Naujoji karta galės tai, apie ką šiandien tik svajojame

Augant robotizacijos mastams, keičiasi darbo rinkos aplinka ir didelė dalis profesijų gęsta akyse. Greitai visai nebeliks kasininkų ir sandėlio darbuotojų. Į jų vietą stos robotai, gebantys dirbti našiau, greičiau ir be poilsio valandų. Šalia to, atsiras naujų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis.

Specialistų, kurie kurs, valdys ir taisys technologijas. Todėl itin svarbu, kuo anksčiau pradėti vaikus mokyti technologinio raštingumo.

„Coder Dojo Lietuvoje“ ambasadorius, europarlamentaras Antanas Guoga teigia, jog „nors ir neturime daug naudingųjų iškasenų, tačiau esame turtingi – talentais. Mūsų jaunimas žingeidus ir drąsus, turime padėti jiems išlaisvinti savo potencialą bei nukreipti jį teisinga technologijų kryptimi. Kas žino, gal greičiau nei po dešimtmečio didžiuosimės savo M. Zuckerbergais ar B. Geitsais“.

Kalbame su tarptautinio judėjimo, programavimo pradmenų mokymo klubų „Coder Dojo“ mentoriais Lietuvoje. Ovidijumi Kulda bei Tomu ir Dovile Karvauskais. Ovidijus dirba Šilutės bibliotekoje, bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriumi ir čia veda progravimo bei robotikos būrelius. Tuo tarpu, Tomas ir Dovilė gyvena Mažeikiuose. Tomas dirba PHP programuotoju, o Dovilė yra renginių organizatorė ir reklamos dizainerė.

Koks jūsų akimis bus rytojus? Kokius darbus dirbs dabartiniai darželinukai, kai suaugs?

Ovidijus: Neabejotinai toks, kokį patys sukursime. Jei darželinukams nurodysime kelią technologijų link, sudominsim, parodysim, kad jie patys gali kurti - to atimti iš jų niekas nebegalės. Jie taps ateities kūrėjais ir inovatoriais

Dovilė: Ateityje daug darbų bus kompiuterizuoti, todėl ypač svarbu, kuo anksčiau vaikus supažindinti su naujausiomis technologijomis, kad jie gebėtų sparčiai judėti į priekį. Svarbu išmokyti vaikus su technologijomis laiką leisti turiningai. Tai padaryti nėra lengva, tačiau kompiuterių vadinti blogiu – neverta. Kompiuteriai – mūsų vaikų ateities darbai, todėl įgalinkime juos prasmingai naudotis technologijomis.

Kaip technologijos padeda mokytis?

Ovidijus: Robotikos pamokose, vaikai konstruodami robotą, vėliau jį programuodami, susiduria su fizika, geometrija, matematika. Kiekvienas roboto sensorius reikalauja tam tikrų žinių, kurias jaunimas įgauna siekdamas tikslo. Technologijos savaime integruoja galybę disciplinų.

Tomas: Technologijos lavina loginį mąstymą, padeda pažinti pasaulį ir jį keisti, tobulinti. Technologijos ne moko, o suteikia galią kurti.

Dovilė: Kalbant apie ankstyvą technologijų mokymą, vis dar matome, vangų visuomenės domėjimąsi tuo. Progresas yra, tačiau jis gerokai per lėtas. Gaila, kad neišnaudojamas didžiulis šios srities potencialas. Tikiuosi, kad ateityje bus daugiau apie technologijas išmanančių jaunų žmonių, kurie teiks mokykloms pritaikytus sprendimus, leidžiančius išnaudoti kuo platesnes technologijų galimybes.

Jei jau kalbame apie mokymo procesus, kokio amžiaus vaikai jau gali mokytis programuoti?

Ovidijus: Suvokimą programuoti reikia vystyti jau nuo 5 metų. Pavyzdžiui mes, įsigijome LEGO WeDo komplektus. Jų pagalba 5-7 metų vaikai su dideliu susidomėjimu konstruoja ir kompiuterio ekrane automatizuoja objektus. Vyresnius, 7-14 metų vaikus, mokome robotikos su LEGO MINDSTORMS EV3 rinkiniais. Rezultatai stulbinantys ir įkvepiantys judėti toliau, vaikai į šią veiklą neria stačia galva ir sukuria neįtikėtinų dalykų.

Tomas ir Dovilė: Kol neturėjome būrelio, manėme, kad programavimas yra sudėtingas dalykas, kuris turėtų patikti tik vyresniam jaunimui. Tačiau pasirodo, klydome. 7 metų vaikai jau pasiruošę gilintis į visas programavimo subtilybes. Vaikus kompiuteriais sudominti nėra sudėtinga, juo labiau, kad kol kas tokia ar panašia veikla užsiimančių būrelių yra mažai. Vaikams tai tarsi savotiška naujiena, kurią jie puikiai priima.

Kodėl būtina mokytis programuoti? Kokios apčiuopiamos naudos tai suteikia

Tomas: Ateityje liks labai mažai nekompiuterizuotų sričių - šaldytuvai patys užsakys maistą, užprogramuotas virdulys užkais vandenį tik nuskambėjus žadintuvui. Vieną dieną tai taps kasdienybe ir ta diena ateis greičiau nei manome. Išmokyti vaikus gebėti valdyti technologinius procesus – iššūkis, tačiau tai bus didelis jų pranašumas daugelyje darbo sričių. Jau dabar skelbiami įspūdingi skaičiai įrodantys programuotojų trūkumą. Tiesa paprasta – reikia mokytis programuoti.

Ar gyvenant Lietuvoje, įmanoma dirbti Dubajuje? Ar šiandienos vaikai ruošiami tokiems globaliems darbo iššūkiams?

Ovidijus: Įmanoma dirbti nuotoliniu būdu visame pasaulyje. Konstruoti svetaines, dirbti prie tarptautinių projektų. Šilutėje vaikų „Coder Dojo“ būrelyje to nemokau. Mes dirbame prie paprastesnių dalykų. Grupėje yra 10 vaikų, vieni gabesni kiti lėtesni su dideliais norais. Visi turi išmokti, kaip apdoroti paveikslėlį, įsisavinti html pagrindus, css karkasų principus ir kitą. Tiesa, konstruojame žaidimus, ne tik graužiame kodą, būrelyje turi būti įdomu. Tai pirmieji, tačiau patys svarbiausi žingsniai link globalių pasiekimų.

Dovilė: Tikrai įmanoma ir Tomas yra to pavyzdys - jis dirba sėkmingoje Vilniaus kompanijoje, gyvendamas ir nuolat būdamas Mažeikiuose. Mūsų visiškai neriboja vieta, kurioje esame. Šiandien Mažeikiuose, rytoj Dubajuje, o darbo principas tas pats. Nebelieka jokių ribų nei miesto, nei šalies, nei laiko. Tiesa, dažnas net nenutuokia, kad tokie dalykai šiandien jau įmanomi, todėl svarbu supažindinti vaikus su tokiomis galimybėmis, padrąsinti nebijoti žvelgti plačiau nei žvelgė ankstesnės kartos.

„Coder Dojo“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2016 m. pradžioje. Iki tol buvo aplankyti daugiau nei 46 Lietuvos miestai ir juose surengtos nemokamos programavimo pamokos. Toliau šią veiklą savo miestuose tęsia vietiniai savanoriai, kurie dovanodami asmeninį laisvalaikį, augina ateities lyderius, iš pagrindų pakeisiančius dabartinį Lietuvos veidą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9