Naujienos

Dalijimosi ekonomikos bumas: kokios galimybės atsiveria?

2017-06-08 20:06:21

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo.

Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr. Vaida Pilinkiene, UAB „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu ir KTU Ekonomikos programos studente Justina Nemunyte.

Kas lėmė dalijimosi ekonomikos bumą?

Dalijimosi ekonomika, kuri dažnai įvardijama kaip tylioji revoliucija, įgalina panaudoti žmogui laikinai nereikalingus finansinius išteklius, nekilnojamąjį turtą, automobilį ir iš jų užsidirbti.

„Dalijimosi ekonomikos bumą lėmė tobulėjančios informacinės technologijos ir socialinių tinklų įsigalėjimas, atsakingesnis požiūris į vartojimą, naujų verslo modelių paieška“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Įvairūs dalijimosi ekonomikos verslo modeliai (tarpusavio skolinimasis, nekilnojamojo turto nuoma, keleivių pervežimas) skatina konkurenciją tarp panašias paslaugas teikiančių ekonomikos subjektų, o tuo pačiu mažesnes paslaugų ar prekių kainas vartotojams. Tačiau tai sąlygoja ir konkurentų nepasitenkinimą dėl gana menko šių modelių teisinio reglamentavimo, ypač NT rinkoje.

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, esą viešbučių valdytojai moka didelius mokesčius, tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomotojų mokami mokesčiai santykinai nedideli. „Tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelius sunku vienareikšmiškai sulyginti dėl teikiamų paslaugų specifiškumo ir vartotojų profilio skirtumų“, – sako V. Pilinkienė.

Populiarėjant dalijimosi ekonomikai, daugelis jaunų enterprenerių, matydami, kaip sėkmingai iki tol veikė greitųjų kreditų bendrovės vis kėlė sau klausimą – kodėl Lietuvoje negalėtų veikti „peer-to-peer lending“ platformos, kai paskolas išduoda žmonės, o ne pati vartojimo kreditų bendrovė.

Dalijimosi ekonomika ir jos poreikis ateityje tik augs. Taip pat atsiras naujos dalijimosi ekonomikos rūšys. „Tai galėtų būti dalijimasis teisinėmis, draudimo paslaugomis per platformas ar turimais resursais tarp verslo įmonių. Tikėtina, jog sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas (TSP)“, – įsitikinęs E. Remeikis.

Tarpusavio skolinimasis ar greitieji kreditai?

Iki 2007 metų Lietuvoje ne vienas lietuvis galėjo paimti vartojimo paskolą banke arba kredito unijoje. Iki to laiko buvo populiaru skolintis ir iš draugų ar kaimynų. Bet įsibėgėjant dalijimosi ekonomikai, bankams pradėjus griežtinti vartojimo kreditų išdavimą ar visai nebeskolinti krizės metu, o internetui tapus prieinamu daugeliui šalies gyventojų, pradėjo kurtis alternatyvaus finansavimo bendrovės, visuomenėje gavusios „greitųjų kreditų“ vardą.

„Tarpusavio skolinimas yra interneto platformoje žmonių suteikiamos paskolos žmonėms, kurių atsiradimas buvo sąlygotas greitųjų kreditų bendrovių brandos, dalijimosi ekonomikos atsiradimo, teisinės aplinkos ir interneto“, – sako E Remeikis.

Po krizės vartotojai, dažnai dėl buvusių neigiamų patirčių, turi labai negatyvią nuomonę apie bankus, todėl ima domėtis galimybėmis skolintis per tarpusavio skolinimo platformas. Kita priežastis, skatinanti tai daryti – galimybė tarpusavio skolinimo platformose skolintis už rinkos palūkanas.

Žmonės pasiskolina už tiek, kokiomis sąlygomis sutinka skolinti investuotojai. Tokiais atvejais vertinamas kreditingumo reitingas, amžius, pajamos ir kiti vartotojo duomenys, todėl vartotojas nepermoka. Tuo tarpu bankai palūkanas nustato vienašališkai ir dažnai skolinantysis neišsidera geriausių sąlygų.

Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantis verslas turi didelį pranašumą – įdarbinti žmonių turimus resursus, kad jie pasitarnautų kitiems žmonėms.

Tradicinis ekonomikos modelis dažnai turi apribojimų: neįmanoma teikti tokio kiekio prekių ar paslaugų ir viso ko sukontroliuoti. Dalijimosi ekonomikos atveju, dažniausiai elektroninėje platformoje, žmonės turi tiesioginį santykį, o tarpininkas atlieka tik padėjėjo vaidmenį, pateikdamas vartotojams reikiamą informaciją. Būnant tarpininku įmonėms nereikia turėti resursų, kuriais dalijamasi, nes jie priklauso paslaugos teikėjams, t. y., žmonėms.

Naujos darbo vietos

Dar vienas dalijimosi ekonomikos privalumų – lankstumas darbo vietų atžvilgiu. Daugelio virtualiai paslaugas teikiančių rinkos dalyvių darbo vietos yra nuotolinės, o tai šiuolaikinėje bendruomenėje didina dalijimosi ekonomikos patrauklumą.

Mokslininkės teigimu, kalbant apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, nėra didelio skirtumo tarp tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelių. „Abiem atvejais šalies ekonomika yra veikiama teigiamai. Net jei turistai pasinaudoję pigesne kambarių nuoma per, pavyzdžiui, „AirBNB“ platformą, vėliau pinigus išleidžia maistui, pramogoms ar kitoms paslaugoms toje pačioje šalyje“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Kai kuriais atvejais dalijimosi ekonomika gali sukurti naujus verslo modelius, o tai, neabejotinai, papildo šalių biudžetus.

„Pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai visame pasaulyje vidutiniškai įvykdo milijoną kelionių per dieną. Skaičiavimai rodo, kad kompanija aptarnauja apie 9 mln. vartotojų bei turi apie 200 tūkst. vairuotojų, todėl šis verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį“, – akcentuoja KTU Ekonomikos programos studentė Justina Nemunytė, savo įžvalgas pristačiusi XV-ojoje kasmetinėje studentų mokslinėje konferencijoje „Mokslo horizontai: jaunųjų tyrėjų įžvalgos“.

„Uber“, kaip verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį. „Didžiausias privalumas tas, jog „Uber“ veiklos vykdymo metodas leidžia sumažinti kaštus, juos paskirstant tarp vairuotojų ir keleivių. Kompanijos verslo modelis pagrįstas mainais ir verte, kuri sukuriama tarp vairuotojo ir keleivio, tai reiškia, kad vertės pasidalijimas ir mainai vyksta tiesiogiai tarp proceso dalyvių, be jokių tarpininkų“, – teigia J. Nemunytė.

Ekonomikos specialistų laukia pokyčiai?

Pasaulio ekonomikai išgyvenant skaitmeninės revoliucijos amžių, pamažu formuojasi ir ekonomisto, kaip analitiko, įvaizdis, kuriam būdinga ne tik ekonominių procesų analizė ir vertinimas, bet ir gebėjimas prognozuoti ateities ekonominių dėsningumų vystymąsi.

Profesorės teigimu, norint būti geru ekonomistu reikia turėti ne tik stiprias profesines kompetencijas, garantuoti matematinį ir kalbinį raštingumą, bet tuo pačiu lavinti tokias asmenines savybes kaip kritinis mąstymas, proaktyvumas, kūrybiškumas, komunikabilumas. Siekiant prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rinkos poreikių, ekonomikos studijų programos yra atnaujinamos.

„KTU ekonomikos studijos jau dabar keičiasi. Pastaraisiais metais ekonomikos studijose ypač sustiprintos informacinių – komunikacinių technologijų, matematinio raštingumo, duomenų analitikos kompetencijos. Taip pat komandinio/projektinio darbo gebėjimai, o studijų didaktika yra orientuota į atvejo analizių, problemomis grįstą mokymąsi, realių ekonomikos ir verslo situacijų nagrinėjimą. Gausėja studentų išvykų į įmones, kviestinių lektorių iš užsienio“, – sako V. Pilinkienė.

