Naujienos

Kaip apsaugoti akis ir aplinką: organiniai šviesos diodai

2017-11-15 11:38:18

Televizoriaus ekranas ant sienos apmušalų ar užuolaidų, dvipusis monitorius, ypatingos raiškos vaizdai –organinių šviesos diodų (OLED) lankstumas ir plotas atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes.

Kuriant juos, priešingai nei neorganinių medžiagų pagrindu veikiančias LED technologijas, nenaudojami sunkieji metalai, o jų skleidžiama šviesa yra „draugiškesnė“ mūsų akims. Deja, egzistuoja viena problema – trumpesnė organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė.

Šiuo atžvilgiu ypač didelį iššūkį tyrėjams ir technologijų gamintojams pateikia mėlynos spalvos organiniai šviesos diodai, kurie „perdega“ greičiau negu likusieji, o tai išbalansuoja monitorių spalvas, ir sumažina šviestuvų ilgaamžiškumą. Pagrinde dėl šios priežasties, OLED technologijos, kurių pranašumą pripažįsta ir ekspertai, ir įrangos gamintojai, vis dar yra mažiau populiarios nei LED.

„Kalbant apie įrangos sudedamųjų dalių stabilumą, daugiausiai problemų sukelia mėlynos spalvos organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė. Tiesa, jei pirmosios OLED kartos diodams galėjo būti suteikiama tik kelerių metų garantija, šiandien ji siekia nuo 5 iki 8 metų, ir tai tikrai ne riba“, – teigia Audrius Bučinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjas.

KTU mokslininkai, dalyvaudami programos „Horizontas 2020“ projekte kartu su kitų šalių tyrėjais, jau kelerius metus vykdo naujų organinių medžiagų mėlynos spalvos organiniams šviesos diodams sintezę ir tyrimus. Tyrimuose dalyvauja Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Taivano mokslininkai, kartu dirba chemijos ir fizikos mokslo sričių, verslo atstovai.

OLED technologijos – be kenksmingų aplinkai medžiagų

„Technologijų amžiuje telefonus esame įpratę keisti vieną po kito. O ar kada susimąstėme, kur keliauja panaudoti telefonai? Juk tai – ne plastikas, kurį galima perdirbti. Visgi telefonai, kurių ekranuose šviečia organiniai šviesos diodai be sunkiųjų metalų yra gerokai mažiau kenksmingi aplinkai“, – teigia A. Bučinskas.

Šiandien OLED technologijas jau taiko daugelis išmaniųjų telefonų gamintojų – tokius ekranus turi prabangos klasės „Huawei“, „Samsung“, „Apple“ modeliai. Kol kas organinių šviesos diodų technologijų pagrindu kuriama įranga yra brangesnė nei neorganinių. Tačiau, pasak A. Bučinsko, taip bus neilgai.

„Žinant technologijų vystymosi tempus, kainos turėtų susilyginti apie 2020-uosius. Gali būti, kad ateityje organiniai šviesos diodai išstums neorganinius ne tik dėl aplinkosaugos sumetimų, bet ir dėl aukštesnės kokybės. Organinių junginių daug didesnė įvairovė. OLED spalvų raiška yra geresnė, jie suteikia daugiau galimybių – pavyzdžiui, šviečia į abi puses, o tai leidžia kurti dvipusius ekranus. Apšvietimo technologijų pokyčių, atveriančių įvairias galimybes, ypač laukia interjero ir eksterjero dizaineriai“, – įžvalgomis dalijasi A. Bučinskas.

Jis primena, jog mėlynos spalvos iššūkį patyrė ir LED technologijų kūrėjai. Dar 1990-aisiais japonų mokslininkai Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura panaudojami puslaidininkius suformavo mėlynos spalvos LED šaltinius, tačiau optimalų efektyvumą pasiekė tik daugiau nei po 20 metų ir už tai 2014 m. gavo Nobelio premiją fizikos srityje.

Intensyvi mėlyna spalva gali sukelti tinklainės pakitimus

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjo profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė vykdo jau ne pirmą projektą, susijusį su naujų medžiagų organiniams šviesos diodams kūrimu ir tyrimais. Tyrimai finansuojami Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos bei Europos Sąjungos bendrųjų programų.

„Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti efektyvius mėlynus organinius šviesos diodus, vis dar trūksta“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Dar viena problema, kurią siekiama išspręsti kuriant organinius šviesos diodus, yra siekis sumažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims.

„Intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, mažina melatonino gamybą, dėl ko gali sutrikti miegas bei padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika“, – teigia KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas.

Tarptautiniai partneriai ir tarptautinis pripažinimas

V. Gražulevičiaus teigimu, vykdyti tarptautinius projektus Lietuvos tyrėjams ypač svarbu – taip jie integruojasi į pasaulinį mokslą ir kelia savo meistriškumą.

„Šiandien aktyviausi Lietuvos mokslininkai pasaulinio mokslo kontekste atrodo neblogai. Daugelyje laboratorijų Europos Sąjungos lėšomis atnaujinta tyrimų aparatūra šiandien mūsų tyrėjams leidžia dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pažangiose Vakarų ar Tolimųjų Rytų laboratorijose“, – teigia profesorius.

Baltijos Asamblėjos premija ir dukart Lietuvos mokslo premija įvertinto, 350 mokslinių straipsnių, išspausdintų tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bei 50 išradimų autoriaus J.V. Gražulevičiaus teigimu, kai moksliniai tyrimai atliekami iš azarto, nesibodint padirbėti nei savaitgaliais, nei per atostogas, tarptautinis pripažinimas ateina savaime.

Jis primena, kad moksliniai tyrimai šiais laikais – kolektyvinis veiksmas, todėl svarbu suburti aktyvią tyrėjų grupę ir rasti gerų bendradarbiavimo partnerių.

Laboratorijose Kaune lietuvių tyrėjų – mažuma

„Darbinė kalba mūsų laboratorijoje – anglų, lietuvių tyrėjų dirba mažuma“, – šypsosi A. Bučinskas.

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros laboratorijose, esančiose „Santakos“ slėnyje dirba tyrėjai iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Kinijos, Irano. Polimerų chemijos ir technologijų katedroje tyrimus atlieka net penki Ukrainos mokslininkai. Tarptautiškumas padeda užpildyti jaunų tyrėjų trūkumą – Lietuvoje ne visuomet pavyksta rasti jaunus talentingus žmones, norinčius užsiimti moksliniais tyrimais.

Chemikų sukurtus komponentus atitinkamoms struktūroms pritaiko ir jas testuoja fizikai. Pasak profesoriaus J. V. Gražulevičiaus, moksliniai tyrimai chemijos srityje sunkiai įsivaizduojami be tarpdiscipliniškumo – KTU chemikai nuo senų laikų bendradarbiauja su įvairių šalių fizikais bei elektronikos inžinerijos specialistais. Tyrimai vykdomi kartu su verslu – tarp Universiteto partnerių yra ir bendrovės „Samsung Electronics“ įmonė „Novaled“.

„Užsidaryti tik savo šalyje, ir tik savo mokslo srityje šiandien negalima. Tai netinka šiuolaikiniam mokslui“, – įsitikinęs A. Bučinskas.

Pagalba priimant vietines TV programas
Ši naujiena peržiūrėta 4083 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2025-07-03 09:10:53

8 už: kodėl užsakovai statyboms vis dažniau renkasi generalinės rangos paslaugą

Šiandieninėje statybų rinkoje matome aiškų poslinkį: vis daugiau užsakovų projektus įgyvendina pasitelkdami generalinę statybos rangą.
       2025-06-24 19:16:19

Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai

Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
       2025-06-20 09:52:52

Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra

Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.
       2025-06-13 13:41:27

Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis

Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.
       2025-06-07 10:08:51

Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.
       2025-06-06 10:36:55

Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?

Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.
       2025-06-04 16:28:14

Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio

Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.
       2025-05-30 13:32:42

Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?

Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?
       2025-05-23 12:31:31

Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti

Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.
       2025-05-21 19:32:34

Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?

Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.
       2025-05-21 19:26:07

3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.
       2025-05-17 12:34:20

Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu

Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.
       2025-05-17 12:26:49

Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.
       2025-05-10 16:24:20

Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-09 11:04:58

Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-07 18:39:16

Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras

Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.
       2025-04-30 15:18:43

Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?

Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?
       2025-04-25 18:45:47

Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?

Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.
       2025-04-25 18:38:09

Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti

Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.
       2025-04-25 18:33:42

Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.
       2025-04-23 12:13:43

Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?

Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.
       2025-04-18 15:02:51

Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?

Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.
       2025-04-18 14:55:19

Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?

Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.
       2025-04-18 14:44:54

Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?

Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?
       2025-04-18 14:32:28

Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?

Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.
       2025-04-18 14:26:04

Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele

Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.
       2025-04-18 14:21:38

Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis

Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?
       2025-04-16 11:26:03

Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti

Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.
       2025-04-16 11:23:16

Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?

Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.
       2025-04-12 10:10:31

Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?

Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.
    Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.