Lietuvos oro uostai paaiškino, kodėl kartais vėluoja lėktuvai

Tarp punktualiausių oro uostų pasaulyje patenkantys Lietuvos oro uostai reguliariai atlieka analizę, kurios metu aiškinasi, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja lėktuvai. Rezultatai parodė, kad dažniausios skrydžių vėlavimų priežastys – atvykstančio orlaivio vėlavimas ir oro eismo apribojimai.

Kiek retesnės, tačiau ne mažiau svarios priežastys yra susijusios su techniniais nesklandumais ir skrydžiams nepalankiomis oro sąlygomis.

„Skrydžių vėlavimai aviacijos pasaulyje yra neišvengiama kasdienybė. Kelionė lėktuvu gali neplanuotai užsitęsti visai taip pat, kaip ir keliaujant kitomis transporto priemonėmis – juk niekada nežinia, kada kelyje pasitiks kliūtis, kieksyk teks sustoti prie šviesoforo ar kiek ilgai teks palaukti užleidžiant kelią.

Siekdami suteikti kuo daugiau informacijos savo keleiviams, nuolatos analizuojame, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja skrydžiai. Tyrimas parodė, kad šiandien mažiau nei dviem atvejais iš šimto vėlavimų atsiranda dėl Lietuvos oro uostų veiklos sutrikimų“, – teigė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.

Praėjusių metų Lietuvos oro uostų skrydžių vėlavimų analizės duomenys parodė, kad dažniausiai skrydžiai vėluoja dėl orlaivių rotacijos - tai lemia daugiau nei pusę vėlavimo atvejų. Antra pagal dažnumą priežastis yra skrydžiams nepalankios oro sąlygos, trečia – techninės priežastys. Nors dažniausiai techniniai sutrikimai būna visai nežymūs, dėl aviacijoje taikomų aukščiausių saugos reikalavimų, esant net menkiausiam įtarimui dėl galimo gedimo, tenka patikrinti visas potencialias jo priežastis.

Tuo tarpu dėl oro uostų infrastruktūros ar kitų oro uostų kontroliuojamų sistemų veiklos sutrikimų pakilti vėluoja vos 2 proc. reisų.

Beveik visi skrydžiai įvyko laiku

Vis dėlto, apžvelgiant pastarųjų metų skrydžių vėlavimo Lietuvos oro uostuose statistiką, tampa aišku, kad nesklandumai laiko planavimo klausimu – ganėtinai retas reiškinys. Mat Vilniuje laiku įvyksta net 89 proc. skrydžių, Kaune – 87 proc., o Palangoje – 95 proc.

Ir nors kartais skrydžiai vėluoja visuose oro uostose, vėlavimo laikas – ganėtinai trumpas. Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose per metus daugiau nei 15 minučių pavėlinti buvo 8,5 proc. skrydžių, o daugiau nei virš dviejų valandų – vos 0,66 proc.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad jeigu orlaivis vėluoja mažiau negu 15 minučių, pagal tarptautinę skaičiavimo praktiką jis laikomas skrydžiu, įvykusiu laiku.

Įvertinti pasaulio reitinge

Tokie Lietuvos oro uostų rezultatai – gerai vertinami pasauliniame kontekste. Naujausiais duomenimis, mūsų šalis yra punktualiausiųjų gretose.

Tarptautinė viso pasaulio skrydžius fiksuojanti bendrovė „OAG“ nuolat seka skrydžių vėlavimus skirtinguose pasaulio oro uostuose ir sudaro jų reitingą. 2017 m. balandžio mėnesio reitinge išrikiuota beveik 1500 pasaulio oro uostų, pagrindinis Lietuvos oro uostas – Vilniaus – pagal skrydžių punktualumą atsidūrė 156 vietoje.

Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad nors keleivių, besinaudojančių Vilniaus oro uosto paslaugomis, skaičius gerokai išaugo – šis pavasaris išsiskyrė rekordiniu keliautojų srautu – net 89,6 proc. skrydžių įvyko laiku. Eurazijos kontekste, Vilniaus oro uostas pagal punktualumą užima 67 vietą reitinge.

Iš viso per balandžio mėnesį Vilniaus oro uostas įvykdė 1592 skrydžius ir užėmė 370 vietą pasauliniame reitinge pagal skrydžių skaičių. Tik 1,2 proc. skrydžių buvo atšaukta. Tokia statistika rodo, kad Lietuvos oro uostų sistema veikia puikiai, – pastebimi tik menki trūkumai.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9