iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Dalijimosi ekonomikos bumas: kokios galimybės atsiveria?

2017-06-08 20:06:21

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo.

Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr. Vaida Pilinkiene, UAB „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu ir KTU Ekonomikos programos studente Justina Nemunyte.

Kas lėmė dalijimosi ekonomikos bumą?

Dalijimosi ekonomika, kuri dažnai įvardijama kaip tylioji revoliucija, įgalina panaudoti žmogui laikinai nereikalingus finansinius išteklius, nekilnojamąjį turtą, automobilį ir iš jų užsidirbti.

„Dalijimosi ekonomikos bumą lėmė tobulėjančios informacinės technologijos ir socialinių tinklų įsigalėjimas, atsakingesnis požiūris į vartojimą, naujų verslo modelių paieška“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Įvairūs dalijimosi ekonomikos verslo modeliai (tarpusavio skolinimasis, nekilnojamojo turto nuoma, keleivių pervežimas) skatina konkurenciją tarp panašias paslaugas teikiančių ekonomikos subjektų, o tuo pačiu mažesnes paslaugų ar prekių kainas vartotojams. Tačiau tai sąlygoja ir konkurentų nepasitenkinimą dėl gana menko šių modelių teisinio reglamentavimo, ypač NT rinkoje.

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, esą viešbučių valdytojai moka didelius mokesčius, tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomotojų mokami mokesčiai santykinai nedideli. „Tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelius sunku vienareikšmiškai sulyginti dėl teikiamų paslaugų specifiškumo ir vartotojų profilio skirtumų“, – sako V. Pilinkienė.

Populiarėjant dalijimosi ekonomikai, daugelis jaunų enterprenerių, matydami, kaip sėkmingai iki tol veikė greitųjų kreditų bendrovės vis kėlė sau klausimą – kodėl Lietuvoje negalėtų veikti „peer-to-peer lending“ platformos, kai paskolas išduoda žmonės, o ne pati vartojimo kreditų bendrovė.

Dalijimosi ekonomika ir jos poreikis ateityje tik augs. Taip pat atsiras naujos dalijimosi ekonomikos rūšys. „Tai galėtų būti dalijimasis teisinėmis, draudimo paslaugomis per platformas ar turimais resursais tarp verslo įmonių. Tikėtina, jog sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas (TSP)“, – įsitikinęs E. Remeikis.

Tarpusavio skolinimasis ar greitieji kreditai?

Iki 2007 metų Lietuvoje ne vienas lietuvis galėjo paimti vartojimo paskolą banke arba kredito unijoje. Iki to laiko buvo populiaru skolintis ir iš draugų ar kaimynų. Bet įsibėgėjant dalijimosi ekonomikai, bankams pradėjus griežtinti vartojimo kreditų išdavimą ar visai nebeskolinti krizės metu, o internetui tapus prieinamu daugeliui šalies gyventojų, pradėjo kurtis alternatyvaus finansavimo bendrovės, visuomenėje gavusios „greitųjų kreditų“ vardą.

„Tarpusavio skolinimas yra interneto platformoje žmonių suteikiamos paskolos žmonėms, kurių atsiradimas buvo sąlygotas greitųjų kreditų bendrovių brandos, dalijimosi ekonomikos atsiradimo, teisinės aplinkos ir interneto“, – sako E Remeikis.

Po krizės vartotojai, dažnai dėl buvusių neigiamų patirčių, turi labai negatyvią nuomonę apie bankus, todėl ima domėtis galimybėmis skolintis per tarpusavio skolinimo platformas. Kita priežastis, skatinanti tai daryti – galimybė tarpusavio skolinimo platformose skolintis už rinkos palūkanas.

Žmonės pasiskolina už tiek, kokiomis sąlygomis sutinka skolinti investuotojai. Tokiais atvejais vertinamas kreditingumo reitingas, amžius, pajamos ir kiti vartotojo duomenys, todėl vartotojas nepermoka. Tuo tarpu bankai palūkanas nustato vienašališkai ir dažnai skolinantysis neišsidera geriausių sąlygų.

Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantis verslas turi didelį pranašumą – įdarbinti žmonių turimus resursus, kad jie pasitarnautų kitiems žmonėms.

Tradicinis ekonomikos modelis dažnai turi apribojimų: neįmanoma teikti tokio kiekio prekių ar paslaugų ir viso ko sukontroliuoti. Dalijimosi ekonomikos atveju, dažniausiai elektroninėje platformoje, žmonės turi tiesioginį santykį, o tarpininkas atlieka tik padėjėjo vaidmenį, pateikdamas vartotojams reikiamą informaciją. Būnant tarpininku įmonėms nereikia turėti resursų, kuriais dalijamasi, nes jie priklauso paslaugos teikėjams, t. y., žmonėms.

Naujos darbo vietos

Dar vienas dalijimosi ekonomikos privalumų – lankstumas darbo vietų atžvilgiu. Daugelio virtualiai paslaugas teikiančių rinkos dalyvių darbo vietos yra nuotolinės, o tai šiuolaikinėje bendruomenėje didina dalijimosi ekonomikos patrauklumą.

Mokslininkės teigimu, kalbant apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, nėra didelio skirtumo tarp tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelių. „Abiem atvejais šalies ekonomika yra veikiama teigiamai. Net jei turistai pasinaudoję pigesne kambarių nuoma per, pavyzdžiui, „AirBNB“ platformą, vėliau pinigus išleidžia maistui, pramogoms ar kitoms paslaugoms toje pačioje šalyje“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Kai kuriais atvejais dalijimosi ekonomika gali sukurti naujus verslo modelius, o tai, neabejotinai, papildo šalių biudžetus.

„Pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai visame pasaulyje vidutiniškai įvykdo milijoną kelionių per dieną. Skaičiavimai rodo, kad kompanija aptarnauja apie 9 mln. vartotojų bei turi apie 200 tūkst. vairuotojų, todėl šis verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį“, – akcentuoja KTU Ekonomikos programos studentė Justina Nemunytė, savo įžvalgas pristačiusi XV-ojoje kasmetinėje studentų mokslinėje konferencijoje „Mokslo horizontai: jaunųjų tyrėjų įžvalgos“.

„Uber“, kaip verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį. „Didžiausias privalumas tas, jog „Uber“ veiklos vykdymo metodas leidžia sumažinti kaštus, juos paskirstant tarp vairuotojų ir keleivių. Kompanijos verslo modelis pagrįstas mainais ir verte, kuri sukuriama tarp vairuotojo ir keleivio, tai reiškia, kad vertės pasidalijimas ir mainai vyksta tiesiogiai tarp proceso dalyvių, be jokių tarpininkų“, – teigia J. Nemunytė.

Ekonomikos specialistų laukia pokyčiai?

Pasaulio ekonomikai išgyvenant skaitmeninės revoliucijos amžių, pamažu formuojasi ir ekonomisto, kaip analitiko, įvaizdis, kuriam būdinga ne tik ekonominių procesų analizė ir vertinimas, bet ir gebėjimas prognozuoti ateities ekonominių dėsningumų vystymąsi.

Profesorės teigimu, norint būti geru ekonomistu reikia turėti ne tik stiprias profesines kompetencijas, garantuoti matematinį ir kalbinį raštingumą, bet tuo pačiu lavinti tokias asmenines savybes kaip kritinis mąstymas, proaktyvumas, kūrybiškumas, komunikabilumas. Siekiant prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rinkos poreikių, ekonomikos studijų programos yra atnaujinamos.

„KTU ekonomikos studijos jau dabar keičiasi. Pastaraisiais metais ekonomikos studijose ypač sustiprintos informacinių – komunikacinių technologijų, matematinio raštingumo, duomenų analitikos kompetencijos. Taip pat komandinio/projektinio darbo gebėjimai, o studijų didaktika yra orientuota į atvejo analizių, problemomis grįstą mokymąsi, realių ekonomikos ir verslo situacijų nagrinėjimą. Gausėja studentų išvykų į įmones, kviestinių lektorių iš užsienio“, – sako V. Pilinkienė.

Ekonomika keičiasi, atsiranda vis naujų modelių, kurie sukurti kūrybiškai mąstančių žmonių, todėl inovacijos ir kūrybiškumas yra svarbiausi veiksniai. Dažnam ekonomiką baigusiam specialistui reikia žinoti, kaip formuojamos IT programavimo užduotys. Vis daugiau skaičiavimų atlieka kompiuterinės programos, kuriamas dirbtinis intelektas, todėl kuo toliau tuo labiau reikės mokėti valdyti mašinas ir jas mokyti, o tai susiveda į IT išmanymą ir tobulėjimą šioje srityje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-21 15:48:19

Koronavirusas – tai didelis smūgis Ukrainai

Pareigūnai mėgino išvaikyti protestuotojus nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti autobusai, kuriuose yra žmonės, galimai užsikrėtę koronavirusu. Tai toli gražu buvo ne vienas autobusas, o šeši. Jiems miesto gyventojai trukdė važiuoti į gydymo įstaigą, o keli iš jų netgi pasipriešino ir susirėmė su policininkais.
       2020-02-21 14:44:58

Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?

Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado.
       2020-02-21 14:39:33

Priemonės koronaviruso prevencijai – konsultavimas ir kontaktų vengimas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau beveik mėnesį visuose trijuose Lietuvos oro uostuose aktyviai vykdo Kinijoje keliavusių žmonių konsultavimą, informuoja visuomenę. Per visą laikotarpį iš viso registruoti 176 keliavusieji Kinijoje.
       2020-02-21 08:19:22

Ar sulankstomi telefonai pakeis telefonų rinką?

Pasaulinis sulankstomų telefonų krepšelis praėjusią savaitę pasipildė dar vienu, kompanijos „Samsung“ antruoju modeliu – „Galaxy Z Flip“. „Huawei“ ir „Motorola“ savo sulankstomus sprendimus pristatė jau anksčiau, todėl rinkoje šiuo metu turime jau keturis skirtingus sulankstomus telefonus, iš kurių vienas oficialiai parduodamas ir Lietuvoje.
       2020-02-21 08:17:23

Ar žinote, kam renkami jūsų asmeniniai duomenys?

Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam.
       2020-02-21 08:13:39

Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
       2020-02-20 11:07:57

Legalaus turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą.
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
       2020-02-07 08:31:39

Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai

Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje.
       2020-02-07 08:27:44

Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?

Pasaulinė statistika rodo, kad iš beveik 5 mlrd. internetu besinaudojančių žmonių net 3,7 mlrd. aktyviai naudoja socialinius tinklus, įsijungdami į juos nuo ankstyvos paauglystės.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2020-02-06 09:34:40

Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija

Su komerciniais skrydžiais susiję ne tik gausybe įvairiausių taisyklių, bet ir klaidingų keleivių įsitikinimų, kurie kai kuriuos žmones atgraso lipti į lėktuvą. Tačiau aviakompanijos „GetJet Airlines“ pilotas Irmantas Lasys skuba juos raminti ir paneigia populiariausius mitus.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama