Miško gėrybių sezonas: kodėl grybautojai nuolat lankosi vaistinėse?

Gamtos mylėtojai ir gėrybių rinkėjai džiaugiasi: po drėgnų ir šiltų orų ne tik miškuose, bet ir socialiniuose tinkluose „dygsta“ grybų kalnų nuotraukos, o uogautojai jau pradėjo rūpintis žiemos atsargomis.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau vaistininkai perspėja dėl besaikio noro imti kuo daugiau to, kuo dosni gamta, – net nenuodingi grybai, vartojami dideliais kiekiais, organizmui kenkia, o štai žiemai užkonservuojamos uogos po pusės metų turės tiek pat naudos, kiek šaukštais valgomas cukrus.

Saujomis valgomuose grybuose – jokios naudos sveikatai

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė neabejoja, jog perspėjimų apie mirtinai nuodingus grybus jau seniai pakanka, tačiau apsinuodijimo atvejų vis dar pasitaiko.

„Nesunkių apsinuodijimų grybais nutinka kasdien, ypač vasarą. Dažnai žmonės grybauja patys nežinodami, ko tiksliai reiktų ieškoti, o ko vengti – galbūt apie tokius grybus kaip musmirės jau žino visi, tačiau naivu būtų manyti, jog kiekvienas grybautojas tikrai atskiria kiekvieną pavojingą rūšį“, – neprofesionalių grybautojų įgūdžius skeptiškai vertina J. Skinderskienė.

Skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 400 skirtingų grybų rūšių, iš kurių maždaug kas dešimta yra pavojinga sveikatai. Anot vaistininkės, nuolat pasitaiko ir sunkių apsinuodijimo atvejų, nuo kurių išgelbėti gali tik toksikologai.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais dėl apsinuodijimo grybais Lietuvoje hospitalizuoti 29 žmonės, iš kurių vienas mirė. O tai – tik maža dalis visų apsinuodijusių, mat lengvesniais atvejais pasveikti galima ir nesigulant į ligoninę.

Kita vertus, vaistininkė pasakoja, kad neretai žmogus pasijaučia blogai ne todėl, jog suvalgė nuodingą grybą, bet todėl, jog sveikų grybų paprasčiausiai persivalgė – jautresniems skrandžiams „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė valgant grybus rekomenduoja šalia turėti ir skrandžio veiklą gerinančių vaistų.

„Ruošiant grybus visų pirma reiktų atsižvelgti į faktą, kad tai iš esmės yra sunkiai virškinamas produktas, todėl į juos verčiau žvelgti kaip į pagardus, priedus prie patiekalų, o ne pagrindinį maistą. Net jei grįžote iš miškų ir prisirinkote pilnus kibirus, labai rekomenduočiau nevalgyti didelių kiekių vienu ypu. Geriausia būtų, jei jie sudarytų penktadalį visos maisto porcijos, nors iš tiesų viskas priklauso nuo konkretaus organizmo – kai kurie žmonės gali juos valgyti saujomis ir jaustis puikiai. Tačiau nors grybai maistingi, jų persivalgymas – labai nenaudingas“, – aiškina vaistininkė.

Norint apsisaugoti J. Skinderskienė rekomenduoja visų pirma rinkti tik gerai pažįstamus grybus, o abejojant visuomet geriau nevalgyti, valgyti tik su saiku, kad ir kaip skanu bebūtų, o pajutus net menkiausius apsinuodijimo požymius nedelsiant kreiptis į medikus.

Po kelių mėnesių uogienėse lieka tik cukrus

Visai kitaip rekomenduojama elgtis su šviežiomis uogomis – šių vaistininkė sezono metu siūlo valgyti kuo daugiau, mat geresnio vitamino C šaltinio rasti nepavyks visus likusius metus.

„Dabar – pats tas metas rinktis žemuoges, avietes, mėlynes ir kitas miško uogas. Šiemet jos neišdžiūvusios, kaip pernai, o gardžios, sultingos ir itin maistingos. Todėl valgyti jas ne šiaip rekomenduotina, bet, sakyčiau, būtina. Uogų pliusai organizmui yra didžiuliai – jos gerai ir akims, ir virškinimui, ir smegenų veiklai. Be to, uogų, skirtingai nei grybų, persivalgyti ir dėlto patirti nepatogumų beveik neįmanoma“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ ekspertė.

Tiesa, rekomendacija valgyti kuo daugiau uogų galioja tik vasaros mėnesiais – bandymas išvirus užkonservuoti jas visiems likusiems metams ne tik neduos tokios pačios naudos, bet greičiausiai apskritai bus nesveikas maistinis pasirinkimas.

Vaistininkė pasakoja, jog iš žiemą valgomų uogienių tikėtis ko nors daugiau nei skonis nederėtų. Konservavimui naudojami cukrus, druska ar actas atima teigiamas uogų savybes ir vos po mėnesio uogienėje rasite tik apie 80 proc. vitaminų, kuriuos būtų turėjęs tas pats šviežių uogų kiekis. Su laiku šis skaičius vis mažėja, tad žiemos viduryje valgydami uogienę iš tiesų valgote tik cukrų.

„Anksčiau uogienės buvo gaminamos tokia proporcija: kilogramas uogų su kilogramu cukraus. Apie tokį metodą negalima pasakyti nieko gero – gal produktas skanus, bet pridėjus tiek saldiklių skanu bus beveik bet kas. Cukraus konservuojant reiktų vartoti kuo mažiau ir rinktis kuo sveikesnį, actą galima pakeisti obuolių sultimis, taip bus bent šiek tiek sveikiau. Bet net ir tada produktas gausis tiesiog skanus, bet ne naudingas“, – pasakoja J. Skinderskienė.

Ar įmanoma uogas išsaugoti sveikam vartojimui rudens ar žiemos mėnesiams? Vaistininkė aiškina, kad teisingas atsakymas yra pats paprasčiausias – ilgiausiai uogos sveikos išsilaikys jas užšaldžius be jokių konservantų. Taip nereiktų tikėtis ištempti ilgus mėnesius, tačiau jei uogas norisi laikyti sveikai, „Gintarinės vaistinės“ ekspertė rekomenduoja susitaikyti, jog visus metus džiaugtis lietuviškos gamtos teikiamomis vasaros gėrybėmis tiesiog neįmanoma.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9