iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-01-22 07:35:31

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.
       2020-01-22 07:29:31

Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai

Didesnis atlygis turi labai menką ryšį su pasitenkinimu savo darbu, rodo per pastaruosius 120 metų atliktų tyrimų apžvalga. Kaip pastebi „Bitės“ pardavimo vadovas Giedrius Skliutas, situacija pasikeičia į priešingą pusę, kai bendrovėje įvedama atlygio be lubų sistema.
       2020-01-22 07:24:39

Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai

Automobilių detalių vagysčių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau vagių padaroma žala auga. Draudikai skaičiuoja, kad taip yra dėl didėjančio modernesnių automobilių, kuriuose montuojama daugiau įvairios įrangos – neretai, ganėtinai brangios arba turinčios aukštą vertę antrinėje rinkoje, skaičiaus.
       2020-01-22 07:20:54

Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2019 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 998 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete aptiktą informaciją.
       2020-01-22 07:15:32

5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų

Nors greitas gyvenimo tempas apsunkina galimybę į savo racioną įtraukti maistingų produktų, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai išskiria svarbiausias avokadų savybes, kurios įtikins rinktis šį vaisių net labiausiai neturinčius laiko sveikai mitybai.
       2020-01-22 07:05:17

Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere

Viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste, Šveicarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose, kuriuose pasakė sveikinimo kalbą tema „Ekonominio augimo skatinimas Vidurio ir Rytų Europoje“.
       2020-01-18 11:14:36

Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema

2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas.
       2020-01-18 11:05:38

Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?

Pasaulinės elektroninės prekybos statistikos duomenys rodo, jog 2020-ieji bus tie metai, kai perkant internetu mobilieji įrenginiai nukonkuruos kompiuterius. Populiarėjantis apsipirkimo būdas yra daug patogesnis dėl galimybės įsigyti norimų prekių bet kur ir bet kada.
       2020-01-17 17:00:16

Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.
       2020-01-17 16:55:58

Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?

Šiandien interneto naršyklė „Google Chrome“ vis dar yra populiariausia pasaulyje. Dėl jos funkcionalumo, greičio ir patogumo, naršykle naudojamasi įvairiose platformose nuo asmeninių kompiuterių iki „Android“, „iPhone“ ar „iPad“ įrenginių.
       2020-01-17 16:47:24

Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2019 metų gruodį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 338,5 eurus už toną, arba 0,8 proc. daugiau nei lapkritį.
       2020-01-17 16:44:38

Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui

Šiandien jaunuoliai yra aktyvūs technologijų vartotojai, tad niekur nepalikti skaitmeninių pėdsakų internete beveik neįmanoma. Dėl to, itin svarbu rūpintis savo skaitmenine tapatybe, virtualioje erdvėje elgtis atsakingai ir apgalvotai, taip, kaip realiame gyvenime.
       2020-01-17 16:40:53

Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią

Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų, kuriose – miške rasti grybai. „Tai ne prasimanymas, o šių metų žiemos realybė.
       2020-01-17 16:37:26

Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?

Keičiantis amžiui, keičiasi ir moteriškų hormonų pusiausvyra, o tai turi įtakos ir savijautai. „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai sako pastebintys, kad moterims, kurios nežino, kaip tinkamai pasirūpinti savimi, tai gali trukdyti netgi paprasčiausiai kasdienei veiklai.
       2020-01-17 08:11:18

Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui

Dakaro ralio organizatoriai Vaidotui Žalai ir Sauliui Jurgelėnui už pagalbą prancūzų R. Chabot ir G. Pillot ekipažui įteikė „Epic story“ atminimo medalius, kurie yra dalijami istorijų, labiausiai atspindinčių Dakaro ralio dvasią dalyviams.
       2020-01-16 12:15:31

Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Gramba, surašęs kaltinamąjį aktą, teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys visaginiečiai kaltinami nužudymu. Jiems taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo nužudytojo mokėjimo kortele bei jos neteisėto panaudojimo.
       2020-01-16 12:08:03

ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą

EIB suteikia įmonės „Bolt“ plėtrai bei tyrimams ir naujiems produktams kurti 50 mln. Eur vertės kvazikapitalo kreditą. „Bolt“ investuos šios paskolos lėšas į savo teikiamų pavėžėjimo paslaugų saugos, patikimumo ir tvarumo didinimą.
       2020-01-16 11:45:34

Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?

Nauji metai dažnam yra naujų darbų bei tikslų įgyvendinimo pradžia – prisižadama išmokti ką nors naujo, pradėti sveikiau gyventi ar galiausiai – nuosekliau ir atsakingiau planuoti finansus, kad paskutinės dienos iki atlyginimo nebūtų kupinos nerimo.
       2020-01-16 09:01:48

Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?

Sausį drąsiai galime vadinti atsinaujinimo mėnesiu. Jo laukiame ne tik dėl to, kad pradedame vykdyti Naujųjų metų išvakarėse sau duotus pažadus, tačiau šį mėnesį prasideda ir taip laukti išpardavimai. Didžioji dalis moterų skuba nusipirkti seniai nusižiūrėtą suknelę, batelius ar rankinę, kuriai vis pagailėdavo pinigų.
       2020-01-16 08:53:54

„Microsoft“ galimybė studentams: kviečia kurti dirbtinio intelekto sprendimus

Technologijų kompanija „Microsoft“ Lietuvoje ieško inovatyvių studentų ir kviečia juos dalyvauti konkurse „AI Guardians“. Jo tikslas – rasti geriausias, dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų idėjas, kurios padėtų tobulinti aukštąjį mokslą.
       2020-01-16 08:45:29

Pretenduojate į paramą elektrinei įrengti? Nepadarykite šių klaidų

2020-ieji startavo gera žinia gyventojams, norintiems būti energetiškai nepriklausomiems ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo. Iki pat sausio pabaigos dal galima pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą, skirtą saulės elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti.
       2020-01-16 08:41:52

Žmogus imasi nemirtingumo projektų

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.
       2020-01-16 08:25:29

Pernai dvigubai daugiau užsienio startuolių verslo plėtrai pasirinko Lietuvą

Nors konkurencija tarp Lietuvos ir kitų šalių startuolių ekosistemų sparčiai stiprėja, inovatyvūs verslai iš ne Europos Sąjungos šalių palankiai vertina Lietuvos startuolių ekosistemą.
       2020-01-16 08:03:39

„DiscoverEU“: 2020 m. dar 20 000 jaunuolių galės geriau pažinti Europą

Per ketvirtąjį iniciatyvos DiscoverEU etapą, kuris baigėsi 2019 m. lapkričio 28 d., sulaukta maždaug 75 000 paraiškų iš visos Europos, apie 20 000 aštuoniolikmečių bus įteikti kelionės bilietai.
       2020-01-16 07:51:56

Dėl galimai pagrobtos mergaitės Vilniuje, prie TV bokšto

Visą naktį intensyviai vykdyta galimai pagrobtos mergaitės paieška kol kas nedavė užčiuopiamų rezultatų. Tyrimo metu iškelta daug versijų, visos jos nuodugniai tikrinamos.
       2020-01-16 07:48:14

4 dažniausiai pasitaikančios akių ligos ir kaip jų išvengti

Greitas gyvenimo ritmas, dažnas stresas darbe ir, žinoma, naujosios technologijos, be kurių mes sunkiai įsivaizduojame savo dieną, dažnai paskatina įvairių ligų vystymąsi vis jaunesniame amžiuje.
       2020-01-15 17:55:09

Sustabdytas 10-asis Dakaro ralio greičio ruožas

Dakaro ralio organizatoriai dėl saugumo anksčiau laiko sustabdė 10-ąjį greičio ruožą. Automobilių įskaitoje šiandien greičiausias buvo Carlosas Sainzas su „MINI“ bagiu, „Agrorodeo“ ekipa dėl Sauliaus Jurgelėno rankos skausmų prilėtino tempą.
       2020-01-15 14:23:53

Šįkart viskas kitaip: ką rodo ekonomikos temperatūros indeksas?

Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo?
       2020-01-15 14:18:47

Atnaujintos taksi ir „pavėžėjų“ veiklos taisyklės: ką būtina žinoti?

Susisiekimo ministerija primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Kelių transporto kodekso pakeitimai, susiję su keleivių vežimu už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą („pavėžėjimo“ veikla) ir lengvaisiais automobiliais taksi.
       2020-01-15 14:16:19

Į Lietuvą atgabenti pirmieji dujų jungties su Lenkija vamzdžiai

Dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ pradėjus dujotiekių jungties su Lenkija statybą, priimti pirmieji į Lietuvą atgabenti vamzdžiai. Kryptingai siekiama, kad dujos jais pradėtų tekėti projekte numatytu laiku – 2021-ųjų pabaigoje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama