- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
- Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
- Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
Daugiau patarimų
- Mes lengvai pamirštame savo klaidas, kai jos žinomos tik mums vieniems.
- Koks keistas yra žmogus! Ar ne? Jis ginčijasi su gyvaisiais, bet dovanoja gėles mirusiesiems. Jis metų metus nesikalba su gyvuoju broliu ar sese, tačiau jam mirus skiria garbę... Jis nesuranda laiko aplankyti gyvojo, tačiau visą dieną dalyvauja jo laidotuvėse. Jis neskambina,nerašo laiškų,nepergyvena dėl jo, nesidomi,nesirūpina gyvuoju, bet kai jis miršta, krenta į neviltį. O gyvenimas žemėje yra toks laikinas! Ir mes visi svečiai čia ... Vaikeliai,apkabinkite vienas kitą, mylėkite! Dievui dėkokite, kad turite vienas kitą...
- Pakeisti savo nuomonę ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti klaidą, yra didesnė laisvė, negu atkakliai laikytis klaidos.
- Pinigus kaupiančio žmogaus gyvenimas nėra laisvas, ir aišku, kad turtas nėra mūsų siekiamas gėris – juk jis yra tik priemonė kam nors kitam.
- Karštas arklys kartu su raiteliu gali nusisukti sprandą kaip tik tame takelyje, kuriuo atsargus asilas žingsniuoja neklupdamas.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai
2018-01-10 19:14:52Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.
Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.
Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.
„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.
KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.
Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.
Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį
„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.
KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.
„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.
Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.
Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba
Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.
„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.
K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.
„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.
Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje
KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).
Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.
„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.
Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas
Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.
„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.
Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.
Ir Kaunui, ir Neapoliui
KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.
„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.
Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.
„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.
KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.
Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti
Mintis nuosavame sklype pasistatyti savus namus – itin patraukli, tačiau neturint pakankamai santaupų tą padaryti ne visada paprasta. Kokius kriterijus turi atitikti būsimasis tokios paskolos gavėjas ir kokios yra ne visiems žinomos šio kredito subtilybės.Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami
Bene efektyviausias internetinių sukčių ginklas – netikėtumas. Dažniausiai sukčių siųstos žinutės ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl užblokuotos banko sąskaitos, neteisingai nurodyto siuntos gavėjo adreso ar gautos baudos.Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują
Dar pirmųjų civilizacijų laikais valgytos vynuogės, pastaraisiais dešimtmečiais tapo vienos mėgstamiausių lietuvių uogų. Jos dažnai papuošia šventinį stalą, o savo saldumu papildo kasdienę mitybą.Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais – tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą
Siekiant sumažinti atliekų kiekį, naujosiomis taisyklėmis vartotojams suteikiamos didesnės teisės į prekių remontą bei didinamas šio sektoriaus prieinamumas ir patrauklumas.Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas
Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Iki oficialaus „Android 15“ išleidimo liko beveik pusė metų.Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 2,9 karto ir vidutiniškai siekė 78,65 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ji augo 2,9 karto, Estijoje – 2,8 karto.Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį
Yra receptų, kurių neįmanoma sugadinti, ir šis paprastutis biskvitinis pyragas – vienas iš jų. Jei nesijaučiate drąsiai kepinių fronte, būtinai pabandykite, o patyrę konditeriai įvertins, kaip greitai ant stalo atsiras uogomis kvepiantis šviežias kepinys, jei netikėtai užsuko svečiai, o saldumynų lentynėlė – kaip tyčia tuščia.Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai
Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais. Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat ir padės ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių bei daržovių.Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – posakis, aktualus ne tik taupantiems vartotojams, bet ir augti (tačiau – tik už kiek įmanoma palankesnį biudžetą) siekiantiems verslams. Vienu dažniausių žingsnių verslo procesų optimizavime tampa ISO vadybos sistemos diegimas.Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
Elektros sąskaita sudaro bene didžiausią kiekvieno namų ūkio komunalinių išlaidų dalį. Nors žinome pagrindines elektros taupymo taisykles, pavyzdžiui, išjungti tai, kas nenaudojama, tačiau esminio elektros suvartojimo pokyčio tai nepaskatina.Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį
Pavasarį žmonės dažniau nei šaltuoju sezonu sėda prie automobilio vairo. Kad transporto priemonė negestų, svarbu laiku atlikti techninės priežiūros darbus ir pašalinti po žiemos atsiradusius gedimus.Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
Tommy Hilfiger – tai vardas, kuris daugeliui asocijuojasi su amerikietišku stiliumi ir nepriekaištinga kokybe. Šis prekės ženklas jau daugelį metų žinomas dėl savo ryškios spalvų paletės, klasikinio dizaino ir aukštos klasės medžiagų, kurios naudojamos kurti viską - nuo drabužių iki aksesuarų.Kokybiško šampūno pasirinkimas
Plaukų priežiūra apima daugybę skirtingų procedūrų ir produktų. Nors ne visi naudoja kaukes, purškiklius, aliejukus ir serumus, tačiau tikrai visi reguliariai naudoja šampūnus. Tai būtiniausia plaukų priežiūros priemonė - todėl ypač svarbu jį rinktis pagal plaukų ir galvos odos tipą.Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
Žindymo metu viskas, ko reikia augančiam organizmui, gaunama su motinos pienu. Taigi, jei mamos organizme yra ryškus maistinių medžiagų trūkumas, vaikas taip pat kenčia nuo jų trūkumo.Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
Svetainė – tai nėra tiesiog paprastas kambarys. Tai erdvė, kurioje susilieja kasdieniai mūsų gyvenimai, kur susitinkame su šeimos nariais ir svečiais, kur atsipalaiduojame po įtemptos darbo dienos arba švenčiame svarbias progas.Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę
Likus vos kelioms dienoms iki didžiausio regione tulpių ir pavasario gėlių festivalio Pakruojo dvare, kurio metu erdvioje išskleidžia keli milijonai žiedų, dvaro gėlininkai pasidalino mažai žinoma istorija, kad tulpės pasaulyje buvo naudojamos ne vien grožiui.Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas
Jeigu internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ užsuktumėte į kategoriją „lietuviški gėrimai“, paieškoje atrastumėte tik vieną subkategoriją – „Lietuvos alus“. Tikriausiai, nuostabos tai nekelia, juk mes – aludarių kraštas.Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų
Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai.Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų
Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose.Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė
Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba.Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti
Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis.RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka
Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
- Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
- Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
- 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
- Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
- Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
- Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
- JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
- Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
- Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
- IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 1940-02-01NBC vykdo pirmą tarpmiestinį televizijos perdavimą iš New York City į Schenectady, New York naudojant General Electric radijo relines antenas.
- 1926-01-26Škotų išradėjas John Logie Baird viešai pademonstravo per radiją perduodamus judančius televizijos siluetus.
- 1944-08-25Generolas Šarlis de Golis vaikšto po Eliziejaus laukus po Paryžiaus išvadavimo.
- 1610-01-07Galileo Galilėjus atranda pirmuosius tris Jupiterio mėnulius: Io, Europą ir Ganimedą.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Mūsų akys niekada neauga, o nosis ir ausys auga visą gyvenimą.
- Poravimosi metu blakės patinas praduria savo lytiniu organu patelės pilvą ir tokiu būdu ją apvaisina. Blakė patelė neturi lytinių organų angos. Šis metodas nėra unikalus ir yra vadinamas trauminiu apvaisinimu.
- Liežuvio antspaudas yra visiškai unikalus – nepamirškite to kitą kartą, kai rodysite kažkam liežuvį!
- Žmogaus kraujo grupių yra ne keturios, kaip mes manome, o 29! Rečiausia jų yra Bombėjaus pogrupis, kurį turi maža grupelė šeimų Japonijoje.
- Tik 4 % Visatos yra sudaryta iš atomų. Likę 96 % – „tamsioji materija“ ir „tamsioji energija“, kurios prigimties mokslas iki šiol nežino.
- Jaunas šuniukas klausia motinos:
- Išmokysi mane būti piktu?
- Aš išmokysiu tave būti ištikimu ir atsidavusiu, o piktumo tave išmokys žmonės. - Mirė žmogelis ir nukeliavo į dangų. Dievas jam sako:
- Buvai blogas, tad turėsi grįžti į žemę ir išpirkti savo nuodėmes, paversiu tave paukščiu...
Nespėjo žmogelis nei žodžio ištarti, kaip apsidairęs pamatė, jog sėdi vištidėj tarp vištų... Na ką, sėdi jis ir nežino ką veikti. Netikėtai viena višta jam sako:
- Dėk kiaušinius.
- Tai kad nemoku, - liūdnai atsako žmogelis.
- O kas čia sunkaus? Tereikia labai pastenėti ir padėsi kiaušinį.
Na ką, žmogelis nenori, kad Dievas supyktų. Pradėjo stenėti. Stenėjo, stenėjo... Tik staiga pasigirsta žmonos balsas:
- Antanai, kelkis, visą lovą prišikai! - Žmogeliui įkando šuo. Po apžiūros gydytojas jam sako:
- Turiu jus nuliūdinti. Jums – pasiutligė.
Žmogelis ima lapą popieriaus ir kažką greitai rašo. Gydytojas tęsia:
- Bet testamento neskubėkite rašyti, mes jus išgydysime.
- Kas jums pasakė, kad rašau testamentą? Aš tik sudarau sąrašą tų, kuriems turėsiu įkąsti!
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras