- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Kai rolės apsikeičia – 50-mečio vadovo darbo paieškos patirtis.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Someljė: lietuviai atranda neakoholinius vynus, bet nežino, kaip juos derinti.
- Artėja vasaros sezonas: ką reikia žinoti apie vaikų ir paauglių darbą?
- Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti.
- Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
- Ar įmonių vadovai gali miegoti ramiai naudodami dirbtinį intelektą?
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
Daugiau patarimų
- Vieną dieną tu atsibusi ir daugiau nebebus laiko padaryti tam, ko visada norėjai. Daryk tai dabar!
- Jei nesugebi to paaiškinti paprastai, vadinasi, kad nesupranti to pakankamai gerai.
- Išminčiaus paklausė: kas yra lengviausia ir sunkiausia gyvenime? Jis atsakė: Klaidos. Lengva teisti, kada jas daro kiti. Sunku pripažinti, kai jas padarai pats.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
- Gražiausias pasaulio miestas yra tas, kuriame žmogus laimingas.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį
2017-10-23 16:20:42Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.
Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.
„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.
„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.
Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.
Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.
Mokslininkų žodį visuomenė vertina
Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.
„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.
Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.
„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.
Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas
KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.
Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.
„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.
Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.
„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.
Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.
Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.
Itin vertina jaunimą
Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.
„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.
Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.
Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma
Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.
„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.
Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.
„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.
Mokslas išgelbės pasaulį?
KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.
„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.
A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.
„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.
Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad artimiausiu metu, dėl atnaujinamų ir intensyvių Trakų viaduko kapitalinio remonto darbų, šioje atkarpoje keisis eismo organizavimo tvarka. Planuojama, kad kelyje nuo Vilniaus į Trakus esančio viaduko remontas bus baigtas iki šių metų pabaigos.Kai rolės apsikeičia – 50-mečio vadovo darbo paieškos patirtis
„Aš irgi vengdavau samdyti vyresnius žmones, paprastai – dėl per didelės jų kvalifikacijos. Dabar pats esu tokioje jų situacijoje“, – sako penktą dešimtį peržengęs Saulius, beveik tris dešimtmečius vadovavęs vienai prekybos sektoriaus įmonei.Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje
Jau gegužės 18 dieną tūkstančiai besibučiuojančių žmonių užplūs Europos kultūros sostinės Tartu (Estija) gatves. Šia pikantiška iniciatyva estai siekia atkreipti dėmesį į lytinio švietimo svarbą regione.Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus
Tikslią ligos diagnozę vilnietė Diana išgirdo maždaug prieš ketverius metus. Genetinis tyrimas patvirtino neurologų įtarimus dėl spinalinės raumenų atrofijos (SRA). Reta genetinė nervų ir raumenų liga leido paaiškinti, kodėl ilgus metus moteris jautėsi silpnesnė negu bendraamžiai, turėjo mažiau energijos ir greitai pavargdavo.Someljė: lietuviai atranda neakoholinius vynus, bet nežino, kaip juos derinti
„Daugelis svarsto, kokios salotos labiausiai tinka prie vištienos kepsnio, bet mažai kas ieško gėrimo, kuris padėtų sukurti naujus vakarienės skonius. Mat, gėrimai papildo maistą ir padeda jam atsiskleisti kitaip nei esam įpratę.Artėja vasaros sezonas: ką reikia žinoti apie vaikų ir paauglių darbą?
Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Tai naudinga ir darbdaviams: toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti
Tobulėjant technologijoms nuo pažangos neatsilieka ir sukčiai bei jų apgavysčių įrankiai. Viena naujausių šiandieninių grėsmių – dirbtinio intelekto programa „FraudGPT“. Sužinokite, kaip veikia ši priemonė ir kaip apsaugoti savo pinigus nuo ją naudojančių asmenų.Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu
Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo numatoma Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.Ar įmonių vadovai gali miegoti ramiai naudodami dirbtinį intelektą?
Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos.5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams
Nors iki kalendorinės vasaros dar lieka nepilnas mėnuo, bet pasimėgauti vasariškais karščiais šiemet jau turėjome ne vieną galimybę. Kartu su ateinančiais karščiais svarbu pasirūpinti, kad namai taip pat būtų tinkamai tam paruošti ir vėliau nereiktų karštligiškai ieškoti sprendimų kaip atsivėsinti ir už juos permokėti.RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims
Nuo šių metų gegužės 1 dienos atsirado daugiau galimybių kurtis naujoms radijo stotims įvairiose Lietuvos vietovėse, o transliuotojams plėsti veikiančius analoginio antžeminio radijo tinklus, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).Reikia pavaduoti kolegas? Turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis
Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.Gilios techninės žinios – inovatyvumo katalizatorius ar stabdis?
Akademinės bendruomenės, verslas ir valstybinės institucijos vis dažniau apjungia pajėgas ieškodami galimybių kartu plėtoti naujoves pažangių skaitmeninių technologijų srityje.Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) vis dažniau kelia tvaraus teatro klausimus ir peržiūri savo veiklas, siekdamas tvarių ir ekologiškų sprendimų. 2024 m. pavasarį teatrui perduota dalis nutolusios saulės energijos elektrinės, kuri jau pradėjo veikti.Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka
COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, reikšmingai padaugėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei yra įprastinė darbo vieta. Net ir pasibaigus pandemijai, nuotolinis darbas išlieka populiarus.„Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke
Šių metų gruodžio mėnesį AB „KN Energies” (KN) taps SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn, buvo suplanuota jo apžiūra ir remontas sausajame doke, į kurį „Independence“ ir išvyko.Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę
Pirmieji lietuviški smidrai jau rikiuojasi prekybos tinklo „Maxima“ lentynose – žalieji, baltieji ir violetiniai šviežutėliai smidrai lepins gurmanus maždaug iki Joninių. Smidrai – greičiausiai auganti daržovė, kurios derlius sezono metu nuimamas kasdien.Nelegalus gyvūnų dauginimas ir jo keliami pavojai
Dauginimu vadinamas nelegalus gyvūnų veisimas, kurio metu neužtikrinama jų gerovė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme rašoma, kad gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų
Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, šalies BVP vienam gyventojui išaugo net 199 procentais, o investicijos – viršija 16 mlrd. eurų.6 gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis
Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ne išimtis – senjorai, kurie vis dažniau leidžiasi svetur pažinti užsienio kultūras. Vis tik kelionių organizatoriai pastebi, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių keliauti nedrįsta, nes turi daugybę išankstinių nusistatymų.Laimo liga gali sukelti negalią visam gyvenimui. Kaip to išvengti?
Pavasarį erkių aktyvumas – didžiausias, ir net 1 iš 3 šių nariuotakojų grupės atstovų yra užsikrėtęs Laimo ligos sukėlėjais. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.Paskutinė diena sumokėti PSD įmokas, nemokėtas nuo pandemijos
Balandžio 30 d. yra paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nemokėtas einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 40 tūkstančių.Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją
Nors daugelis upėtakių rūšių aptinkamos laukinėje gamtoje, visame pasaulyje jie taip pat plačiai auginami maistui. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ši žuvis – tai baltyminis produktas, kuris gali padėti reguliuoti svorį ir skatinti sotumo jausmą.„Citus“ ekspertai: įsigytas turtas turi hipoteką; ką galiu su juo daryti
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant įmokas.Nereikės ir skristi: temperamentingoji Ispanija – jūsų virtuvėje
Iberijos, arba Pirėnų, pusiasalis pasižymi ne tik stulbinamais geografiniais paminklais, bet ir gilias istorines šaknis turinčiais kulinariniais šedevrais. Tai – begalės skirtingų rūšių kumpių, tyriausi alyvuogių aliejai, šviežios jūros gėrybės ir dar daugiau, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.Pabodo įprastas karbonadas? Vos su vienu nauju priedu jis bus toks traškus
Minkštutėlis viduje, o iš išorės maloniai traškus – toks karbonadas yra siekiamybė ne vienam. Šis sotus patiekalas yra pigios ir greitai paruošiamos vakarienės klasika, tačiau pasinaudojus keliomis gudrybėmis visiems įprastas karbonadas gali gerokai nustebinti ir net įtikti sveiko gyvenimo būdo šalininkams.Jei atsibodo šaltibarščiai, metas išmėginti šią sriubą: nustebins ne tik spalva
Iš pradžių gaspačo buvo gaminama sutrinant duoną, česnaką, alyvuogių aliejų ir actą, dažnai su pomidorais. Tai buvo valstiečių sriuba, kurią karštais vasaros mėnesiais valgydavo ūkininkai.Ukrainos telecentrui perduoti radijo siųstuvai
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras) Ukrainos Radijo transliacijų, radijokomunikacijų ir televizijos koncernui perdavė 17 FM radijo siųstuvų, kurie naudojami pažeistiems radijo siuntimo tinklams atstatyti.100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos
Šimtas tūkstančių gaminančių vartotojų (GV). Tiek saulininkų ir vėjininkų prie tinklo per kelis pastaruosius metus prijungė ir balandį 100 tūkstantąjį prijungimą užfiksavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).Sukčiai ne tik paskambina, bet ir atvyksta į namus pasiimti bankų kortelių
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras šalies gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą. „Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras.- Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
- Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
- Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
- Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
- Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
- Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
- Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
- Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
- Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
- Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
- Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
- Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
- Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 1631-07-17Mumtaz Mahal miršta gimdymo metu. Jos vyras, imperatorius Shah Jahan I, nuo tada daugiau nei 20 metų statė jai kapą "Taj Mahal".
