Naujienos

Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai

2018-01-10 19:14:52

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.

Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.

Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.

„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.

KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.

Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.

Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį

„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.

KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.

„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.

Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.

Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba

Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.

„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.

K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.

„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.

Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje

KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).

Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.

„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.

Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas

Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.

„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.

Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.

Ir Kaunui, ir Neapoliui

KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.

„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.

Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.

„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.

KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-07-10 13:40:04

Greiti užkandžiai: kaip paprastai nustebinti netikėtai užklupusius svečius?

„Esu šalia, galiu užsukti?“ – netikėtas bičiulio ar giminaičio skambutis kartais išverčia iš kojų, nes šaldytuvas – tuščias. O išleisti iš namų nepavaišintą svečią – ne išeitis.
       2020-07-10 13:30:51

Saulės belaukiant: maisto produktai, kurie padės gražiai įdegti

Ne paslaptis, kad vasarą norime gražiai ir tolygiai įdegti, todėl neretai mūsų paplūdimio krepšiuose atsiduria įdegį skatinantys kremai. Tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, o padėti odai šiek tiek parusti gali ir įvairūs maisto produktai.
       2020-07-10 13:27:35

Įvežtiniai koronaviruso atvejai į Lietuvą – iš visų žemynų

Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota. Nuo šių metų vasario 28 d., kai mūsų šalyje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 d. iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai.
       2020-07-10 12:57:44

Dėl karantino pasikeitęs gyvenimo ritmas, keitė ir vandens vartotojų įpročius

Didžiausios Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau.
       2020-07-10 11:35:14

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 9 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-07-10 09:40:36

Nuo metų pradžios – 14 žuvusių darbe

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
       2020-07-10 09:37:55

Skrydžiai su vaikais arba kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu?

Šalies aviacijai atgaunant pagreitį, Lietuvos oro uostai sulaukia vis daugiau klausimų apie taisykles, galiojančias keliaujant su vaikais arba nepilnamečių pasiruošimą savarankiškam skrydžiui.
       2020-07-10 09:35:25

Kasdien daugiau nei 3 valandos prie ekranų: kaip apsaugoti akis?

Vidutiniškai suaugęs žmogus kasdien į išmaniojo telefono ekraną žiūri 3 valandas ir 15 minučių, o tūkstantmečio vaikai beveik 7 valandas. Išmaniųjų prietaisų ekranai spinduliuoja nenatūralią, violetinę ir mėlyną šviesą, kuria piknaudžiaujant, ši gali sukelti perštėjimą, nuovargį ar netgi lemti suprastėjusią miego kokybę.
       2020-07-10 09:31:09

Neteisėtas valstybės pagalbos teikimas LRT

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ viešina skundo, pateikto prieš Lietuvos valstybę, tekstą. Skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, minėtos bendrovės pateikė prieš dvi savaites.
       2020-07-10 06:45:34

Lietuvos paštas iš Gedimino pr. kelsis į Totorių gatvę

Nuo liepos 21 d. Vilniaus centre esantis AB Lietuvos pašto skyrius klientus priims naujose, pagal modernią koncepciją įrengtose patalpose, adresu Totorių g. 8.
       2020-07-09 16:22:36

Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa

Liepos naktimis šiaurinėje padangėje galima išvysti slaptingą, į šiaurės pašvaistę panašų švytėjimą. Tai paslaptingieji sidabriškieji debesys.
       2020-07-09 11:40:24

Pagaminkite patiekalą neišėję iš namų arba kuo pakeisti trūkstamus ingredientus?

Turbūt daugelis yra susidūrę su ta erzinančia situacija, kuomet nori pradėti gaminti patiekalą, kurio taip trokšti ir pastebi, jog tam trūksta vieno ar dviejų ingredientų.
       2020-07-09 09:35:14

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 8 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3.
       2020-07-09 07:48:32

Tyrimas: tik 5 proc. lietuvių jaučiasi saugūs išeiti į pensiją

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų šiųmetės krizės akivaizdoje patyrė didelį stresą dėl savo finansinės situacijos, tačiau pradėti taupyti ar investuoti neplanuoja.
       2020-07-09 07:29:45

Smulkios vairuotojų nuodėmės – didelė rizika kitiems eismo dalyviams

Į eismo įvykį patekę vairuotojai paprastai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu buvo užimti kitais dalykais: naršė telefone ar skambino, valgė, žaidė su vaikais ar nesusitvarkė su automobilio salone nerimstančiu naminiu gyvūnu.
       2020-07-09 07:23:40

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.
       2020-07-08 18:24:58

Makaronai lietuviškai? 3 vasariški ir greiti receptai iš šviežių daržo gėrybių

Ar makaronai – tai būtinai tik itališkas patiekalas? O galbūt krapų pestas, karamelizuoti burokėliai ar rūkytas varškės sūris ne ką prasčiau dera nei trinti pomidorai ar parmidžianas?
       2020-07-08 18:24:05

Teismų krūvio svarstyklės – ne ginčo bylas gali perimti notarai

Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Todėl Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms.
       2020-07-08 18:19:27

Atvykusiems iš dar 7 šalių bus privaloma izoliacija

Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas – naujos šalys, iš kurių grįžus bus privaloma 14 dienų izoliacija.
       2020-07-08 18:15:02

Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją

Dėl pastaruoju metu blogėjančios epidemiologinės situacijos Bulgarijoje, kuomet fiksuojamas padidėjęs sergamumo rodiklis Covid-19 liga, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ stabdo užsakomuosius skrydžius į Bulgariją.
       2020-07-08 18:12:30

LRTK stabdo TV programų „RT“ laisvą priėmimą

2020 m. liepos 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti Lietuvos Respublikoje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „RT“, „RT HD“, „RT SPANISH“, „RT DOCUMENTARY“ ir „RT DOCUMENTARY HD“ laisvą priėmimą.
       2020-07-08 12:24:01

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 7 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 10.
       2020-07-08 11:42:44

Ypatingi augalai: švarus ir drėgnas kambario oras be papildomų pastangų

Kambariniai augalai ne tik kuria namų jaukumą, bet ir gerina patalpų oro kokybę. Didžiąją dalį vandens, kurį naudojame jų laistymui, augalai vėliau išgarina per lapus bei sugeria ore esančius teršalus, tad gali būti naudojami kaip natūralus, orą drėkinantis ir jį valantis filtras.
       2020-07-08 08:17:09

M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui.
       2020-07-08 08:14:00

Karantino pamoka: kaip internetiniai prekių katalogai virto e. parduotuvėmis

Koronaviruso pandemija supurtė tiek mažesnius, tiek didesnius verslus, o dalį jų privertė arba persiorientuoti bei skaitmenizuotis, arba nutraukti savo veiklą. Taip nutiko ir nedideliam šeimos verslui „Urban Food“, gaminančiam maisto miltelius.
       2020-07-08 08:07:42

Kardiologė: cholesterolį įmanoma kontroliuoti ir be vaistų

Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus „švarios“. Mokslas įrodė, kad šiuolaikiniai būdai kontroliuoti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.
       2020-07-08 08:03:44

Lietuvos žmonių kiemuose – vis daugiau išmanių ir prabangių daiktų

Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis.
       2020-07-07 17:15:31

Lietuva įsigys vaisto koronavirusui gydyti

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto koronaviruso infekcijai (COVID-19 ligai) gydyti. Dalis suplanuoto vaisto kiekio bus perkama centralizuotai, t. y. kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kitą dalį Lietuva įsigys individualiai.
       2020-07-07 13:30:36

Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti

Ar galite įsivaizduoti nuostabų rezultatą, kai vienoje vietoje dera spindintys dangoraižiai ir tuo pačiu nuostabios gamtos plotmės? Nereikia net įsivaizduoti, jeigu turite galimybę apsilankyti Frankfurte.
       2020-07-07 13:30:33

Tinkama pagalvės priežiūra garantuoja ilgaamžiškumą

Ar patalynei reikia skirti dėmesio, kad ji kuo ilgiau tarnautų? Žinoma, tačiau tai daro retas. Štai užvalkalus, užtiesalus daugelis mūsų skalbia kartą per savaitę ir dar dažniau, tačiau tinkamai nesirūpina pačia patalyne.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.