Didėjantis atsparumas antibiotikams lemia dešimtis tūkstančių mirčių Europoje

Šiandien vykusioje konferencijoje sveikatos politikos, medicinos ir verslo atstovai diskutavo apie Europoje ir pasaulyje vis aktualėjančią problemą – didėjantį bakterijų atsparumą antibiotikams.

Mirčių skaičiai, kuriuos lemia ši priežastis – pribloškiantys: pernai Europoje dėl to mirė 25 tūkst. žmonių, spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. šis skaičius pasieks 10 mln. visame pasaulyje ir tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžys.

„Atsparumas antibiotikams yra kompleksinė problema, kurią spręsti turi visi. Tam būtinas žmonių švietimas apie antibiotikų vartojimo kiekius bei pokyčiai gyvulininkystės versluose. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų šalyje vis daugiau gyvūnų augintojų suvokia problemos mąstą ir tampa atsakingesni ir imasi priemonių keisti požiūrį į gyvulių auginimą.

Atsiranda įmonių, stipriai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ar ligų profilaktikai. Tuo jie prisideda, kad mūsų aplinkoje plačiai paplitę bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo ir kadaise baisių ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai kuo ilgiau išliktų efektyvūs”, – teigia Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

3 mln. eurų investicijų auginimui be antibiotikų

„Kelias, kurį reikėjo nueiti, kad galėtume daugiau nei 80 proc. vištų užauginti visiškai nenaudodami antibiotikų ir gauti VMVT leidimą šviežią produkciją žymėti ženklu „Užauginta be antibiotikų” – iš tiesų ilgas. Vien per praėjusius metus į aukščiausius standartus atitinkančios aplinkos sukūrimą vištų fermose investavome 3 milijonus eurų, kasmet skiriame papildomai dar po pusę milijono eurų pagerintam paukščių lesalui. Dėl šių investicijųmūsų vištos auga sveikos, nesuserga ir jų nereikia gydyti antibiotikais”, – aiškina Andrius Pranckevičius, PF „Kekavos vištų fabrikas”, valdybos pirmininkas.

Pasak A. Pranckevičiaus, sprendimas siekti auginti visas vištas be antibiotikų buvo priimtas ne be reikalo. „Kuo toliau, tuo daugiau žmonių ima rūpintis sveika mityba ir kreipia daug dėmesio į tai, ką vartoja. Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, net 67% respondentų teigė manantys, kad vištiena, užauginta su antibiotikais, nėra kokybiška. Tai mums, kaip vištienos gamintojams, yra aiškus signalas imtis priemonių keisti vištų auginimo sąlygas”.

300 proc. viršija rekomendacijas

Nepaisant to, kad apie atsparumą antibiotikams daug kalbama instituciniame lygmenyje, visuomenė apie tai žino nedaug – būtinas aktyvus žmonių švietimas.

„Paprastais žodžiais aiškinant, šis atsparumas reiškia, kad sergant ir gydantis antibiotikais, pastarieji nepadeda pasveikti, ir būtent tai lemia didelius skaičius mirčių Europoje ir pasaulyje”, – aiškina prof. Dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Pasak S. Čaplinsko, didžiausias rūpestis, susijęs su šia tema, yra nerimas dėl zoonozių – žmonėms ir gyvuliams bendrų ligų – ir jas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams. Šių ligų infekcijų sukėlėjai, kurie yra atsparūs antibiotikams, gali būti perduodami žmonėms tiesiogiai arba per maistą, ir apsunkinti žmonių gydymą. Europos šalių pranešimuose kaip atsparios kai kuriems svarbiems antibiotikams pažymimos dvi zoonozės – salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

Auginti be antibiotikų nelengva, bet įmanoma

VMVT duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvoje žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Skaičiai ir toliau auga. Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.

„Gyvulininkystės verslai sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą atlieka itin svarbų vaidmenį – visas pasaulis turėtų imti pavyzdį iš bendrovių, kurios palaipsniui visiškai atsisako antibiotikų auginant gyvulius. Pavyzdžiui, šalims, kuriose buvo imtasi veiksmų siekiant sumažinti, pakeisti ir permąstyti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, būdingas mažesnis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir jo mažėjimo tendencijos.

Faktas, kad tai nėra lengva ir reikalauja daug investicijų ir pastangų – mat reikia užtikrinti, kad augimo metu gyvuliai nesusirgtų. Bet pavyzdžių, kad tai įmanoma, toli ieškoti nereikia – Norvegija pirmoji visiškai uždraudė antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, jos pavyzdžiu seka ir kiti”, – sako S. Čaplinskas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9