Rugsėjui priartėjus: 5 patarimai, kad vaiko kelionė į mokyklą būtų saugi

Rugsėjo 1 d. pradinukų tėveliams neišvengiamai sukels daug streso. Tačiau didžiausias iššūkis – vaikų kelionė į mokyklą – kartosis kiekvieną dieną dar devynis mėnesius, tad ir saugumo pamokas mažiesiems reiktų kartoti kuo dažniau.

Draudikai pastebi, jog pagrindines pamokas apie raudoną šviesoforo signalą ir apsidairymą į abi kelio puses kartoja kone visi tėvai, tačiau norint būti tikriems dėl vaikų saugumo privalu daryti daugiau.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, jog svarbiausia – ne užversti vaiką draudimais ar paliepimais, o padėti jam pačiam suprasti, koks svarbus yra atsakingas elgesys.

Išmokykite teisingai išlipti iš transporto priemonės

Žiukelis aiškina, jog labai dažnai net patys rūpestingiausi tėvai nepasirūpina vienu pavojingiausių aspektų – teisingu išlipimu iš transporto priemonės.

„Jei vaikai daug kartų ir teisingai perspėjami apie perėjos pavojus, jie tai priima. Tačiau išlipdami iš automobilių, troleibusų ar autobusų jie nesuvokia, kad tos pačios grėsmės vis dar šalia, todėl tuojau puola bėgti, juokauti, o aplinkai nebeskiria daug dėmesio. O tiesa ta, jog išlipti neatsakingai – tas pats, kas tiesiog iššokti į gatvę“, – teigia BTA ekspertas.

Ekspertas pataria, kad jei tik yra galimybė, vaiką išlaipinkite ne prie gatvės, o stovėjimo aikštelėje šalia ugdymo įstaigos. Jei tokios galimybės nėra, stenkitės, kad vaikui nereiktų kirsti važiuojamosios kelio dalies: išlaipinkite jį ant šaligatvio, toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir mokykla. Priminkite, kad lipant iš viešojo transporto priemonės svarbu neskubėti ir šiukštu nekirsti gatvės prieš transporto priemonės priekį ar galą.

Raskite ne greičiausią, o saugiausią kelią

Jei nepavyksta vaiko į mokyklą atvežti patiems, kelią atžaloms detaliai paaiškinkite bei išbandykite dar prieš rugsėjo 1-ąją. Ir nebūtinai tai turi būti pats trumpiausias atstumas.

„Vaikams saugiausias tas kelias, kurį jie pažįsta. Jei tėvai parodo, kaip ir kur eiti, net jei kelias iš tiesų visai ne greičiausias, vaikas rinksis jį, nes tai jam atrodys pažįstama ir suprantama. Mažamečiai tikrai nėra tokie naivūs, jog pavojų visiškai nesuprastų – jiems tiesiog sunku atpažinti šiuos pavojus naujose situacijose. Bet jei kiekvienąkart reikia eiti per tą pačią perėją, sėsti į tą patį troleibusą, praeiti tuos pačius pastatus, vaikas išmoks, kur kaip derėtų elgtis“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Vietoje nuobodaus pasakojimo šitai galima paversti žaidimu – prašyti vaiko iš atminties papasakoti, kur laukia šviesoforas, stotelė, pro kokius pastatus jam tenka praeiti ir pan.

Perspėjimus pateikite kuo paprastesne forma

Viena dažniausiai tėvų daromų klaidų – bandymas viską paaiškinti atžaloms nuodugniai ir argumentuotai, taip, kaip aiškinama suaugusiam žmogui. Tačiau vaikams gavus per daug informacijos susigaudyti tik sunkiau, o galiausiai dėl to jie gali pamiršti net svarbiausius patarimus.

„Kodėl vaikai taip mėgsta skaičiuotes ar paprastą eiliavimą? Nes jie tai įsimena, supranta ir jiems gražus pats skambėjimas. Todėl pradinukui išgirsti, pavyzdžiui, „Mėgstu skristi lėktuvu – per raudoną aš neinu“ ar ką nors panašaus yra turbūt net naudingiau, nei klausytis detalaus paaiškinimo, kurį vėliau užsigalvojęs jis šiaip ar taip pamirš“, – neabejoja A. Žiukelis.

Kai tik galite – eikite kartu

„Visi puikiai žino vieną pagrindinių pamokų tėvams – vaikai mokosi ne iš to, ką mes sakome, bet to, ką mes darome. Ir saugus elgesys nėra jokia išimtis. Galbūt pradinukas dar negali perprasti visko, ką kelyje atlieka vairuojantys tėvai, bet jei kartu su juo įveikiamas tas pats vaikui pažįstamas kelias į mokyklą – jis atkreips dėmesį į svarbias detales“, – teigia BTA ekspertas.

Ėjimo kartu privalumą pabrėžia ir psichologai – tokios kasdienės kelionės, kai užuot automobilyje ir tėvams, ir vaikams rūpinantis tik savo reikalais, jie keliauja bei kalbasi, stiprina jų ryšį ir leidžia vaikui imti pavyzdį iš tėvų elgesio kelyje į mokyklą.

Atskirkite laiką pramogoms ir laiką surimtėjimui

Tačiau svarbiausia, anot A. Žiukelio, yra padėti pamatus mąstymui, jog kai kuriose vietose budrumo prarasti tiesiog negalima, o vėliau šį supratimą kasmet gilinti. Tam svarbiausia išmokyti vaiką atskirti, kada ir kur žaisti galima, o kuomet – griežtai ne.

„Atėjus pramogų metui drąsinkite vaikus žaisti, bėgioti ir sportuoti, tuo pačiu parodykite jiems, kad išeiti iš namų ir atsidurti pavojuje – tai toli gražu ne tas pats. Tokiu atveju draudimą elgtis neatsargiai mažametis vertins labiau, nes supras, kad kai kur galima elgtis kaip tik nori, kai kur – ne, ir tai jam ims atrodyti tiesiog natūralu“, – aiškina BTA atstovas.

BTA draudimo bendrovės ekspertas pataria dėti visas pastangas, kad saugumas rūpėtų patiems vaikams, nes tik tokiu atveju galima tikėtis, jog jie išmoktas pamokas prisimins ne tik kelyje į mokyklą, bet ir lengviau jas adaptuos pasikeitusioje aplinkoje.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9