Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?

Daiktų internetas – viena daugiausiai diskusijų keliančių technologinių inovacijų krypčių šiandien. Skaičiuojama, jog iki 2020-ųjų pasaulyje skaičius prietaisų, dėka prisijungimo prie interneto renkančių duomenis apie savo klientą, padvigubės.

Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ ekspertai diskutavo, ką tai reiškia jų naudotojų privatumui ir kas garantuoja, jog nepastebimus daiktų prisijungimus prie tinklo tikrai kontroliuos pats jų pirkėjas.

Leis įvertinti net kaip gerai jūs vairuojate

Bendrovės „Telia“ duomenų analitikas Martynas Špokas teigia, jog kasmet prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir šiuo metu siekia maždaug 31 milijardą įrenginių per metus. Tačiau greitai šis skaičius turėtų šoktelėti dar kelis kartus, nes internete duomenis apie savo vartotoją ims kaupti ir tokie prietaisai kaip skalbimo mašina ar šaldytuvas. Viso to tikslas – namų infrastruktūra, kuri galėtų užtikrinti, jog vartotojas niekada nepamirš nusipirkti pieno ir nepavėluos į savo autobusą.

„Kartu su daiktų internetu kyla ir duomenų analitikos svarba – maždaug 80 proc. didžiųjų kompanijų vadovų sutinka, kad duomenų rinkimas yra be galo svarbi jų veiklos dalis, o daugėjant būdų duomenis rinkti, didės ir kokybiškos jų analizės svarba“, – aiškina „Telia“ atstovas.

Kaip palyginus paprastą, jau šiandien kompanijos įvykdytą, projektą M. Špokas įvardija Norvegijos avių sekimą – šioms prikabinami specialūs sensoriai, kurie stebi jų elgesį ir gali perspėti savininką, jei nutinka kažkas netikėto. Remiantis panašiu principu veikia ir Švedijos kompanija „aifloo“, kurianti metus laiko krovimo nereikalaujančias apyrankes, pritaikytas technologijų nesuprantantiems vyresniems žmonėms. Šios seka žmogaus judėjimą, geba atpažinti pasikartojančią elgseną ir automatiškai pranešti kitiems jei vartotojas parkrito ar susižeidė.

„Kaip telekomunikacijų kompanija mes jau dabar disponuojame didžiuliais kiekiais duomenų. Pavyzdžiui, projektas „Telia sense“ mums leidžia analizuoti kur, kokiu greičiu ir kada vairuoja žmogus. Tuomet bendradarbiaudami su draudimo kompanijomis mes galime šiuos duomenis apdoroti būdu, kuris leistų atsakingam vairuotojui už draudimą mokėti mažiau nei tam, kuris nuolat viršija greitį, net jei šio ir nepagauna. Ir tai yra tik mobiliųjų duomenų analizės rezultatas – daiktų internetas leis analogiškai stebėti visas kasdienes sritis. Žinoma, tik su paties vartotojo sutikimu“, – teigia M. Šetkus.

Prisijungimų kiekis didės, bet sunku garantuoti visišką saugumą

Tuo tarpu kompanijos „Deeper“ technologijų direktorius Donatas Malinauskas savo paskaitoje „Innovation Drift“ metu atkreipė dėmesį į faktą, jog kartu su duomenų rinkimu, ženkliai palengvinsiančiu kasdienes užduotis, daiktų internetas atneš ir naujus pavojus, su kuriais kovoti kol kas nepasiruošusios net didžiosios kompanijos.

„Testų metu išaiškinta, jog apie 75 proc. visų IoT (internet of things) prietaisų turi saugumo riziką. Todėl iškyla labai realus klausimas: ar savo nusipirktą daiktą tikrai turi pats jo naudotojas? Juk net jei duomenys panaudojami jo patogumui, egzistuoja rizika, kad šiuos duomenis pasisavins ar netgi blogiau, patį įrenginį ims kontroliuoti apsaugos sistemas įveikę hakeriai“, – teigia D. Malinauskas.

Daiktų internetui dar nepasiekus pilno savo potencialo pretekstų jaudintis netrūksta. Štai praėjusiais metais programišiai sugebėjo pavogti JAV prekybos centro „Target“ lankytojų mokėjimo kortelių duomenis. Visa tai – per išmaniąją oro vėdinimo sistemą, kuri gavo prisijungimą prie bendro prekybos centro tinklo ir tuomet leido programuotojams pasiekti net vartotojų kortelių informaciją. Kitas ryškus atvejis – taip pat pernai įvykęs incidentas, kurio metu 200 tūkst. „webcam“ kamerų naudotojų, nuo pirkimo nekeitusių jos slaptažodžio, patys nebekontroliavo, kas juos filmuoja.

„Virtualaus ir tikrojo pasaulio santykis darosi vis glaudesnis, o plika akimi nematomi duomenys turi mums kasdien vis didesnę įtaką. Daiktų internetas galės pats pastebėti, kada kokio produkto jums trūksta ir tuo pasirūpinti, tačiau privalu atkreipti dėmesį į rizikas, kurias jis sukuria – galbūt kažkieno kito perimta šaldytuvo kontrolė neskamba labai baisiai, tačiau kas tuomet, jei kalbame apie jūsų finansų kontrolę?“, – klausia „Deeper“ technologijų direktorius.

Spalio 12-13 d. vykusį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

• Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
• Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
• Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148