Ilja Laurs: „Lietuva tampa Europos FinTech centru“

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos.

O štai Lietuva, žingsnis po žingsnio, jau tampa ne tik regiono, bet ir visos Europos finansinių technologijų (FinTech) centru.

Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?

„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. FinTech – viena iš jų“, – tvirtina I. Laurs.

Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau.

„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I. Laurs.

Vilnius jau lenkia Londoną

Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga.

„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I. Laurs.

Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka

Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.

Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.

Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų

Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus.

Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.

Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148