Kaip filologai galėtų padėti informatikams?

Lietuvių kalbos institute vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį.

Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje.

Robotai jau šneka lietuvių kalba

Šiandien, įsivyravus informacinių technologijų ir sumanių mechanizmų civilizacijai, kalba, kaip ir visa kita, privalėjo prisitaikyti ir tapti skaitmeninės erdvės dalimi. Tačiau, ko gero, kompiuterių civilizacija, kaip ir kažkada žmonių, be kalbos nebūtų suklestėjusi. Ir, ko gero, tik todėl, kad šiandien kompiuteriai ir žmonės susikalba, technologijų pasaulis vystosi toliau ir galima kalbėti apie plėtros galimybes ir iššūkius.

24-oji J. Jablonskio konferencija skiriama skaitmeniniams kalbos ištekliams neatsitiktinai. Kaip teigia konferencijos idėjos ir temos autorė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, kalbos skaitmeninimo srityje jau iš tiesų yra nemažai nuveikta. 2015 metais buvo baigtas vienas lietuvių kalbos skaitmeninimo projektų etapas, kurio metu informacinių technologijų specialistų, lietuvių kalbos filologų ir inžinierių pajėgos sistemingai vykdė lietuvių kalba valdomų paslaugų kūrimo ir jų panaudojimo plėtros darbus. Sukurti produktai domina žmones, suinteresuotos organizacijos ieško būdų, kaip kalbos išteklius pritaikyti savo poreikiams, verslui ir technologijų pasauliui. Nepaisant to, lietuvių kalba, būdama nekomercine ir sudėtingos struktūros, keliaudama į skaitmeninį pasaulį susiduria su nemažai kliūčių. Tad šiuo metu jau yra pasiruošta naujam projektų etapui: esamų išteklių plėtrai, problemų sprendimui, naujų paslaugų kūrimui.

Kalbos lygybės problema skaitmeniniame amžiuje

Siekdami atskleisti požiūrį iš šalies į lietuvių kalbos skaitmeniniame pasaulyje problemas, konferencijos organizatoriai pakvietė dalyvauti ispanų mokslininką Rafaelį Riverrą. Europos Parlamento užsakymu R. Riverra, bendradarbiaudamas su kitais ispanų tyrėjais ir Europos kalbos technologijų bendruomene, parengė išsamią studiją „Kalbos lygybė skaitmeniniame amžiuje“, kuri vėliau Europos Parlamento nario, Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Saudargo iniciatyva buvo papildyta „Gimtosios kalbos projektu“. Kalbos lygybės principu siekiama, kad kiekviena tauta su savo kalba būtų lygios, pavyzdžiui, kad informacinių technologijų pasaulyje visą informaciją galėtume pasiekti savo gimtąja kalba.

Konferencijos metu R. Riverra išsamiau kalbės apie rimtas kalbines kliūtis, kurios neleidžia Europos piliečiams ir įmonėms visapusiškai pasinaudoti integruotos Europos galimybėmis ir visa naudinga informacija. Kalbos barjerai ypač didelę įtaką daro ir tarptautinėms viešosioms paslaugoms, elektroninei prekybai, technologijų visose šalyse vystymuisi. Žinodamas, kad lietuvių kalba technologijų pasaulyje susiduria su kliūtimis, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas konferencijoje kvies kalbinę bendruomenę diskutuoti, kokiu mastu tauta turi pati parengti savo gimtosios kalbos išteklius ir technologijas, o ką galima įsigyti jau pagamintą kitų kalbų pagrindu.

Konferencijos metu taip pat bus ieškoma atsakymų ir į daugelį kitų klausimų.

Kaip turėtų elgtis lietuviai, kad neišnyktų daugiau kaip 7 milijardų rašančiųjų ir šnekančiųjų žmonių bei ateinančių išmaniųjų mašinų okeane? Kokios naujausios balso sinteze grįstos paslaugos puikiai naudojamos kasdien ir kokios galėtų atsirasti artimiausioje ateityje? Kokias numatoma sukurti naujas lietuvių šneka valdomas paslaugas mobiliajai elektroninei terpei – išmaniesiems mobiliesiems telefonams, planšetėms, išmaniesiems laikrodžiams, robotams? Kokie dar likę neišspręsti uždaviniai ir kaip filologai galėtų padėti informatikams juos spręsti? O ar jau girdėjote apie neuronines mašininio vertimo sistemas, kurios kartais verčia geriau už vidutinišką vertėją?

Mūsų dienų lūkesčiai ir Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis (1830–1903) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą, nuveikęs daug reikšmingų darbų lietuvių kalbai, kūręs iki šiol tebevartojamus naujus žodžius. Jono Jablonskio vardu pavadinta mokslinė konferencija nuo 1993 m. rengiama kiekvieną rudenį.

Kaip teigia Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolantos Zabarskaitė, „dar nė vienais metais šios konferencijos tema nebuvo tokia šiuolaikiška, atliepianti naujausius informacinės visuomenės poreikius. Kartu, regis, konferencijos sumanymas – aptarti kalbų ir skaitmeninių technologijų sandūroje kylančias problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant įvairių kalbų skaitmeninius išteklius – turėtų būti kiek atsijęs nuo paties Jono Jablonskio, prieš šimtmetį stovėjusio prie bendrinės lietuvių kalbos ištakų. Tačiau šio kalbininko siekis sukurti sistemišką, patikimą, patogią kalbos atmainą visai lietuviškai kalbančiai bendruomenei, išlaikant glaudų ryšį su gyvąja žmonių kalba, yra ir mūsų dienų lūkesčiai bei Jablonskio siekių ir darbų tęsinys. Šiandien šie darbai įgauna modernų skaitmeninį pavidalą ir atveria galimybes į lietuvių kalbą pažvelgti nauju žvilgsniu, ją toliau plėtoti ir atnaujinti.“

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9