iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-12-06 14:58:11

Viešasis transportas Vilniuje judės greičiau – Ukmergės gatvė tik pradžia

Sostinės Ukmergės gatvės A juosta važiuoti galės viešasis transportas, elektromobiliai, taip pat nuo šios savaitės sugrąžinamas taksi judėjimas. Tyrimas ir rezultatų analizė parodė, kad spalį Ukmergės gatvės dalyje viešojo transporto greitis didėjo iki 30 proc., pažeidėjų sumažėjo beveik dvigubai.
       2019-12-06 11:51:59

Dviguba išmaniojo telefono apsauga: lengva pasidaryti – sunku „nulaužti“

Šiandien telefone telpa visas mūsų gyvenimas. Bet vienoje paskyroje saugomi ir visi mūsų prisijungimo duomenys, nuotraukos ar kita asmeninė informacija, todėl ją būtina tinkamai apsaugoti. Tą padaryti padeda slaptažodžiai, tačiau ši priemonė nėra visiškai patikima.
       2019-12-06 11:47:07

Įsigijote naują išmanųjį? Žingsniai, kuriuos turite atlikti nedelsiant

Ką tik įsigijote išmanųjį ir nekantraujate pradėti juo naudotis? Daugelis į rankas paėmę naują telefoną pirmiausia pradeda nuo smagių dalykų – išsirenka viršelio foną, skambučio melodiją ir skuba siųstis daugiausia naudojamas programėles.
       2019-12-06 07:58:51

Gyvūnų gynėjai sumokėjo už protu nesuvokiamą žiaurumą

Metų pradžioje paaiškėjo, kaip atsirado mitas apie tai, kaip gyviems kailiniams žvėreliams diriamas kailis. Tarptautinė kailio federacija pateikė įrodymus, jog už tai, kad du kinai tai padarytų prieš filmavimo kameras, jiems sumokėjo gyvūnų teisių aktyvistai.
       2019-12-05 18:20:48

Gydytoja perspėjo sergančiuosius: taip elgdamiesi atitolinate pasveikimą

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.
       2019-12-05 18:17:18

„Facebook“ imasi teisinių veiksmų prieš apgaulingas reklamas

„Facebook“ Kalifornijoje, JAV, pateikė ieškinį bendrovei „ILikeAd Media International Company Ltd.“ ir dviem fiziniams asmenims dėl reklamos sklaidos ir naudojimosi taisyklių pažeidimų. Skelbiant apgaulingas reklamas daryta žala „Facebook“ paskyroms ir skelbtas apgaulingas turinys, kuriuo buvo reklamuojamos suklastotos prekės ir dietinės piliulės.
       2019-12-05 10:25:31

Telecentras pradėjo retransliuoti IPTV į namų televizorius aukštąja raiška

Išmaniosios televizijos (IPTV) programas, siunčiamas per bevielius interneto tinklus į didžiuosius namų televizorius, jau galima žiūrėti aukštąja raiška. Tokią inovaciją šiandien klientams pristatė Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras).
       2019-12-04 10:46:38

Impulsyvus pirkimas – kaip jo naudą gali išnaudoti prekybininkai

Galėtų pasirodyti, kad impulsyvus pirkimas priklauso vien tik nuo paties pirkėjo. Tačiau tiesa ta, kad fizinių ir elektroninių parduotuvių savininkai gali jį labai paskatinti. Tai rodo ir skaičiai – atsirandant vis daugiau impulsyvaus pirkimo skatinimo strategijų didėja ir tokio apsipirkinėjimo mastai.
       2019-12-04 08:42:30

Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės

„Juniper“ pasaulinio tyrimų centro duomenimis, 2019 m. kibernetinės atakos sudarė net 2 trilijonus dolerių nuostolių. Šiandien, ši nusikaltimų rūšis laikoma sparčiausiai auganti pasaulyje –skaičiuojama, kad kasmet kibernetinių nusikaltėlių aukomis tampa daugiau nei 700 milijonų vartotojų.
       2019-12-04 08:39:30

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur kablelis?

Dar 2014 m. liepos 17 d. įsigaliojo ES reglamentas Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo (toliau – ESBĮ) procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.
       2019-12-04 07:38:05

Į šiltus kraštus – žiemą: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas

Lietuvos gyventojai nuo žiemos dažniausiai bėga į Turkiją ir Egiptą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Iš šių šalių sulaukiama ir daugiausiai pranešimų apie keliautojų patirtus sveikatos sutrikimus.
       2019-12-03 15:33:22

„QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?

Nors televizija atsirado XIX a. pirmoje pusėje, Lietuvoje spalvota televizija pradėta transliuoti mažiau nei prieš penkiasdešimt metų. Tačiau, ar kada nors žiūrėdami televizorių susimąstėte, kaip ir iš kur atsiranda vaizdai ekrane?
       2019-12-03 15:30:37

2020-aisiais didės akcizas etilo alkoholiui ir degalams

Seimas nusprendė nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Pagal priimtas pataisas nuo 2020 m. kovo 1 d. etilo alkoholiui akcizų tarifas didės nuo 1 832 iki 2 025 eurų (t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
       2019-12-03 15:27:07

Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?

Įvairūs tyrimai rodo, kad technologijų kompanijos, kuriose dirba moterų specialisčių, ypač jei jos užima vadovaujamas pozicijas, sparčiau vystosi ir sugeneruoja daugiau pajamų. Vis tik statistika ir globalios tendencijos – negailestingos.
       2019-12-02 15:05:56

Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą

Susisiekimo ministerijos iniciatyva parengtos Lietuvos naujos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės, taip pat numatytos priemonės šiam tikslui reikalingai teisinei ir investicinei aplinkai kurti.
       2019-12-02 15:03:31

Lietuvoje pradeda veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema

Į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai nuo šiol galės užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją. Vairuotojams skirtoje nemokamoje programėlėje bus galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją perduoti draudimo bendrovėms. Šią programėlę vairuotojai ras adresu www.draudimoivykiai.lt.
       2019-12-02 15:00:01

Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui

Kalendorinė žiema – jau čia, o tai reiškia, kad visai ne už kalnų ir didžiosios metų šventės bei Kalėdinių vakarėlių šurmulys. Kartu su jais užklumpa didžiulės dilemos – ką dovanoti artimiesiems ir, svarbiausia, ką apsirengti?
       2019-12-02 14:53:28

Padidinus akcizą neblaivumo problema darbe nebus išspręsta

Kai viešojoje erdvėje kalbama apie tai, jog didesni akcizai arba ribotas laikas alkoholio pardavimui sumažins alkoholizmo problemą, susimąstau – ar tikrai? Kasdien tikriname žmonių blaivumą darbe, tačiau valdžios diktuojamos draudimų politikos įtakos ilgalaikiame laikotarpyje nematome.
       2019-12-02 14:49:39

Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?

Remiantis viso pasaulio programuotojus vienijančio portalo stackoverflow.com duomenimis 2018 m. visoje Europoje buvo 5,5 mln. programuotojų. Šis darbas yra vienas trokštamiausių ir geriausiai apmokamų Europoje.
       2019-12-01 16:52:19

Vilniuje įžiebta Kalėdų eglė – karalienė

2019-ųjų Kalėdų sostinėje sezonas atidarytas – Katedros aikštėje ką tik karūnuota pagrindinė šalies eglė. Šiųmetis Kalėdų simbolis sostinėje paverstas galingiausia šachmatų figūra – karaliene. Karališkos mėlynos spalvos suknele ir sidabru spindinčiu baltu apsiaustu (tarsi mantija) pasipuošusi karalienė.
       2019-12-01 16:33:48

Kalėdų traukinukas jau vingiuoja sostinės gatvėmis

Iš „Kalėdų sostinėje“ perono į 5 savaites truksiantį kalėdinį maršrutą šįvakar pajudėjo laukiamiausias metų traukinys – ryškus ir žaismingas, lankysiantis visas šventiškiausias sostinės vietas – pagrindinę miesto eglę, kalėdinių gardumynų ir dovanų miestelius Rotušės ir Katedros aikštėse.
       2019-11-30 10:38:16

Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai

Turbūt kiekvienas esame girdėję apie pozityvią muzikos naudą besivystančioms vaikų smegenims, tačiau ar muzika lygiai taip pat teigiamai veikia ir suaugusius? Muzikos klausytis einant, dirbant, sportuojant ar važiuojant automobiliu daugumai yra įprasta, tačiau nuomonės dažnai išsiskiria, kai kalbama apie miegą.
       2019-11-29 14:31:49

„Litgrid“: sėkmingai užbaigtas pirmasis sinchronizacijos projektas

Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą projektą. Tai pirmasis iš šį rudenį Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų.
       2019-11-29 14:15:07

CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?

Spartus gyvenimo ritmas bei įnirtinga kova dėl svajonių darbo diktuoja ir besikeičiančias gyvenimo aprašymų (CV) formų bei turinio tendencijas. Prieš 5-10 metų didžioji dauguma CV buvo rengiami pagal „Europass“ formatą.
       2019-11-29 14:10:22

Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu

Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti.
       2019-11-29 13:59:32

MERKO baigė statyti naują „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje

Bendrovė Merko statyba baigė naujo biurų pastato – „Quadrum South“ statybas Vilniuje, „Quadrum“ verslo centre, adresu Konstitucijos pr. 21. Kaip ir planuota, statinys iškilo per metus.
       2019-11-29 13:54:37

Ką reiškia dirbti vienoje didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos įmonių

Lietuvės Tomos Bilienės karjeros kelias, prasidėjęs nuo internete reikiamu metu pamatyto darbo skelbimo, per kelerius metus ją nuvedė į pasaulinio prekybos milžino administraciją. Šiemet specialistė pradėjo dirbti „Lidl“ centrinėje būstinėje Vokietijoje, darbo teisės skyriuje.
       2019-11-28 19:14:04

Interneto etiketas: kaip neprisidaryti gėdos?

Skaitmeninis arba kitaip interneto etiketas (angl. – netiquette) – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Etiketo taisyklių stengiamės laikytis bendraudami realybėje, tačiau etiškai turėtume elgtis ir skaitmeninėje erdvėje.
       2019-11-28 19:08:45

Patvirtinti 2020 m. elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino UAB „Ignitis" elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, kurie bus taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. Vidutiniškai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams auga apie 14,7 proc.
       2019-11-28 07:20:18

Naujakurių rūpesčiai: kokios bėdos dažniausiai užklumpa naujuose namuose

Naujuose namuose besikuriančių žmonių dažnai laukia ne tik malonūs įkurtuvių rūpesčiai. Draudikai pastebi, kad naujuose butuose gyventi pradedantys žmonės patys arba meistrų rankomis dažnai sugadina ką tik įsigytą turtą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama