iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

LNDT „Pokalbius NE apie teatrą" nuo šiol ves Kristupas Sabolius

2017-09-08 13:01:29

Praeitais metais susidomėjimo sulaukusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Pokalbiai NE apie teatrą" sugrįžta į teatro fojė. Pernai susitikimus moderavusį Karolį Kaupinį šiemet pakeis filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius. Pirmajam pokalbiui jis pasirinko temą, glaudžiai susijusią su 78-uoju LNDT sezonu „Po tiesos mirties".

„Vis garsiau prabylama apie tai, kad gyvename amžiuje „po tiesos": tiesa nebėra konstanta, o kintamas dydis, priklausantis nuo siekių, įsitikinimų, gebėjimo vertinti ir atsirinkti faktus milžiniškame informacijos sraute. Regis, šiuolaikinis žmogus ėmė išradinėti dviratį, garsiai paskelbęs, kad tiesa galbūt mirė, kad ji nėra apčiuopiami, tikri faktai, o tik takūs pasakojimai, vis labiau užpildantys mūsų pasaulį, kuris taip pat tampa formuojamas pagal tai, kas kam yra naudinga, - sako „Pokalbiai NE apie teatrą" koordinatorė Agnė Pulokaitė, - Ar tai reiškia, kad tiesa iš tikrųjų išnyko? O kur ji buvo anksčiau? Kas leido ja tikėti ir remtis? Ar gali būti, kad mes visuomet kūrėme tiesą, tik nežinojome, iš ko ji padaryta?"

Šia tema bus kalbama rugsėjo 11 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė vyksiančiame pirmajame naujojo sezono pokalbyje „Iš ko gaminama tiesa?".

Praeitą sezoną startavęs diskusijų ciklas jau nuo pat pirmųjų susitikimų sukviesdavo nemenką būrį auditorijos. Tai - ženklas, kad noro kalbėtis, klausti ir ieškoti dialogo nenumušė nūdienos visuomenėje tvyrantis kalbėjimo perviršius ir gebėjimo išklausyti stygius. Mintis rengti šį diskusijų ciklą kilo ne siekiant sukurti dar vieną kalbančiųjų ir klausančiųjų akistatą, o visus ateinančius suburti į betarpiško dialogo šviesą ir paversti teatro fojė atvira agora, kur sugrįžtama išgirsti ir pasidalinti. Tikimasi, kad norinčių išgirsti ir pasidalinti netrūks ir naujajame 78-ajame sezone. Apie būsimą susitikimą su moderatoriumi Kristupu Saboliumi kalbasi Agnė Pulokaitė.

Ar atvira diskusija įmanoma mūsų visuomenėje? O galbūt ji per jauna? Jei taip, kur to priežastys, gal sovietmečio sąstingis?

Kaip filosofas, negaliu netikėti dialogu. Manau, kad jo nuolat trūko ir trūksta. Kita vertus, visokių kalbų ir pokalbėlių aplink yra net per daug. Pokalbio žanras išlieka klasikinis ir universalus. Šiandien jis kaip niekad išplito ir dėl kitos priežasties. Pirmiausia jį pasiglemžė žiniasklaida, nuolatos kalbinanti politikus ir garsenybes. Kartu ji įtvirtino ir pokalbio formatą - ką klausti ir kaip klausti, ką atsakyti ir kiek pasakyti, kokios temos svarbios, o kokios ne.

Šiandien stinga kokybiško pokalbio - atviro dialogo, kuris jungtų skirtingas sferas, keltų tarpsritinius klausimus, leistų išgirsti prislopintus balsus, suprasti ir išgirsti pašnekovą. Iš dalies tai susiję su sovietmečio palikimu, iš dalies - su baudžiauninko mentaliteto liekanomis. Kitaip tariant - viskuo, kas prislopino mūsų laisvę. Juk atviras pokalbis - tai visų pirma išsivadavimas iš mentalinės vergovės, stereotipų išjudinimas, klišių suardymas. Tai laisvės pradžia, o dažnai ir čia bei dabar gimstančios kūrybos erdvė.

Šiais laikais autoriteto sąvoka išskydus, abejotinos informacijos labai daug, visi manosi viską išmaną, apie viską viešai kalba ir rašo bei manosi galį mokyti kitus. Ar tokioje aplinkoje apskritai dar verta kalbėti, dauginti šį nuomonių, pasisakymų, vertinimų triukšmą? Ar paviršutiniškas kalbėjimas nėra pavojingesnis už nekalbėjimą apskritai?

Socialiniuose tinkluose, įvairiuose forumuose ir komentaruose vyksta tam tikras virtualus nuomonių viduriavimas, kuris retai turi ką nors bendra su kokiu nors susikalbėjimu, analize ar net nuomonės raiška. Dažniausiai jis veikia kaip reakcingas šūkčiojimas, kalbant apie viską, be jokio išmanymo ar net minimalaus įsigilinimo. Apskirtai, be konteksto ištrauktas ir pateiktas fragmentas neretai veikia kaip manipuliacijos prielaida. Žongliruojant dalinėmis žiniomis, galima kurti kokias nori nuomones, tiesas ir vertinimus.

Beje, fizikas Davidas Bohmas, kultivavęs dialogo žanrą, vienu iš produktyvaus dialogų principų iškėlė būtinybę suskliausti savo vertinimą, ypač tol, kol pokalbis vyksta. Juk gyvenime dažniausiai viskas prasideda nuo priešingos prielaidos - jau turime nuomonę apie vieną ar kitą reiškinį, o tada tik ieškome patvirtinimo savo žinojimui. Todėl pokalbyje palaikome ne išsakomas pozicijas, o tai, ką ir taip jau norime girdėti.

Šia prasme paviršutiniškas kalbėjimas iš tiesų yra daug pavojingesnis nei tyla. Tylėti irgi reikia mokėti. Susivaldymo menas yra išminties pradžia.

Kokias temas Jums atrodo svarbu paliesti ateinančio sezono pokalbiuose? Apie ką mūsų visuomenėje kalbama per mažai?

Manau, kad svarbu kalbėti apie tai, kas pranoksta mūsų provincialų akiratį. Pasaulyje įvairiausiais lygmenimis vyksta daugybė pokyčių. Galime pradėti nuo ekologinės pusiausvyros kaitos, dirbtinio intelekto įsigalėjimo, religijos vietos pasaulyje persvarstymo, žmonių ir kitų rūšių migracijos, o pabaigti galimybėmis mėgintuvėlyje pagaminti žmogų. Lietuvoje šios temos paliečiamos iš tiesų fragmentiškai. Tačiau apie tai būtina kalbėti, jeigu nenorime, kad už mus viską nuspręstų kiti.

Kas Jums yra įdomus pašnekovas ir įdomiai susiklostęs pokalbis? Kaip įsivaizduojate tokiais paversti pirmadienines diskusijas teatre?

Pavykęs pokalbis yra įvykis, kuriame kažkas pasikeičia. Kartais jis akivaizdus, kartais užtrunka kiek ilgiau. Sakyčiau, kad dialogas yra kalbos dėka įvykstantis prasmių išsiplėtimas. Jis maitina mąstymą, kaitina vaizduotę, verčia veikti. Nėra vieno recepto, kaip tai pasiekti. Gal tik prielaida - labai norėti sužinoti ir stengtis tai padaryti.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-11-21 09:09:13

Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys

Tyrimas parodė, kad spynos Baltijos šalių žmonėms – pati svarbiausia fizinė namų apsauga. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje daugiausiai – 45 proc. – gyventojų namus ir juose esantį turtą saugo spynomis. Taip elgiasi 44 proc. latvių ir 40 proc. estų.
       2019-11-21 09:03:50

Kodėl vaikai vemia dažniau?

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.
       2019-11-21 08:59:24

3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

Sausas ir užterštas oras patalpose – viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių paūmėja alergijos, o šaltuoju sezono metu – plinta virusai ir bakterijos. Deja, labai maža dalis žmonių žino, kaip tinkamai spręsti šią problemą.
       2019-11-21 08:46:53

Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai

Ar tikrai namuose kepta duona yra natūralesnė ir kokybiškesnė, už keptą kepykloje? Ar kepykloje galima iškepti tikrą tradicinę raugo duoną, kokią kepdavo ir mūsų senoliai? Kaip iš tikrųjų ši duona yra gaminama Lietuvoje, koks jos kepimo kelias?
       2019-11-20 14:10:42

Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?

Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas? LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ir Lietuvos bankas surengė konferenciją „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose?“
       2019-11-20 12:43:03

Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?

Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.
       2019-11-20 12:36:43

34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją

Populiariausia kompiuteriams skirta operacinė sistema „Windows“ šiandien švenčia savo 34-ąjį gimtadienį. Paminėdami šią sukaktį kviečiame prisiminti, kaip ši operacinė sistema augo, kokių naujovių pasiūlė žmonėms ir ko galime tikėtis ateityje.
       2019-11-20 12:33:29

Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
       2019-11-20 12:28:07

Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą

Šiuo metu pasaulyje yra kalbama daugiau nei 6,5 tūkst. kalbomis, o 2 tūkst. iš jų kalba vos daugiau nei tūkstantis gyventojų. Mokėti dar vieną papildomą kalbą visada pravers tiek keliaujant, tiek pristatant save darbo pokalbyje.
       2019-11-19 09:09:18

Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į užsienį spalį buvo daugiau nei liepos mėnesį. Draudikai suskaičiavo, kad spalį užsienio kelionėse patirtos žalos ne tik aplenkė populiariausio atostogų mėnesio – liepos – skaičius, tačiau ir 35 proc. viršijo kasmetinį spalio mėnesio vidurkį.
       2019-11-19 09:07:06

Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku

Laiku apmokamos sąskaitos – svarbus finansinės gerovės aspektas. Ir jas lemia ne tik tai, kiek pajamų gaunate, bet svarbiausia – kaip jas valdote. Žinodami, kada turi būti apmokėtos sąskaitos, ir tai atlikdami iki nustatyto termino, ne tik išvengsite streso, bet ir sutaupysite pinigų.
       2019-11-18 16:01:23

Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
       2019-11-18 15:55:03

Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga

Atsinaujinantis Kauno viešojo transporto parkas, patogesnis atsiskaitymas už keliones ir auganti paslaugų kokybė sulaukia pozityvių vertinimų. Tai paaiškėjo spalio mėnesį atlikus kasmetinę viešojo transporto keleivių apklausą.
       2019-11-18 15:37:45

Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?

Nuo gegužės mėnesio visi Europos Sąjungos darbdaviai yra įpareigoti vesti darbo apskaitą. Ne vienai įmonei šis reikalavimas kelia galvos skausmą, mat ribotus išteklius tenka aukoti dar vienai pašalinei užduočiai.
       2019-11-18 15:34:21

Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug

Antibiotikai padėjo suvaldyti daugybę iki tol sunkiai gydytų ligų, tačiau šiandien pasaulis susiduria su nauju iššūkiu – augančiu bakterijų atsparumu, tam įtakos turi neteisingas antibiotikų vartojimas.
       2019-11-18 15:31:19

Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas

Savižudybės yra opi, tačiau tokia nemaloni tema, kad tiek darbo, tiek namų aplinkoje įnirtingai stengiamasi neigti, kad ji egzistuoja. Tuo pačiu metu, remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos pateiktais duomenimis rodikliai yra grėsmingi.
       2019-11-18 15:24:33

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas.
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
       2019-11-15 10:14:06

5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu

Vienas svarbiausių dalykų šiandien – gražiai fotografuoti, nes socialiniai tinklai patys sėkmingomis nuotraukomis nepasidalins. Dieną tai padaryti nesunku, o kaip kokybiškus kadrus išgauti tamsiu paros metu? Net ir turint naktį gerai fotografuojantį telefoną, jūsų kadrai gali nepavykti.
       2019-11-15 10:08:16

Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“

Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis“. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.
       2019-11-15 09:35:52

Europarlamentaras Liudas Mažylis: GMO ant Europos stalo, ką valgysime rytoj?

Globalizacija, didėjanti populiacija, klimato kaita, chemiškai apdorotas maistas ir kiti iššūkiai yra taip vieni su kitais susipynę, kad net primena gerą ryžių mišrainę. Ir ją miniu ne atsitiktinai, nes tiek išvardinti iššūkiai, tiek ryžių mišrainėje randami kukurūzai yra susiję su viena, daugeliui iki galo taip ir nesuprantama, Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema.
       2019-11-15 09:07:55

Gydytojos patarimas vyrams: sveikatai saugoti pasitelkite technologijas

Nors vis dar vyrauja nuostata, kad vyrai sveikata rūpinasi mažiau, nei moterys, gydytoja Martyna Karklytė teigia, jog taip nebėra – jie vis didesnį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, kokybiškam miegui bei kovai su stresu.
       2019-11-15 09:07:55

Temperatūros svarba miegui – kaip atvėsinti kūną naktimis?

Įvairių tyrimų ir stebėjimų dėka šiandien žinome, kad mūsų miegui įtaką daro daugybė įvairių vidinių bei išorinių veiksnių. Tai – teisingas miego ritmas, miegojimo ciklai, čiužinys ir net miegamojo aplinka. Vis dėlto, veiksnys, kurį savo kūnų jaučiame ir identifikuoti galime kiekvienas yra temperatūra.
       2019-11-14 19:34:18

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?

Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje.
       2019-11-13 20:15:55

Ateities darbo rinka: kaip keičiasi mūsų įpročiai?

Spėjama, kad ateityje daugiau nei 75 mln. darbo vietų išnyks dėl galimybių technines užduotis perleisti robotams. Žinoma, dirbtiniam intelektui prilygti žmogaus kritiniam ir kūrybiniam mąstymui dar prireiks daug laiko, tad robotai tikrai neužvaldys visos darbo rinkos.
       2019-11-13 20:09:31

Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais. Maža to, pastaraisiais metais internetinė prekyba išsiplėtė ir į greito apyvartumo prekių – maisto produktų, gėrimų, kasdienių buities ir higienos reikmenų – sektorių.
       2019-11-12 12:40:49

„Toksika“ pradėjo saugiai deginti Alytaus gaisravietėje surenkamas atliekas

Penktadienį Alytaus gaisravietėje pradėjusi degėsių surinkimo darbus, šiandien „Toksika“ jau daugiau nei parą saugiai degina surinktas pavojingąsias atliekas. Į „Toksikos“ padalinį Šiaulių rajone atvežtos pavojingosios atliekos – metalinių, tekstilinių kordų atliekos su gumos ir degėsių likučiais – deginamos specialiame „Toksikos“ pavojingųjų atliekų utilizavimui skirtame įrenginyje.
       2019-11-12 12:25:11

Technologijos mokslų daktarė: nebijokite siekti to, ko norite jūs

Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė – technologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute atliekanti įvairiausius su apšvietimu susijusius tyrimus, kurianti ir tobulinanti naujus apšvietimo šaltinius, skirtus ir menui, ir medicinai.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama