Kokius įgūdžius valdo arba turi valdyti šių laikų komunikacijos specialistas?

Gyvename laikais, kai kasdienybės be komunikacijos nebeįsivaizduojame. Net ir būdami vieni namuose iš tikrųjų esame ne vieni. Telefonais, kompiuteriais ar kitais išmaniaisiais įrenginiais su elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais esame prijungti prie likusio pasaulio, kuris, atrodo, niekada nemiega ir visuomet gyvena XXI amžiaus tempu bei aktualijomis.

Darbo rinka į ją tik įsiliejantiems žmonėms visuomet pateikia iššūkius. Vienas jų – komunikacija. Įvairūs komunikaciniai sprendimai ar jau padarytos klaidos taip pat yra aptarinėjamos įmonių, organizacijų ar politiniame kontekste, kai nuo netinkamai ar netiksliai išreikštos minties gali nukentėti subjekto įvaizdis.

Tad kokius įgūdžius valdo arba turi valdyti išsilavinęs komunikacijos specialistas?

Įvaizdžio kūrimas svarbus visose srityse

Šiais laikais žmonės savo įvaizdį pradeda formuoti gana anksti, galbūt to net nesuvokdami. Tai, kokią mokyklą lankai, kokiuose renginiuose dalyvauji, su kokiais žmonėmis bendrauji – daug pasako ir apie pačią asmenybę. Taip pat yra ir vėliau. Išsakoma nuomonė, socialinių tinklų įrašai, nuotraukos gali ir prisidėti prie sėkmės arba ją sumažinti. Ypač kai kalbama apie karjerą.

Spartėjant informacijos sklaidai ir gerėjant jos pasiekiamumui, įmonėms ar organizacijoms labai svarbu suformuoti ir palaikyti teigiamą visuomenės nuomonę. Įmonės ir organizacijos vis dažniau samdo ir investuoja į komunikacijos specialistus, o pasaulinės tendencijos žada, kad jų poreikis ir svarba kuo toliau, tuo labiau augs. Todėl ir Lietuvos rinkoje jaučiamas vis didesnis tokių specialistų poreikis.

Arijus Žakas, skaitmeninės reklamos ir komunikacijos paslaugas teikiančios įmonės „Socialus marketingas“ direktorius, teigia, kad šių dienų pasaulis sukasi apie tai, kas yra komunikuojama, todėl įvaizdžio formavimas tampa svarbiu faktoriumi tiek darbo, teik asmeninėje aplinkoje.

„Sugebėjimas išmanyti komunikaciją ir jos priemones, sugebėjimas teisingai „nuskaityti“ ir sudėlioti vienas ar kitas žinutes suteikia galimybę valdyti situaciją ir įvaizdžio formavimą“, – sako A. Žakas.

Svarbu nepasiklysti komunikacijos priemonių gausoje

Tinkamam įvaizdžiui palaikyti svarbu naudoti ir tinkamus įrankius. Geri specialistai žino, kur ir kokią informacijos priemonę naudoti, kokia platforma bus naudingesnė vienai ar kitai žiniai, asmeniniams ar verslo tikslams. Įvairių įrankių išmanymas ir gebėjimas juos valdyti padeda formuoti tiek asmeninį, tiek įmonės įvaizdį.

Žakas teigia, jog pastaraisiais metais vis daugėja komunikacijos priemonių, todėl net ir patyrusiems specialistams kartais sunku išsirinkti tinkamas ir jas tikslingai panaudoti.

„Vienintelis atsakymas, kaip suvaldyti visas priemones ir tinkamai jomis naudotis – nuolatinis mokymasis ir naujų technologijų išmanymas. Komunikacija – pakankamai sudėtingas, įvairiapusis ir daug niuansų pateikiantis mokslas. Apskritai, šiomis dienomis nuolatos stebime įvairius pokyčius susijusius su technologijomis, kurie daro įtaką ir pačiai komunikacijai“, – teigia A. Žakas.

Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos

Atrodytų, elementaru gebėti skirti įvairias situacijas, reikalaujančias skirtingų temų ar išsireiškimų. Natūralu, kad per laidotuves nepasakojame anekdotų, kad vienaip kalbame su tėvais, o kitaip – su draugais, tačiau apstu momentų, kai padaromos klaidos, kurios gali ne tik sukelti juoką, bet ir sugriauti nepriekaištingą reputaciją. Jau nekalbant apie verslo ar politikos aplinką, kur kiekvienas žodis yra akylai sekamas ir atidžiai išnagrinėjamas.

„Ne paslaptis, kad pasaulis tampa vis atviresnis, vis labiau daugiakultūris bei vis labiau veikiamas technologijų. Dauguma šalių eina globalizacijos keliu ir skatina tarpkultūrinį bendradarbiavimą, tačiau bendrauti ir susikalbėti nėra taip lengva“, – teigia Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų bakalauro studijų programos Kauno technologijos universitete (KTU) vadovė Jurgita Vizgirdaitė.

„Todėl, norint pasiekti efektyvių rezultatų ir kokybišką bendradarbiavimą, itin svarbus yra gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie esamos situacijos ar aplinkos, įgyti reikalingus įgūdžius ir atitinkamai priimti su komunikacija susijusius sprendimus“.

Technologijos skatina neatsilikti

Vertinga suprasti, kad technologijos vaidina labai svarbų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, ir tiesiog nebegalima sau leisti jas ignoruoti. Norint suspėti paskui ir neatsilikti nuo sparčiu tempu tobulėjančio pasaulio, reikalingas įvairių technologijų bei medijų valdymas. Žinant, kokios plačios informacijos sklaidos galimybės egzistuoja šiuo metu, labai naudingi su inovacijų ir turinio valdymu susiję gebėjimai.

„Galbūt ateityje kažkokias komunikacijos kompetencijas, funkcijas ar priemones valdys kompiuteriai ar dirbtinis intelektas, tačiau vargu ar jis išsivystys iki tiek, jog turėtų visiškai pilnai funkcionuojančias smegenis ir galėtų mąstyti bei priimti sprendimus, kaip žmogus“, – sako „Socialaus marketingo“ vadovas A. Žakas.

Atsiradusias krizes galima pakreipti ir savo naudai

Tačiau, kad ir kokios geros žinios būtų, svarbu mokėti išlaikyti suformuotą įvaizdį. Tam gali trukdyti išorinės aplinkybės arba tiesiog žmogiškos klaidos. Bėda šiais laikais slypi tame, kaip greitai informacija pasklinda vien dėl kanalų gausos – žinios apie esamą krizę gali nukeliauti labai greitai. Geras komunikacijos specialistas žino, kaip tinkamai reaguoti į krizes, kaip jas sušvelninti arba net pasukti savo naudai.

„Politika, aviacija, saugumas, farmacija, maisto pramonė, tarptautinis verslas, auto industrija – visur ir kasdien įvyksta nenumatyti atvejai, nelaimingi atsitikimai. Sėkminga, efektyviai ir profesionaliai veikianti organizacija turi kompetentingus atstovus spaudai, vidinės komunikacijos ekspertus, mediatorius, kurie išmano ir geba tinkamai formuluoti ir perduoti subtilų, kontraversišką, nevienareikšmį turinį, ir taip tinkamai suvaldyti riziką ar krizę, tokiu būdu išsaugant organizacijos įvaizdį, pasitikėjimą, lojalumą, pasitenkinimą jos veikla“, – teigia J. Vizgirdaitė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9