Ekonomika keičiasi, atsiranda vis naujų modelių, kurie sukurti kūrybiškai mąstančių žmonių, todėl inovacijos ir kūrybiškumas yra svarbiausi veiksniai. Dažnam ekonomiką baigusiam specialistui reikia žinoti, kaip formuojamos IT programavimo užduotys. Vis daugiau skaičiavimų atlieka kompiuterinės programos, kuriamas dirbtinis intelektas, todėl kuo toliau tuo labiau reikės mokėti valdyti mašinas ir jas mokyti, o tai susiveda į IT išmanymą ir tobulėjimą šioje srityje.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-05-27 10:39:28

Prasidėjo sodo darbų sezonas: 3 pavojai, tykantys neatsargių sodininkų

Švelnėjant karantino sąlygoms ir artėjant vasarai, vis daugiau žmonių vyksta į sodus ar sodybas, kur jų laukia sezoniniai darbai. Išsiilgus gryno oro ir aktyvios veiklos nė nekyla mintis, kad sodininkystės ar daržininkystės darbai gali baigtis ir nemalonumais.
       2020-05-27 10:33:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 26 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 8.
       2020-05-27 07:20:08

7 priežastys, kodėl svoris nekrenta

Pradėjai laikytis dietos, bet rezultatai netenkina? Pradėjai daugiau sportuoti, bet svoris vis vien nekrenta? Jei ir Tu susiduri su šiomis problemomis – galbūt šiame straipsnyje rasi atsakymą, kodėl negali atsikratyti papildomais kilogramais.
       2020-05-26 10:26:08

Pateiktos atnaujintos bendros rekomendacijos pažeidžiamiausiai gyventojų grupei

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą, parengė išsamias bendras rekomendacijas gyventojams dėl prevencinių priemonių, skirdama ypatingą dėmesį pažeidžiamiausiai grupei – sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms.
       2020-05-26 09:21:07

Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus.
       2020-05-26 09:15:40

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.
       2020-05-26 09:11:23

„Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru

Iki šiol save pozicionavusi kaip maisto ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė, „Barbora“ žengia į platesnę rinką – didina ne maisto produktų asortimentą. Plėtrą į plataus vartojimo prekių pardavimą įmonė vykdo keliais etapais.
       2020-05-26 08:48:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 25 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-05-25 10:59:01

1 valanda per dieną sportui: kodėl to reikia?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas aktyviai judėti reikėtų bent 30 minučių per dieną. Tačiau norint būti dar sveikesniems – fizinei veiklai kasdien rekomenduojama skirti vieną valandą.
       2020-05-25 10:54:01

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 24 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 09:51:17

Vaikų mokymas važiuoti dviračiu – kokias užduotis privalo atlikti tėvai?

Ilgos dienos namuose tapo tikru šiltojo sezono iššūkiu mažiesiems. Jei ramių pasivaikščiojimų lauke neužtenka vaiko fizinio aktyvumo poreikiams išpildyti, specialistai pataria šį šeimos laiką išnaudoti linksmai, naudingai veiklai – mokymuisi važiuoti dviračiu.
       2020-05-23 09:49:15

Šalta sriuba: kuo galite pakeisti šaltibarščius?

Nors kol kas pavasaris pasižymi permainingais orais, visgi vos pasitaikius šiltesnei dienai ant daugelio stalo karaliauja šaltibarščiai. Tačiau atsigaivinti ir pasisotinti galima ne tik jau įprastais bei visų pamėgtais šaltibarščiais, bet ir kitomis šaltomis sriubomis.
       2020-05-23 09:20:46

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 22 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 07:57:34

Apsinuodijimas alkoholiu: ką daryti?

Galvos skausmas, pykinimas, svaigulys – tai, kas dažnai užklumpa ryte, jeigu vakarėlio metu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimo alkoholiu galime išvengti saikingai vartodami svaigiuosius gėrimus.
       2020-05-22 17:29:16

Eskedar Maštavičienė: „Kultūra yra išmokstamas, ne įgimtas dalykas“

„Iš prigimties visi žmonės esame vienodi. Skirtingas kultūras, kuriose gyvename, mes perimame iš aplinkos“, – įsitikinusi prieš trylika metų su pabėgėlių programa iš Etiopijos į Lietuvą atvykusi ir čia šeimą sukūrusi Eskedar Maštaviečienė.
       2020-05-22 17:18:39

Pomidorų padažas ir kečupas: kuo skiriasi ir kaip pasigaminti patiems?

Pomidorų padažą ko gero rasime kiekvieno tautiečio virtuvėje. Jį nesudėtingai galima pasigaminti patiems. Žinoma, padažas gali nebūti tokios intensyvios spalvos ir konsistencijos kaip pirktinis, visgi pamėginti verta.
       2020-05-22 16:48:40

Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse

Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai.
       2020-05-22 09:51:40

„Bitė“ ir „Telecentras“ pasirašė sutartį dėl „Mezon“ pardavimo

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – „Telecentras“) ir UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – „Bitė“) pasirašė sutartį, pagal kurią „Bitė“ perka „Telecentro“ interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, plėtojamą su „Mezon“ prekės ženklu.
       2020-05-22 09:39:22

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 21 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 11.
       2020-05-22 09:02:30

Pokyčių ženklai darbe: kaip į juos reaguoti?

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį.
       2020-05-21 08:33:58

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 20 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 16.
       2020-05-20 16:29:12

Ištyrė Santaros klinikų darbuotojų jauseną darbe

Šių metų sausio pradžioje, dar prieš COVID-19 pandemijos protrūkį Lietuvoje, buvo atliktas Santaros klinikų personalo savijautos darbe tyrimas, kurį inicijavo Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjunga.
       2020-05-20 15:37:58

Informacija apie COVID-19 epidemiologinę situaciją

VUL Santaros klinikose nuo gegužės 15 dienos padidėjo infekuotų pacientų srautas. Taip pat fiksuojami užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 medikų atvejai.
       2020-05-20 13:39:09

Nuo rugsėjo mokinius bus galima ugdyti šeimose

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
       2020-05-20 13:34:30

Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui

Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.
       2020-05-20 10:24:43

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 19 diena

Jau antrą dieną iš eilės naujų ligos atvejų skaičius yra 15. Tai kelia nerimą. Ar nebus taip, kad laisvėjantis gyvenimas vėl privers imtis rimtesnių priemonių COVID-19 ligos plitimo stabdymui.
       2020-05-20 08:55:26

Grįžtantiems į biurus ar darželius – naujos elgesio taisyklės

Lietuvoje pamažu atsilaisvinant karantino apribojimams skirtingoms veikloms, gyventojai grįžta į ankstesnį ritmą. Nuo pirmadienio duris vėl atvėrė vaikų darželiai, o įmonės pradeda planuoti bent dalinį darbuotojų srautų sugrįžimą į biurus.
       2020-05-20 07:57:18

Po karantino į gatves – tik nuplovus langus ir patikrinus padangas

Laisvėjant karantino sąlygoms vis daugiau vairuotojų grįžta į gatves: už vairo sėda ne tik esant būtiniems atvejams, bet ir važiuoja į darbą. Draudikai pataria prieš sėdant už karantino laikotarpiu mažai naudoto automobilio vairo patikrinti tepalų kiekį, žibintų bei padangų būklę.
       2020-05-20 07:09:42

Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save

Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti.
       2020-05-20 06:35:13

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įteisinti balsavimą internetu

Seimas svarstys siūlymą įteisinti balsavimą internetu. Tai siūloma Seimo rinkimų įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-4840).
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.