Naujienos

Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai

2018-01-10 19:14:52

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.

Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.

Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.

„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.

KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.

Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.

Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį

„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.

KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.

„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.

Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.

Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba

Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.

„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.

K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.

„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.

Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje

KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).

Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.

„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.

Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas

Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.

„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.

Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.

Ir Kaunui, ir Neapoliui

KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.

„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.

Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.

„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.

KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-05-18 20:08:48

Populiarėjančios bepilotės skraidyklės kelia naujų iššūkių

Dronai jau nėra naujiena, tačiau spartus technologijų vystymasis augina bepiločių orlaivių prieinamumą tiek karo pramonėje ir komerciniame sektoriuje, tiek laisvalaikiui bei pramogoms.
       2021-05-18 20:04:29

LG Lietuvoje pristato naujus „NanoCell“ televizorius

„LG Electronics“ (LG) Lietuvoje pristato 2021 metų „NanoCell“ televizorius. Jie ypač išsiskiria aiškiomis, tiksliomis spalvomis, dėl kurių vaizdas yra ryškesnis, realistiškesnis, o rodomas turinys tiesiog atgyja.
       2021-05-18 19:56:09

Galingiausias autotransformatorius atgabentas iki „LitPol Link“ jungties

Antradienį ryte į prie Alytaus esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį sėkmingai atgabentas ir iškrautas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius. Tai yra vienas iš kertinių įrenginių, reikalingas užbaigti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą.
       2021-05-18 13:51:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 685

Atlikus 18354 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 685. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-18 13:25:44

Priklausomybė nuo skaitmeninio gyvenimo: kaip išmokti atsijungti?

Ar pastebite, kiek laiko praleidžiate internete? Tyrimai rodo, kad prasidėjus pasaulinei pandemijai, šis laikas stipriai išaugo. Ne tik dirbame iš namų, tačiau ir pramogaujame, bendraujame internetu.
       2021-05-18 13:20:46

Per trisdešimt metų sukūrėme mobingo valstybę

Daug skeletų kabo lietuvių spintose, bet vienas apsivilko juodą lietpaltį, iš senelio pašiūrės pavogė senai begaląstą dalgį ir išėjo rinkti aukų valstybės abejingumo aukurui.
       2021-05-17 16:40:18

Autotransformatorius atplukdytas Nemunu

Šiandien krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune iškrautas iš Klaipėdos jūrų uosto Nemunu atplukdytas autotransformatorius (164 tonos), skirtas Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimui.
       2021-05-17 10:31:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 504

Atlikus 5594 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 504. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-16 10:31:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 740

Atlikus 11892 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 740. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-15 20:31:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1141

Atlikus 19715 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1141. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-14 16:10:01

Vyrai dažniau renkasi pomidorų, o moterys – saldžių vaisių sultis

Sultis Lietuvoje mėgsta ir maži, ir dideli – šalyje kasmet išgeriama virš 40 mln. litrų įvairių sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų. Visgi, mėgstamiausios sultys skiriasi – tai priklauso nuo vartotojų amžiaus, lyties ir net išsilavinimo.
       2021-05-14 16:04:41

ESO testuoja pirmąjį Lietuvoje reaktyvios galios moduliatorių

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kartu su „Ignitis grupė“ įsteigtu Inovacijų centru testuoja naujas įtampos reguliavimo technologijas, kurios leistų elektros skirstomųjų tinklų įtampą valdyti lanksčiai.
       2021-05-14 12:14:21

Du nuodai jūsų širdžiai – cukrus ir druska

„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę farmacininkai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai.
       2021-05-14 12:10:03

Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką šiemet būtina žinoti?

Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas.
       2021-05-14 12:03:31

Ką daryti, kai skauda galvą: kaip gydytis ir netapti priklausomu?

Kaip numalšinti galvos skausmą – tai klausimas, kurį vaistininkai kasdien išgirsta bent kelis kartus. Jų teigimu, galvos skausmas yra antras pagal dažnumą žmones kankinantis susirgimas po peršalimo ligų.
       2021-05-14 11:59:58

V. Lašas: medicina nebegalės apsieiti be matematikų ir IT specialistų

Kuriant skiepus ir naujus vaistus, vis geriau pažįstant žmogaus genomą ir analizuojant neurosignalus, medicina nebegalės apsieiti be matematikos ir informacinių technologijų (IT) specialistų.
       2021-05-14 10:31:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1125

Atlikus 25180 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1125. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-13 13:05:34

Saugūs namuose: 5 žingsniai, kaip išvengti kibernetinės atakos

Pasaulyje kas 30 sekundžių įvyksta kibernetinė ataka ir 95 proc. jų pasitaiko dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Paspausta provokuojanti antraštė, užsilikę gamykliniai parametrai ar atidarytas nesaugus draugo laiškas – kviečiame programišių užsukti vidun!
       2021-05-13 10:31:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1136

Atlikus 21832 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1136. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-13 10:06:22

5 mitai apie žuvų taukus

Žuvų taukai – omega-3 – žinomi ne vieną šimtmetį. O per ilgą produkto istoriją kilo ne vienas mitas, kuris yra gajus iki šių dienų. Žuvų taukai nuo seno žinomi kaip sveikatos šaltinis. O jeigu tuo abejojate, greičiausiai įtikėjote kokiu nors mitu.
       2021-05-12 21:57:00

Neišnaudotas potencialas: 8 iš 10 Lietuvos gyventojų neturi interneto svetainės

Nepaisant to, jog internetinės svetainės vis dar išlieka bene populiariausia vieta ieškoti informacijos, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų asmeninio interneto puslapio neturi, rodo „Interneto vizijos“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys.
       2021-05-12 21:15:40

Atidėliojimas – kaip jį įveikti?

Naują mokslo metų semestrą studentai dažnai pradeda išsikeldami sau naujus akademinius tikslus, pvz., „padidinti savo bendrą pažymių vidurkį“, „skirti daugiau laiko namų darbams“ ar apskritai tikėdamiesi, jog naują semestrą viskas vyks daug geriau – „daugiau mokysiuosi“, „skaitysiu papildomą literatūrą“ ir pan.
       2021-05-12 21:06:10

Šios vasaros makiažo tendencijos – 3 taisyklės, kurias privalote žinoti

Temperatūra už lango pagaliau peržengė dvidešimties laipsnių ribą, o tai reiškia tik viena – saulėtos vasaros dienos ir atostogos jau visai ne už kalnų. Virtualius susitikimus prie kompiuterio ekrano vis dažniau keis gyvi pasimatymai, todėl progų pasipuošti ir pasidažyti – tik daugės.
       2021-05-12 21:00:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1230

Atlikus 23900 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1230. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-11 20:00:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1226

Atlikus 22054 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1226. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-11 19:13:07

Aptikus 10 tūkst. tonų asbesto atliekų aplinkos ministras kreipsis į teisėsaugą

Vilniaus miesto pakraštyje aptikus nelegalų pavojingų atliekų sąvartyną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti.
       2021-05-10 20:42:33

Elektriniai paspirtukai: kaip išsirinkti ir saugiai naudotis?

Šiltojo sezono metu elektriniai paspirtukai tampa viena populiariausių judėjimo mieste ar kurortuose priemone. Technologijų ekspertai dalinasi patarimais, į ką atsižvelgti renkantis paspirtuką ir primena svarbiausias saugaus važiavimo taisykles visiems paspirtukų vairuotojams.
       2021-05-10 20:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 786

Atlikus 6734 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 786. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-09 20:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 883

Atlikus 13039 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 883. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-08 19:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1512

Atlikus 25684 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1512. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.