Klysti naudinga: pasitikėjimą savimi ugdo nesėkmių istorijos?

„Niekada nebijok eiti prieš srovę, jei jautiesi teisus“, – taip diskusiją su studentais „Pasitikėk savimi labiau: share your story“ pradėjo KTU Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas, filosofas Nerijus Čepulis.

Apie nesėkmes, kurios ugdo, drąsą kalbėti ir bendravimo įgūdžių įtaką pasitikėjimui savimi diskutavo ir Seimo narys Mykolas Majauskas bei teatro režisierius Gildas Aleksa.

Šiais metais Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su studentais ir Universiteto bendruomene kalba apie pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą neprarasti tikėjimo ir pasitikėjimo savimi net ir sunkiausiomis akimirkomis. Diskusijos „Pasitikėk savimi labiau: share your story“ dalyviai bandė atsakyti į klausimą – koks yra savimi pasitikintis žmogus?

„Pasitikintis žmogus savęs nekvestionuoja ir kelia sau tokius tikslus, kuriuos, tiki, anksčiau ar vėliau pasieks. Vienas iš pavyzdžių – Arnoldas Schwarzeneggeris, imigrantas iš Austrijos, tapęs autoritetu sporto pasaulyje bei pasiekęs aukštumų politikos srityje“, – sakė M. Majauskas.

G. Aleksos, „Teatrono“ trupės įkūrėjo ir vadovo, vieno pagrindinių šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ iniciatorių, nuomone, pasitikėjimas savimi ateina per nesėkmes ir užsispyrimą. Režisierius savo asmenine patirtimi liudijo, kad būtent nesėkmės faktorius padėjo atrasti savyje pasitikėjimo.

„Jei nedarai klaidų, nesi novatoriškas“, – viename interviu sakė Elonas Muskas. Antrindamas šiai minčiai N. Čepulis patarė nekaltinti savęs suklydus – tai gali turėti didelės įtakos žmogaus savivertei.

„Žvalgymasis atgal ir klaidų analizavimas tik sustiprina kaltės jausmą ir judėti pirmyn būna vis sunkiau. Išlaikykime savo aukštą savivertę žvelgdami į ateitį pasimokydami iš klaidų ir pripažindami jas“, – susirinkusiai auditorijai kalbėjo filosofas.

Viename iš Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje straipsnių minima, kad norint ugdyti pasitikėjimą savimi, pirmiausia būtina nebijoti ir rizikuoti, priimti įvairią gyvenimišką patirtį kaip galimybę mokytis, o ne tikimybę suklysti. Tokiu būdu žmogus gali išvengti negatyvių minčių, kurios „įkalina“ ir neleidžia stiprinti pasitikėjimo savo asmenybe.

Socialiniuose tinkluose visi žaidžiame su įvaizdžiu – dažnai nė nesusimąstome, kai medijose sukurtas personažas tampa realybe žmogaus gyvenime, pastebi N. Čepulis. Jo nuomone, „norėdami būti sėkmingi ir laimingi, medijose privalome išlaikyti sąmoningumą, kritiškai vertinti save ir kitus bei netapti savo paties įvaizdžio įkaitu – kuo daugiau parodome savo „tikrąjį aš“, tuo geriau būname priimami auditorijos“.

Pasak garsios JAV psichologės Donnos Wick, mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad neretai žmonės, o ypač jaunuoliai, idealizuodami savo susikurtas internetines asmenybes, po tam tikro laiko pradeda jausti nusivylimą savimi. Juos apninka netikrumas dėl nuolatinio skirtumo tarp to, kokie jie yra realybėje ir kuo apsimeta virtualioje erdvėje. Todėl kiekvienam svarbu išmokti pabrėžti savo realias stipriąsias puses.

Tiems, kurie nori atrasti savyje pasitikėjimo savimi, N. Čepulis duoda patarimą: „Tikėk, turėk patikimą draugą, dirbk darbą, kuriame gali save realizuoti, galvok apie savo ateitį, misiją bei giliai kvėpuok“.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9