Griaunam mitus: tiesa apie televizorius

Išsklaidykime su televizoriais susijusias abejones. Kas yra faktas, o kas – mitas? O gal viena informacija yra tik iš dalies tiesa, o kita tik iš dalies – melas? Varlė.lt specialistai teigia, jog nemažai priklauso nuo žiūros ir... sėdėjimo taško!

LCD televizoriai sunaudoja mažiau energijos nei plazminiai

TIESA

Vienas LCD televizorių, lyginant juos su plazminiais įrenginiais, privalumas susijęs su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Todėl, jei energijos sąnaudos tau yra svarbus dalykas ir nenorėtum, kad naujasis televizorius kiekvieną mėnesį apie save primintų didesnėmis sąskaitomis už elektrą, geresnis pasirinkimas yra LCD televizorius.

LED TV – tai santykinai naujas televizorių tipas

MITAS

Ieškant televizoriaus dažnai galima susidurti su užrašu „LED TV“, kuris tarsi sugestijuoja, jog pasirinkę taip apibūdintą produktą, turėsime reikalų su LED televizoriumi. Neapsigaukite – nėra kažko tokio, kaip LED televizorius. Tai yra LCD televizoriai su LED pašvietimu.

LCD televizoriai su LED pašvietimu užtikrina geresnę vaizdo kokybę nei paprasti LCD televizoriai

MITAS / TIESA

Rinkoje yra LCD televizorių su LED Edge šoniniu bei pilnu LED RGB pašvietimu. Modeliai su šoniniu pašvietimu įprastai yra pigesni ir nepasižymi geresne vaizdo kokybe nei įprasti LCD, tačiau palyginus su pastaraisiais, yra plonesni ir sunaudoja mažiau energijos, todėl dažnai atrodo patrauklesni. LED RGB pašvietimo versijos produktai yra brangesni, storesni, tačiau siūlo pastebimai geresnės kokybės vaizdą. Vaizdo kokybės požiūriu neretai yra prilyginami plazminiams televizoriams.

Full HD užtikrina geresnę vaizdo kokybę nei HD Ready

MITAS/TIESA

Kokybė yra geresnė tik tuo atveju, jei vaizduojamas Full HD turinys, pvz. Full HD filmas Blu-ray diske. HD Ready televizoriai nepalaiko tokios aukštos Full HD kokybės.

Garsaus prekės ženklo ir brangus laidas užtikrins geresnę vaizdo kokybę

MITAS

Gamintojo prekės ženklas ir didelė kaina neturi didelės reikšmės. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys kokybę – laido tipas ir jo ilgis. Geriausius rezultatus pasiekti leis skaitmeninio laido pasirinkimas. HDMI arba DVI bus puikus variantas, tačiau visų pirma, rekomenduojamas HDMI, mat vieno laido dėka galima perduoti tiek video, tiek garso signalus. Skaitmeniniai laidai taip pat palaiko Full HD signalą, apsaugos mechanizmus DRM, kuriais dažnai apsaugomas įvairus turinys, pvz., filmai. Be to, skaitmeniniai laidai nesusiduria su trukdžiais, su kuriais gali grumtis analoginiai laidai. Rekomenduojama rinktis kuo įmanoma trumpesnį laidą, tačiau pažymima, jog ši taisyklė galioja tik analoginiams laidams.

Rinkoje yra daug Full HD turinio

TIESA

Svarstydami įsigyti Full HD televizorių, galite būti tikri, jog turėsite, ką žiūrėti: daug aukštos kokybės kanalų, gausybė filmų Blu-ray diskuose ir internete prieinamas turinys. Taip pat galima prie televizoriaus prijungti kompiuterį ir žaisti daugybę Full HD skiriamosios gebos žaidimų.

Televizoriai su 240 Hz ir didesniu atsinaujinimo dažniu siūlo geresnę vaizdo kokybę

MITAS

Standartiniuose plazminiuose ir LCD televizoriuose atsinaujinimo dažnis yra 60 Hz. Tokia vertė leidžia išeliminuoti mirgėjimo efektą ir sukurti judesio iliuziją iš statiškų vaizdų. Kiekvieno akys skirtingos, todėl galima nuvykti į parduotuvę ir įsitikinti ar dinaminio vaizdo perteikimo skirtumas yra jaučiamas skirtingą atsinaujinimo dažnį turinčiuose televizoriuose. Yra nuomonių, jog 120 Hz televizoriai siūlo sklandesnį vaizdą nei 60 ar 100 Hz modeliai. Praktikoje neįžvelgiamas skirtumas tarp 120 ir 240 Hz – jis matomas tik specialių testų metu. Išvada: žiūrint filmus ar kitas televizijos programas 120 ir 240 Hz atsinaujinimo dažnių skirtumas nėra pastebimas.

LCD televizoriams būdingas nemalonus „šešėlių“ efektas

MITAS

Anksčiau toks „šešėlių“ efektas iš tikrųjų pasitaikydavo LCD televizoriuose, jiems atvaizduojant dinamines scenas, pvz., krepšinio rungtynių transliacijos metu krentantis kamuolys galėjo palikti po savęs tam tikrą pėdsaką, tarsi šešėlį. Toks efektas išties erzindavo. Šiuo metu nemalonus „šešėlio“ efektas pašalintas, todėl tiek LCD, tiek plazminiai televizoriai leidžia mėgautis dinamiškais veiksmo filmais ar sporto rungtynių transliacijomis.

DRM apsaugos gali sukelti turinio atkūrimo problemų

TIESA

DRM (angl. Digital Rights Management) apsaugos dažnai sutinkamos turinyje, kuriam galioja autorinės teisės. Šių apsaugų tikslas – užkirsti kelią neautorizuotam kopijavimui. Šiame kontekste verta paminėti – HDCP (angl. High-bandwidth Digital Content Protection). Tai mechanizmas leidžiantis atkurti DRM apsaugotą turinį. Tarp kitko, HDCP palaiko Blu-ray diskus ir daug iš interneto atsisiunčiamo skaitmeninio turinio. Šis mechanizmas tikrina, ar visi įrenginiai ir pats turinys yra suderinami su HDCP. Jeigu jie nėra suderinami, HDCP gali reikšmingai sumažinti vaizdo kokybę arba visiškai sustabdyti tokio turinio rodymą. Norint išvengti problemų su HDCP ir DRM apsaugomis, siūloma prijungti televizorių HDMI, pagal nutylėjimą palaikančio HDCP mechanizmą, laido dėka. Čia svarbu atkreipti dėmesį į vieną dalyką: jei norite panaudoti kitą laidą ir įrenginį (pvz. pasinaudoti DVI laidu arba monitoriumi), įsitikinkite, jog HDCP mechanizmas yra palaikomas. Tai taip pat susiję ir su kitais įrenginiais, pvz. Blu-ray grotuvais. Tiek įrenginiai, tiek laidas turi palaikyti HDCP. Varlė.lt specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu neturėtų būti tokių problemų, mat didžioji įrangos dalis yra suderinama su šiuo mechanizmu.

Turėdamas 3D televizorių tikrai matysiu 3D efektus

MITAS / TIESA

Ne visi pastebi 3D efektus. Pavyzdžiui, jau yra atlikta tikrai nemažai bandymų ir dažnai rezultatai rodo, jog nuo 4 iki 10 proc. tokių tyrimų ir bandymų dalyvių naujausiuose televizoriuose nemato trimačių vaizdų.

3D televizorius gali lemti galvos skausmą

TIESA

Nors nemažai priklauso nuo konkretaus televizoriaus bei pridėtų akinių ir žinoma, pačių naudotojų, tokia problema iš tikrųjų egzistuoja. Įrangos ir 3D turinio gamintojai žino, jog trimačiai efektai gali būti varginantys ilgiau juos žiūrint, todėl stengiasi 3D efektus naudoti tik kaip papildymą, tam tikrų efektų išryškinimą ir neverčia žiūrėti pvz. tris valandas trunkančio filmo, kuriame nuolat generuojami 3D efektai. Taip pat įrodyta, jog galvos skausmai yra rečiau sutinkamas reiškinys, kur kas dažniau susiduriama su kelias sekundes trunkačia dezorientacija, susijusia su regėjimo prisitaikymu prie stereoskopinių vaizdų.

Kiekvieno 3D televizoriaus komplektacijoje yra 3D akiniai

MITAS

Žinoma, norėtųsi, kad taip būtų. Išties kiek parodoksalu, tačiau itin dažnai akinius reikia pirkti atskirai, o jei standartiškai ir pridėti 2 vienetai, šeimai jų būna per mažai.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9