Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?

Daiktų internetas – viena daugiausiai diskusijų keliančių technologinių inovacijų krypčių šiandien. Skaičiuojama, jog iki 2020-ųjų pasaulyje skaičius prietaisų, dėka prisijungimo prie interneto renkančių duomenis apie savo klientą, padvigubės.

Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ ekspertai diskutavo, ką tai reiškia jų naudotojų privatumui ir kas garantuoja, jog nepastebimus daiktų prisijungimus prie tinklo tikrai kontroliuos pats jų pirkėjas.

Leis įvertinti net kaip gerai jūs vairuojate

Bendrovės „Telia“ duomenų analitikas Martynas Špokas teigia, jog kasmet prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir šiuo metu siekia maždaug 31 milijardą įrenginių per metus. Tačiau greitai šis skaičius turėtų šoktelėti dar kelis kartus, nes internete duomenis apie savo vartotoją ims kaupti ir tokie prietaisai kaip skalbimo mašina ar šaldytuvas. Viso to tikslas – namų infrastruktūra, kuri galėtų užtikrinti, jog vartotojas niekada nepamirš nusipirkti pieno ir nepavėluos į savo autobusą.

„Kartu su daiktų internetu kyla ir duomenų analitikos svarba – maždaug 80 proc. didžiųjų kompanijų vadovų sutinka, kad duomenų rinkimas yra be galo svarbi jų veiklos dalis, o daugėjant būdų duomenis rinkti, didės ir kokybiškos jų analizės svarba“, – aiškina „Telia“ atstovas.

Kaip palyginus paprastą, jau šiandien kompanijos įvykdytą, projektą M. Špokas įvardija Norvegijos avių sekimą – šioms prikabinami specialūs sensoriai, kurie stebi jų elgesį ir gali perspėti savininką, jei nutinka kažkas netikėto. Remiantis panašiu principu veikia ir Švedijos kompanija „aifloo“, kurianti metus laiko krovimo nereikalaujančias apyrankes, pritaikytas technologijų nesuprantantiems vyresniems žmonėms. Šios seka žmogaus judėjimą, geba atpažinti pasikartojančią elgseną ir automatiškai pranešti kitiems jei vartotojas parkrito ar susižeidė.

„Kaip telekomunikacijų kompanija mes jau dabar disponuojame didžiuliais kiekiais duomenų. Pavyzdžiui, projektas „Telia sense“ mums leidžia analizuoti kur, kokiu greičiu ir kada vairuoja žmogus. Tuomet bendradarbiaudami su draudimo kompanijomis mes galime šiuos duomenis apdoroti būdu, kuris leistų atsakingam vairuotojui už draudimą mokėti mažiau nei tam, kuris nuolat viršija greitį, net jei šio ir nepagauna. Ir tai yra tik mobiliųjų duomenų analizės rezultatas – daiktų internetas leis analogiškai stebėti visas kasdienes sritis. Žinoma, tik su paties vartotojo sutikimu“, – teigia M. Šetkus.

Prisijungimų kiekis didės, bet sunku garantuoti visišką saugumą

Tuo tarpu kompanijos „Deeper“ technologijų direktorius Donatas Malinauskas savo paskaitoje „Innovation Drift“ metu atkreipė dėmesį į faktą, jog kartu su duomenų rinkimu, ženkliai palengvinsiančiu kasdienes užduotis, daiktų internetas atneš ir naujus pavojus, su kuriais kovoti kol kas nepasiruošusios net didžiosios kompanijos.

„Testų metu išaiškinta, jog apie 75 proc. visų IoT (internet of things) prietaisų turi saugumo riziką. Todėl iškyla labai realus klausimas: ar savo nusipirktą daiktą tikrai turi pats jo naudotojas? Juk net jei duomenys panaudojami jo patogumui, egzistuoja rizika, kad šiuos duomenis pasisavins ar netgi blogiau, patį įrenginį ims kontroliuoti apsaugos sistemas įveikę hakeriai“, – teigia D. Malinauskas.

Daiktų internetui dar nepasiekus pilno savo potencialo pretekstų jaudintis netrūksta. Štai praėjusiais metais programišiai sugebėjo pavogti JAV prekybos centro „Target“ lankytojų mokėjimo kortelių duomenis. Visa tai – per išmaniąją oro vėdinimo sistemą, kuri gavo prisijungimą prie bendro prekybos centro tinklo ir tuomet leido programuotojams pasiekti net vartotojų kortelių informaciją. Kitas ryškus atvejis – taip pat pernai įvykęs incidentas, kurio metu 200 tūkst. „webcam“ kamerų naudotojų, nuo pirkimo nekeitusių jos slaptažodžio, patys nebekontroliavo, kas juos filmuoja.

„Virtualaus ir tikrojo pasaulio santykis darosi vis glaudesnis, o plika akimi nematomi duomenys turi mums kasdien vis didesnę įtaką. Daiktų internetas galės pats pastebėti, kada kokio produkto jums trūksta ir tuo pasirūpinti, tačiau privalu atkreipti dėmesį į rizikas, kurias jis sukuria – galbūt kažkieno kito perimta šaldytuvo kontrolė neskamba labai baisiai, tačiau kas tuomet, jei kalbame apie jūsų finansų kontrolę?“, – klausia „Deeper“ technologijų direktorius.

Spalio 12-13 d. vykusį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

• Į Lietuvą atgabenti pirmieji dujų jungties su Lenkija vamzdžiai.
• Sužinokite, kodėl Lietuvos žmonėms patinka pasivaikščiojimai su šunimis?
• Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
• Pomidorai – aukso obuoliai, kuriuos atrado actekai.
• Miego sutrikimai ir jų keliami pavojai – kaip to išvengti?
• 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
• Planuojate pirkti pirmąjį būstą? Nepadarykite šių klaidų.
• „Sodra“: kada, kokios ir kiek didėja pensijos.
• Sklandesniam eismo stebėjimui ir valdymui – kameros Vilniaus televizijos bokšte.
• Vėjaraupiai: 4 faktai, kuriuos reikėtų žinoti.
• R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
• Natūrali imuniteto apsauga: kaip teisingai derinti vaisius?
• Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės.
• Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?
• Telekomunikacijų rinka: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
• Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
• Išskirtiniais atvejais sankryžose grąžinamos lentelės su žalia rodykle.
• Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
• „Bitės“ personalo vadovė: 5 dalykai šiais metais padėsiantys karjeroje.
• Lietuvoje – pirmoji šį sezoną gripo mirtis.
• Ar turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?
• Internetu perkame dvigubai dažniau nei suomiai.
• Lietuvių pamėgtas vaisius gerina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką.
• „Agrorodeo“ ekipažas laimėjo pirmąjį 2020-ųjų metų Dakaro etapą.
• Naujametinis pažadas – finansinis stabilumas: 5 žingsniai.
• Nuo šių metų – naujovės taksi ir pavėžėjų veiklose.
• Pamatykite, kaip 2020-uosius pasitiko Vilnius.
• Fejerverkai: kaip juos naudoti saugiau.
• Paskelbti 10 populiariausių 2019-ųjų slaptažodžių: ar jūsiškis sąraše?
• Vilniuje – 80 aikštelių nupuoštoms eglėms surinkti.
• Nuo 2020 metų – galimybė anksčiau atgauti vairuotojo pažymėjimą.
• Justė Jocytė: „Talentas be juodo darbo nieko nereiškia“.
• Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?
• Išmanusis turizmas: kaip technologijos keičia keliautojų įpročius?
• Kaip pasveikinti su Naujais metais? Pasitelkite technologijas.
• Sezoninės vaikų ligos: ką turėtų žinoti tėvai?
• Atsisakoma senojo eismo organizavimo būdo – lentelių su žalia rodykle.
• Kokiais atvejais vartotojui reikia mokėti už leistinąją naudoti galią?
• Gintautas Valickas: „Melą atpažinti galima ir iš akies vyzdžio pokyčių“.
• Maistas prieš miegą: 6 patarimai, ką valgyti ir ko vengti.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60