Autonominiai automobiliai pakeis žmonių požiūrį į eismo spūstis

Didmiesčių gyventojai sutiks: vienas labiausiai nervinančių dalykų yra eismo spūstys. Daliai Vilniaus, Rygos ar Talino gyventojų reguliariai tenka susidurti su šiuo reiškiniu, kuriam alternatyvų kol kas nėra. Viešasis transportas? Dažnai jis lėtesnis ir ne toks komfortiškas.

Dviratis? Komforto taip pat mažiau, o ir naudojamas tik pusmetį. Taksi? Patogu, bet brangoka.

Alternatyva asmeniniam automobiliui, prilygstanti jam komfortu, patogumu ir eksploatacijos kaštais, neegzistuoja – visur yra vienokių ar kitokių kompromisų. Tačiau situacija gali labai pasikeisti, kai rinką užvaldys autonominiai automobiliai.

Spūstys nebūtinai sumažės

Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti eismas daugeliui transporto priemonių važiuojant savarankiškai, tačiau, pasak „Goodyear“ gamintojo atstovybės Lietuvoje vadovo Elmanto Latkausko, dėl tokios technologijos laukti ištuštėjusių gatvių neverta. Dabar prognozuoti ateitį sunku, tačiau yra tikimybė, kad automobilių skaičius gatvėse išaugtų dar labiau.

„Kuo toliau, tuo daugiau žmonių tampa nepriklausomi nuo vietos: jie gali dirbti važiuodami traukiniu, autobusu, skrisdami lėktuvu. Kompiuteriu dirbti neįmanoma tik pačiam vairuojant, tačiau situacija pasikeistų išpopuliarėjus autonominiam transportui. Gali būti, kad tokiu atveju dar daugiau žmonių naudotųsi asmeniniu transportu, nes kelionių metu nebereikėtų vairuoti“, – svarsto E. Latkauskas.

Gali būti, kad galėdami dirbti, skaityti naujienas ar žiūrėti filmus kelionių mieste metu žmonės tuo naudotųsi aktyviau. Jeigu į darbą pavėluoti gali tik per vėlai atvertęs kompiuterį, tuomet ir stovėjimas spūstyje tampa ne problema. Savavaldės transporto priemonės turi daugiau galimybių ne išnaikinti eismo spūstis, bet pakeisti jų pobūdį – žmonės stovėjimą jose pradėtų vertinti ne kaip laiko gaišimą.

„Goodyear“ dar praėjusių metų Ženevos automobilių parodoje pristatė viziją, kaip turėtų atrodyti autonominiai ateities automobiliai. Įmonės sukurta sferinės padangos „Eagle 360“ koncepcija žurnalo „Time“ buvo pripažinta vienu iš geriausių tų metų išradimų. Padangos yra itin svarbus aspektas autonominių technologijų plėtroje, nes nuo jų kokybės ir nusidėvėjimo keičiasi automobilio savybės. Savavaldės transporto priemonės dar turės išmokti jas įvertinti arba tai turės daryti pačios padangos ir siųsti aktualią informaciją automobiliui.

Pereinamuoju laikotarpiu laukia daug iššūkių

Paklaustas, kaip galėtų atrodyti pereinamasis laikotarpis Lietuvos miestų gatvėse, kai dauguma automobilių bus įprasti ir atsiras vienas kitas savavaldis, „BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis atsakė vienu žodžiu: „Niekaip“.

„Neįsivaizduoju tokios situacijos, nes bent kol kas nematau autonominių automobilių mūsų chaotiškame eisme. Įdomu, kaip jie išgyventų mūsų gatvėse? Juk autonominiai automobiliai dažniausiai orientuojasi į žymėjimą, o pas mus jo daug kur visai nėra, todėl reikėtų daug ką pakeisti ir modernizuoti. Tai – priemonių, kurioms mūsų valstybė tiesiog nepasiruošusi, kompleksas“, – teigia D. Jonušis.

„Goodyear“ atstovas pritaria, kad didžiausia problema savavaldžiams automobiliams yra neišvystyta infrastruktūra. Beveik visų kelių ženklinimas privalėtų būti atnaujintas, jie neturėtų būti duobėti, o pakelės medžiai ir krūmai – neužstoti ženklų bei šviesoforų.

Ne mažesnis iššūkis laukia vairuotojų, kurie, gatvėse atsiradus pirmoms autonominėms transporto priemonėms, turėtų prisitaikyti prie jų elgsenos.

„Savavaldės transporto priemonės važiuotų pagal visas eismo taisykles, lėtai pajudėtų nuo sankryžos, neviršytų leistino greičio, persirikiuotų palengva ir vengtų bet kokių staigių judesių. Galime įsivaizduoti, kaip eismo sraute atrodo pirmą kartą į gatvę išvažiavęs B kategorijos egzaminui besiruošiantis mokinys – panašiai šiandieniniame eisme atrodytų savavaldis automobilis“, – lygina E. Latkauskas.

Dalis technologijų prieinamos jau šiandien

Joks serijinės gamybos automobilis negali ilgą laiką važiuoti autonominiu režimu, tačiau jo užuomazgų – ne viena. Dabar daugelis automobilių jau turi galimybę bent kelias sekundes važiuoti nenukrypdami nuo eismo juostos, automatiškai perjungti trumpąsias šviesas vietoje ilgųjų, autonomiškai stabdyti išvydus kliūtį ar net sustoti bei įjungti avarinį signalą, jeigu vairuotojas užmiega.

„Autonominės technologijos vystosi sparčiai ir vienos kaip pačios geriausios ar svarbiausios išskirti negalima. Montuojamos atskirai, jos atveria nemažai galimybių, o sujungtos į vieną visumą geba atlikti dalykus, apie kuriuos prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kai kurie automobiliai gali patys judėti eismo spūstyje: adaptyvi kruizo kontrolė padeda išlaikyti pastovų atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir įsibėgėti ar visiškai sustoti, o eismo juostų stebėjimo sistema – judėti tarp nubrėžtų baltų linijų neliečiant vairo“, – sako E. Latkauskas, pabrėždamas, kad tokios technologijos neįgalina vairuotojo maigyti telefoną spūstyje – žmogus vis dar yra svarbiausias elementas automobilyje.

Nors ir kokios tobulos technologijos bebūtų, „BMW vairavimo akademijos“ vadovas D. Jonušis taip pat skatina neatsipalaiduoti ir prisiminti, kad elektroniniai pagalbininkai nėra visagaliai.

„Neužmirškime, kad eisme dalyvauja trys komponentai: kelias, automobilis ir vairuotojas. Ir automobilis čia tik vienas iš trijų. Tik kai visi trys komponentai dirba puikiai, tada yra saugu vairuoti“, – tvirtina patyręs vairuotojas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9