iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Dalijimosi ekonomikos bumas: kokios galimybės atsiveria?

2017-06-08 20:06:21

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo.

Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr. Vaida Pilinkiene, UAB „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu ir KTU Ekonomikos programos studente Justina Nemunyte.

Kas lėmė dalijimosi ekonomikos bumą?

Dalijimosi ekonomika, kuri dažnai įvardijama kaip tylioji revoliucija, įgalina panaudoti žmogui laikinai nereikalingus finansinius išteklius, nekilnojamąjį turtą, automobilį ir iš jų užsidirbti.

„Dalijimosi ekonomikos bumą lėmė tobulėjančios informacinės technologijos ir socialinių tinklų įsigalėjimas, atsakingesnis požiūris į vartojimą, naujų verslo modelių paieška“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Įvairūs dalijimosi ekonomikos verslo modeliai (tarpusavio skolinimasis, nekilnojamojo turto nuoma, keleivių pervežimas) skatina konkurenciją tarp panašias paslaugas teikiančių ekonomikos subjektų, o tuo pačiu mažesnes paslaugų ar prekių kainas vartotojams. Tačiau tai sąlygoja ir konkurentų nepasitenkinimą dėl gana menko šių modelių teisinio reglamentavimo, ypač NT rinkoje.

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, esą viešbučių valdytojai moka didelius mokesčius, tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomotojų mokami mokesčiai santykinai nedideli. „Tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelius sunku vienareikšmiškai sulyginti dėl teikiamų paslaugų specifiškumo ir vartotojų profilio skirtumų“, – sako V. Pilinkienė.

Populiarėjant dalijimosi ekonomikai, daugelis jaunų enterprenerių, matydami, kaip sėkmingai iki tol veikė greitųjų kreditų bendrovės vis kėlė sau klausimą – kodėl Lietuvoje negalėtų veikti „peer-to-peer lending“ platformos, kai paskolas išduoda žmonės, o ne pati vartojimo kreditų bendrovė.

Dalijimosi ekonomika ir jos poreikis ateityje tik augs. Taip pat atsiras naujos dalijimosi ekonomikos rūšys. „Tai galėtų būti dalijimasis teisinėmis, draudimo paslaugomis per platformas ar turimais resursais tarp verslo įmonių. Tikėtina, jog sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas (TSP)“, – įsitikinęs E. Remeikis.

Tarpusavio skolinimasis ar greitieji kreditai?

Iki 2007 metų Lietuvoje ne vienas lietuvis galėjo paimti vartojimo paskolą banke arba kredito unijoje. Iki to laiko buvo populiaru skolintis ir iš draugų ar kaimynų. Bet įsibėgėjant dalijimosi ekonomikai, bankams pradėjus griežtinti vartojimo kreditų išdavimą ar visai nebeskolinti krizės metu, o internetui tapus prieinamu daugeliui šalies gyventojų, pradėjo kurtis alternatyvaus finansavimo bendrovės, visuomenėje gavusios „greitųjų kreditų“ vardą.

„Tarpusavio skolinimas yra interneto platformoje žmonių suteikiamos paskolos žmonėms, kurių atsiradimas buvo sąlygotas greitųjų kreditų bendrovių brandos, dalijimosi ekonomikos atsiradimo, teisinės aplinkos ir interneto“, – sako E Remeikis.

Po krizės vartotojai, dažnai dėl buvusių neigiamų patirčių, turi labai negatyvią nuomonę apie bankus, todėl ima domėtis galimybėmis skolintis per tarpusavio skolinimo platformas. Kita priežastis, skatinanti tai daryti – galimybė tarpusavio skolinimo platformose skolintis už rinkos palūkanas.

Žmonės pasiskolina už tiek, kokiomis sąlygomis sutinka skolinti investuotojai. Tokiais atvejais vertinamas kreditingumo reitingas, amžius, pajamos ir kiti vartotojo duomenys, todėl vartotojas nepermoka. Tuo tarpu bankai palūkanas nustato vienašališkai ir dažnai skolinantysis neišsidera geriausių sąlygų.

Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantis verslas turi didelį pranašumą – įdarbinti žmonių turimus resursus, kad jie pasitarnautų kitiems žmonėms.

Tradicinis ekonomikos modelis dažnai turi apribojimų: neįmanoma teikti tokio kiekio prekių ar paslaugų ir viso ko sukontroliuoti. Dalijimosi ekonomikos atveju, dažniausiai elektroninėje platformoje, žmonės turi tiesioginį santykį, o tarpininkas atlieka tik padėjėjo vaidmenį, pateikdamas vartotojams reikiamą informaciją. Būnant tarpininku įmonėms nereikia turėti resursų, kuriais dalijamasi, nes jie priklauso paslaugos teikėjams, t. y., žmonėms.

Naujos darbo vietos

Dar vienas dalijimosi ekonomikos privalumų – lankstumas darbo vietų atžvilgiu. Daugelio virtualiai paslaugas teikiančių rinkos dalyvių darbo vietos yra nuotolinės, o tai šiuolaikinėje bendruomenėje didina dalijimosi ekonomikos patrauklumą.

Mokslininkės teigimu, kalbant apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, nėra didelio skirtumo tarp tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelių. „Abiem atvejais šalies ekonomika yra veikiama teigiamai. Net jei turistai pasinaudoję pigesne kambarių nuoma per, pavyzdžiui, „AirBNB“ platformą, vėliau pinigus išleidžia maistui, pramogoms ar kitoms paslaugoms toje pačioje šalyje“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Kai kuriais atvejais dalijimosi ekonomika gali sukurti naujus verslo modelius, o tai, neabejotinai, papildo šalių biudžetus.

„Pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai visame pasaulyje vidutiniškai įvykdo milijoną kelionių per dieną. Skaičiavimai rodo, kad kompanija aptarnauja apie 9 mln. vartotojų bei turi apie 200 tūkst. vairuotojų, todėl šis verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį“, – akcentuoja KTU Ekonomikos programos studentė Justina Nemunytė, savo įžvalgas pristačiusi XV-ojoje kasmetinėje studentų mokslinėje konferencijoje „Mokslo horizontai: jaunųjų tyrėjų įžvalgos“.

„Uber“, kaip verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį. „Didžiausias privalumas tas, jog „Uber“ veiklos vykdymo metodas leidžia sumažinti kaštus, juos paskirstant tarp vairuotojų ir keleivių. Kompanijos verslo modelis pagrįstas mainais ir verte, kuri sukuriama tarp vairuotojo ir keleivio, tai reiškia, kad vertės pasidalijimas ir mainai vyksta tiesiogiai tarp proceso dalyvių, be jokių tarpininkų“, – teigia J. Nemunytė.

Ekonomikos specialistų laukia pokyčiai?

Pasaulio ekonomikai išgyvenant skaitmeninės revoliucijos amžių, pamažu formuojasi ir ekonomisto, kaip analitiko, įvaizdis, kuriam būdinga ne tik ekonominių procesų analizė ir vertinimas, bet ir gebėjimas prognozuoti ateities ekonominių dėsningumų vystymąsi.

Profesorės teigimu, norint būti geru ekonomistu reikia turėti ne tik stiprias profesines kompetencijas, garantuoti matematinį ir kalbinį raštingumą, bet tuo pačiu lavinti tokias asmenines savybes kaip kritinis mąstymas, proaktyvumas, kūrybiškumas, komunikabilumas. Siekiant prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rinkos poreikių, ekonomikos studijų programos yra atnaujinamos.

„KTU ekonomikos studijos jau dabar keičiasi. Pastaraisiais metais ekonomikos studijose ypač sustiprintos informacinių – komunikacinių technologijų, matematinio raštingumo, duomenų analitikos kompetencijos. Taip pat komandinio/projektinio darbo gebėjimai, o studijų didaktika yra orientuota į atvejo analizių, problemomis grįstą mokymąsi, realių ekonomikos ir verslo situacijų nagrinėjimą. Gausėja studentų išvykų į įmones, kviestinių lektorių iš užsienio“, – sako V. Pilinkienė.

Ekonomika keičiasi, atsiranda vis naujų modelių, kurie sukurti kūrybiškai mąstančių žmonių, todėl inovacijos ir kūrybiškumas yra svarbiausi veiksniai. Dažnam ekonomiką baigusiam specialistui reikia žinoti, kaip formuojamos IT programavimo užduotys. Vis daugiau skaičiavimų atlieka kompiuterinės programos, kuriamas dirbtinis intelektas, todėl kuo toliau tuo labiau reikės mokėti valdyti mašinas ir jas mokyti, o tai susiveda į IT išmanymą ir tobulėjimą šioje srityje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-11-22 11:27:09

Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?

Migrena nėra eilinis galvos skausmas, o rimta liga, komplikuojanti sergančiojo gyvenimą. Ji turi ir savo kainą – per metus Lietuvai atsieina 149,62 mln. eurų, tai prilygsta 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto.
       2019-11-22 11:09:49

Kaunas perka 100 hibridinių autobusų

Kauno viešojo transporto vežėjas UAB „Kauno autobusai“ tęsia ambicingus planus atnaujinti viešojo transporto parką, paverčiant jį ne tik visiškai žemagrindžiu, bet ir ekologišku. Įsigijus 100 naujų hibridinių autobusų „MAN“ daugiau nei pusė autobusais teikiamų paslaugų bus teikiamos naujomis transporto priemonėmis.
       2019-11-22 08:43:55

Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“

Vakar Vilniaus universitete vykusioje atviroje diktorės, teatro ir kino aktorės, radijo laidų vedėjos, viešojo kalbėjimo trenerės Aldonos Vilutytės praktinėje paskaitoje gausiai susirinkusi publika prunkštė, garsiai mykė, dejavo, nemandagiai žiovavo ir zvimbė kaip bičių avilys.
       2019-11-22 08:33:50

Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne

Kauno apskrities policijos pareigūnai aiškinasi kiek neįprastą situaciją, kuomet šio mėnesio pradžioje kaunietis savo automobilyje rado tikrai ne jam priklausančius daiktus, o kam jie priklauso – nežinia. Policijos pareigūnai nori grąžinti radinį tikrajam savininkui, tad prašo gyventojų pagalbos.
       2019-11-22 08:27:58

Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?

Kiek apšilus kojas aukštojoje mokykloje, studentams ima kirbėti mintis, o neretai ir poreikis ieškoti su studijomis derinamo darbo. Tai ne tik būdas prisidurti prie stipendijos ar tėvų skiriamos paramos, tačiau ir galimybė susipažinti su profesiniu pasauliu ir padėti pagrindus ateities karjerai.
       2019-11-22 08:18:33

Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis

Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes nei vidutines darbo pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti.
       2019-11-22 07:49:40

Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Vakar, lapkričio 21 d., visas pasaulis minėjo televizijos dieną, tad ką dažniausiai lietuviai daro žiūrėdami televizorių? Bendrovė „Samsung“ atliko tyrimą, kuris atskleidė įdomių faktų apie mūsų tautiečius.
       2019-11-22 07:37:49

Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų

1948 m., lapkričio 21 d., lygiai prieš 71 metus, Bostone pradėtos pardavinėti pirmosios komercinės momentinės kameros „Polaroid Land Camera Model 95“. Nors dabar jos neatrodo kaip įspūdingas išradimas, tuomet tai buvo fotografijos galimybių aukštumos.
       2019-11-22 07:35:08

Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį

Lapkričio 21 d. vykusiame susitikime su Lenkijos Prezidentu Andrzej Duda šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentavo itin sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
       2019-11-22 07:30:53

Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos

Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą.
       2019-11-21 09:09:13

Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys

Tyrimas parodė, kad spynos Baltijos šalių žmonėms – pati svarbiausia fizinė namų apsauga. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje daugiausiai – 45 proc. – gyventojų namus ir juose esantį turtą saugo spynomis. Taip elgiasi 44 proc. latvių ir 40 proc. estų.
       2019-11-21 09:03:50

Kodėl vaikai vemia dažniau?

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.
       2019-11-21 08:59:24

3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

Sausas ir užterštas oras patalpose – viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių paūmėja alergijos, o šaltuoju sezono metu – plinta virusai ir bakterijos. Deja, labai maža dalis žmonių žino, kaip tinkamai spręsti šią problemą.
       2019-11-21 08:46:53

Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai

Ar tikrai namuose kepta duona yra natūralesnė ir kokybiškesnė, už keptą kepykloje? Ar kepykloje galima iškepti tikrą tradicinę raugo duoną, kokią kepdavo ir mūsų senoliai? Kaip iš tikrųjų ši duona yra gaminama Lietuvoje, koks jos kepimo kelias?
       2019-11-20 14:10:42

Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?

Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas? LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ir Lietuvos bankas surengė konferenciją „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose?“
       2019-11-20 12:43:03

Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?

Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.
       2019-11-20 12:36:43

34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją

Populiariausia kompiuteriams skirta operacinė sistema „Windows“ šiandien švenčia savo 34-ąjį gimtadienį. Paminėdami šią sukaktį kviečiame prisiminti, kaip ši operacinė sistema augo, kokių naujovių pasiūlė žmonėms ir ko galime tikėtis ateityje.
       2019-11-20 12:33:29

Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
       2019-11-20 12:28:07

Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą

Šiuo metu pasaulyje yra kalbama daugiau nei 6,5 tūkst. kalbomis, o 2 tūkst. iš jų kalba vos daugiau nei tūkstantis gyventojų. Mokėti dar vieną papildomą kalbą visada pravers tiek keliaujant, tiek pristatant save darbo pokalbyje.
       2019-11-19 09:09:18

Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į užsienį spalį buvo daugiau nei liepos mėnesį. Draudikai suskaičiavo, kad spalį užsienio kelionėse patirtos žalos ne tik aplenkė populiariausio atostogų mėnesio – liepos – skaičius, tačiau ir 35 proc. viršijo kasmetinį spalio mėnesio vidurkį.
       2019-11-19 09:07:06

Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku

Laiku apmokamos sąskaitos – svarbus finansinės gerovės aspektas. Ir jas lemia ne tik tai, kiek pajamų gaunate, bet svarbiausia – kaip jas valdote. Žinodami, kada turi būti apmokėtos sąskaitos, ir tai atlikdami iki nustatyto termino, ne tik išvengsite streso, bet ir sutaupysite pinigų.
       2019-11-18 16:01:23

Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
       2019-11-18 15:55:03

Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga

Atsinaujinantis Kauno viešojo transporto parkas, patogesnis atsiskaitymas už keliones ir auganti paslaugų kokybė sulaukia pozityvių vertinimų. Tai paaiškėjo spalio mėnesį atlikus kasmetinę viešojo transporto keleivių apklausą.
       2019-11-18 15:37:45

Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?

Nuo gegužės mėnesio visi Europos Sąjungos darbdaviai yra įpareigoti vesti darbo apskaitą. Ne vienai įmonei šis reikalavimas kelia galvos skausmą, mat ribotus išteklius tenka aukoti dar vienai pašalinei užduočiai.
       2019-11-18 15:34:21

Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug

Antibiotikai padėjo suvaldyti daugybę iki tol sunkiai gydytų ligų, tačiau šiandien pasaulis susiduria su nauju iššūkiu – augančiu bakterijų atsparumu, tam įtakos turi neteisingas antibiotikų vartojimas.
       2019-11-18 15:31:19

Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas

Savižudybės yra opi, tačiau tokia nemaloni tema, kad tiek darbo, tiek namų aplinkoje įnirtingai stengiamasi neigti, kad ji egzistuoja. Tuo pačiu metu, remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos pateiktais duomenimis rodikliai yra grėsmingi.
       2019-11-18 15:24:33

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas.
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama