nuo savivaldybių.

Nors šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas 100 mln. eurų vertės projektas naujiems požeminiams ir pusiau požeminiams konteineriams įrengti, ekspertės teigimu, dar svarbiau, kad atsirastų noras rūšiuoti.

„Konteineris yra į žemę sukišta metalo dėžė ir nieko daugiau. Be vizijos kaip prijungti žmogų ir skatinti iniciatyvą, jis negali nieko iš esmės pakeisti“, - tikina R. Markevičiūtė.

Konteineriai atsidarys tik su specialiu raktu

Pirmieji Lietuvoje išmaniuosius konteinerius išbandys Birštono gyventojai. Apie 470 tūkst. eurų kainavusi sistema turėtų veikti nuo 2018-ųjų vasaros. Visame mieste bus pastatyti nauji, daugiau talpinantys ir mažiau priežiūros reikalaujantys konteineriai, tačiau tikroji inovacija bus ribotas priėjimas prie jų. Nuo naujosios sistemos įvedimo geriau atliekas išrūšiuojantis birštonietis mokėti turės tik už mažą dalį šiukšlių, o nerūšiuojančiam kainuos kiekvienas nuėjimas iki konteinerio.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas neabejoja, kad Birštonas yra ideali vieta išbandyti inovatyvias technologijas. „Žmonės nori kokybiškos, modernios paslaugos. Jiems įdomu rūšiuoti, o su šia sistema jie tikrai žino, kad rūšiuoja ne vien jie. Daugiabučiuose sunku rasti motyvacijos matant, jog tu rūšiuoji, o kaimynas sugadina visą tavo įdėtą darbą. Ši sistema padės šitai išspręsti“, - teigia A. Reipas.

Per dvejus metus nuo sistemos išbandymo Birštone planuojama ją įdiegti dar septyniose šalies savivaldybėse. Deja, visoje Lietuvoje vykdomi nauji konteinerių pirkimai šios funkcijos dar neturės.

„Neturėdami riboto priėjimo konteinerių žmonės to reikalauti turėtų patys. Sistema gintų visų pirma pačių žmonių interesus. Tai yra neišvengiama ateitis“, - neabejoja „BWaste International BV“ atstovė R. Markevičiūtė.

Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje susidaro apie 1,3 mln. tonų vien komunalinių atliekų, iš kurių maždaug pusė lieka sąvartynuose. Eurostato duomenimis, namų ūkiai mūsų šalyje per metus generuoja apie penktadalį viso atliekų kiekio.

Didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda „Resta“ balandžio 26-29 dienomis pristatys statybos sektoriaus naujienas, jos šių metų tema – „Skaitmeninė statyba. BIM“. Šiemet parodoje dalyvaus 540 įmonių iš 18 valstybių, paroda skirta statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. „Resta“ yra vienintelė specializuota paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą.

Negi norime šiukšlių krūvos šalia konteinerio?

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137