- 1895-11-26Gimė Witold Hulewicz, Vilniaus radiofono vadovas 1927-1935.
- 1973-10-22Lietuvos Radijas pradėjo transliuoti laidas stereofoniškai.
- 1927-11-28Vilniaus radijo stotis pradėjo nereguliarias transliacijas. Galia antenoje - 0,5 kW.
Daugiau istorijos
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę.
- Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją.
- Nereikės ir skristi: temperamentingoji Ispanija – jūsų virtuvėje.
- Pabodo įprastas karbonadas? Vos su vienu nauju priedu jis bus toks traškus.
- Jei atsibodo šaltibarščiai, metas išmėginti šią sriubą: nustebins ne tik spalva.
- Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
- Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
- Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Kiekvienas zebras turi unikalų juodos ir baltos spalvų juostelių raštą, pavyzdžiui, kaip žmonės – pirštų atspaudus. Pagal raštą zebro jauniklis atpažįsta savo motiną. Jaunikliui gimus, motina pridengia šį savo kūnu nuo aplinkinių zebrų, kad palikuonis įsimintų būtent jos raštą.
- Senovės Graikijoje III a. pr. Kr. gyvenęs stoikų mokyklos įkūrėjas filosofas Chrisipas (Chrysippus) kartą leido savo asilui prisigerti vyno. Tikriausiai tai buvo bloga idėja. Žiūrėdamas, kaip jo girtas asilas bando ėsti figas, Chrisipas mirė nuo juoko.
- Masyviausias augalas Žemėje sveria 1385 tonas. Tai gigantiška sekvoja, praminta „Generolu Šermanu“ ir auganti Kalifornijoje Sekvojos nacionaliniame parke.
- Imperatoriškieji pingvinai, kad sušiltų, glaudžiai susispaudžia grupėmis, kurių centre temperatūra pakyla iki +20 °C, kai tuo tarpu lauke būna –20 °C temperatūra. Kad visi vienodai sušiltų, pingvinai nuolat mainosi vietomis, judėdami iš centro į kraštus.
- Ryškiausi Visatos objektai – kvazarai. Šio judraus galaktikos branduolio spinduliuotės galia gali būti šimtus kartų didesnė už visų galaktikos žvaigždžių. Astronomai kvazarus vadina Visatos švyturiais.
- Jei pasiklydote miške ir po ranka neturite kompaso, palaukite rudens - rudenį paukščiai skris į pietus.
- Dėdė gavo sūnėno laišką ir rašo jam atsakymą:
- Štai tau 10 eurų kurių prašei. Ir išmok taisyklingai rašyti. 10 rašoma ne su dviem nuliais. - Vyksta skyrybų pareiškimo nagrinėjimas. Teisėjas klausinėja žmonos:
- Gerbiamoji ieškove, paaiškinkite teismui, dėl kokių priežasčių norite skirtis?
- Dėl asmeninių.
- Vyras buvo neištikimas?
- Nė karto.
- Jis jus įžeidinėjo ar žemino jūsų orumą?
- Niekada.
- Nevykdė ar nereguliariai vykdė savo santuokinę pareigą?
- Reguliariai vykdė.
- Gal buvo tokių charakterio bruožų, kurie jus nervino?
- Jo idealus charakteris.
- Tada paaiškinkite, kodėl padavėte skyrybų pareiškimą.
- Viešpatie, jis man paprasčiausiai nusibodo!
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras