Larisa Kalpokaitė: atėjo laikas atiduoti tai, kas tau duota

Aktorė Larisa Kalpokaitė sausio pabaigoje švenčia gražų jubiliejų ir šia proga vasario 3 d., 18 val. 30 min. kviečia į susitikimą Vilniaus mažajame teatre, kur vyks jos romansų ir dainų vakaras „Mūs benamės sielos...“.

Žinoma ir mylima aktorė sako, kad, artėjant prie 60 metų jubiliejaus slenksčio, atsiranda greitai bėgančio laiko suvokimas ir baimė, kad nesuspėsi. Kad nesuspėsi pasakyti to, ką nori pasakyti, kad nesuspėsi atiduoti to, ką nori atiduoti. „Kai tau trisdešimt ar keturiasdešimt, galvoji, kad už tavo gabumus tau kažkas kažką turi duoti. O šiandien supranti, kad tai, ką Dievulis tau davė, tu turi atiduoti kitiems: ar tai būtų balsas, ar temperamentas, ar koks nors talentas. Aš supratau, kad gyvenime nieko nėra atsitiktinio. Jeigu pasirinkau aktorystę, aš priimu tai kaip dovaną su didžiausiu dėkingumu ir nerimauju, ar spėsiu šia dovana pasidalinti,“ – šventės išvakarėse atvirauja aktorė.

Dainuoja ir pasakoja istorijas

Vienas ryškiausių Larisos Kalpokaitės talentų – jos balsas. Jos atliekami romansai – tai lyg atskiros pjesės, pasakojimai, vilties kupinos meilės istorijos, kurias ji pasakoja žiūrovui. Ji dainuoja ir pasakoja istorijas, o jas pasakodama turi galimybę suvaidinti daugybę vaidmenų per vieną vakarą: nuo nelaimingos meilės kankinamos moters iki ironiškai į gyvenimą žvelgiančio žmogaus. Larisos romansų repertuare yra labai gražus Aleksandro Vertinskio romansas apie tai, kaip jam puiku be moterų arba Vytauto Kernagio kūrinys „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, kurį Larisa Kalpokaitė įtrauks į jubiliejinę romansų ir dainų programą.

Dauguma Larisos atliekamų romansų – rusų kalba. Ar svarbu suprasti kalbą klausantis romansų? „Kai to paklausiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų, klausiusių mano programą, jie atsakė, kad nors nesuprato nei vieno žodžio, bet jiems buvo aišku, kad dainavau apie meilę“, – sako aktorė.

Bedalės emigrantės ir kiti Larisos Kalpokaitės vaidmenys

Dainuodama romansus Larisa jaučiasi esanti arti žmonių. Tačiau jie – tai tik dalis Larisos Kalpokaitės kūrybinės biografijos. Larisa Kalpokaitė – Rimo Tumino ir Vilniaus mažojo teatro aktorė. Debiutavusi spektaklyje „Dvigubas nepastovumas“, Larisa vėliau dalyvavo kuriant legendinį spektaklį „Čia nebus mirties“, laikomą Vilniaus mažojo teatro pradžia. Vėliau buvo „Vyšnių sodas“, kur ji sukūrė Varios ir Šarlotos vaidmenis. 1991 m. išvakarėse parodytas spektaklis padvelkė pranašiška nuojauta įvykių, kurie netrukus sukrėtė Lietuvą. „Visa mūsų vyriausių aktorių karta labai gerai žinojo Čechovą, nes jis – meilė pasauliui ir didžiulė saviironija. Kad suvaidintume „Vyšnių sode“, mes, aktoriai, turėjome perskaityti visą Čechovą“, – prisimena ji.

Šiandien aktorė vaidina daugelyje Vilniaus mažojo teatro spektaklių: „Maskaradas“, „Revizorius“, „Trys seserys“, „Palaukit, kieno čia gyvenimas“. Tai ryškūs vaidmenys, kuriuos aktorė kuria pasitelkdama ugningą temperamentą. Ji nepakeičiama tose įvairių spektaklių scenose, kur reikia sodraus, stipraus balso.

Vienas naujausių jos vaidmenų – Gabrielės Tuminaitės režisuotame spektaklyje „Bedalis ir labdarys“ apie emigracijos paženklintus žmones. Jie vardu bedaliai: nepalytėti sėkmės, praradę namus, savo šaknis. Larisa Kalpokaitė čia sukūrė už vagystę suimtos moters vaidmenį. Jos veikėja įtaigiai neigia vagystę, įžūliai įrodinėja savo tiesas, piktinasi neteisybe. „Tai žmogus, kuris šventai tiki, kad kitas patikės jo logika. Mano personažas galvoja, kad jis gudresnis už visą pasaulį, kad jis gali apgauti net patį save“, – sako aktorė. Ji mano, kad „Bedalio ir labdario“ autorė Paulina Pukytė labai įtaigiai pavaizdavo žmones iš Lietuvos, kurie pateko į kritines situacijas Didžiojoje Britanijoje.

„Dailininkę Pauliną Pukytę pažinojau prieš 20 metų. Man teko su ja bendrauti, lankyti jos parodas. Atsimenu instaliacijų parodą, kurią Paulina padarė iš dėvėtų drabužių. Man patiko jos netradicinis požiūris į aplinką, į meną ir štai dabar ji ima ir parašo knygą, pagal kurią Vilniaus mažajame teatre pastatytas spektaklis! Mane sužavėjo knygos žanras, struktūra, lengva ironija. Jos surašytos lietuvių istorijos – lyg baltomis eilėmis papasakotos sakmės – leidžia daryti tam tikrus apibendrinimus tokio baisaus reiškinio kaip emigracija“, – sako aktorė.

Larisa Kalpokaitė mano, kad šio spektaklio išraiškos priemonės gali būti suprantamos tik jauniems žmonėms, mat žmogui, kurio vaikai ar giminaičiai išvykę į Britaniją, ši tema gali būti skausminga. Tie, kurie dar nematė šio puikaus, daugybę apdovanojimų pelniusio spektaklio, turi progą jį netrukus pamatyti – „Bedalis ir labdarys“ įtrauktas į Lietuvos šimtmečiui skirtą lietuvių dramaturgų ir režisierių savaitę, kuri vyks Vilniaus mažajame teatre vasario 13-18 dienomis.

Kiekvieną rytą pradeda dėkodama

Larisa sako, kad teatro aktoriui svarbi tik ta akimirka, kai jis yra su žiūrovais, kai stovi prieš savo publiką, kai jaučia ją, nes teatro aktorių darbai neturi išliekamosios vertės. „Nėra nieko baisiau kaip parodos su senomis programėlėmis, suknelėmis, pirštinėmis, vėduoklėmis ir buvusių vaidmenų sąrašu“, – sako Larisa Kalpokaitė. Ji pati šiandien jaučiasi reikalinga, laiminga, nes ji daug vaidina, koncertuoja, nuolat išgyvena tikras susitikimo su žiūrovais akimirkas. Vienas tokių susitikimų įvyks vasario 3 d. Vilniaus mažajame teatre, kur vys jos romansų ir dainų vakaras „Mūs benamės sielos...“.

Po labai sudėtingo gyvenimo laikotarpio, kai teko slaugyti artimus žmones, prieš pusantrų metų Larisa Kalpokaitė neatpažįstamai pasikeitė, atjaunėjo, tarytum iš naujo suspindo. „Kai ėmiau rūpintis savo sveikata, pamačiau, kad pasaulis gražus. Kiekvieną rytą pradedu dėkodama. Jaučiu, kaip nurimau. Atsikračiau daugumos savo neigiamų emocijų. Nustojau lėkti, o spėju padaryti labai daug darbų. Ir tie pokyčiai (žinoma, su profesionalų pagalba) – ne atsitiktinumas. Čia suvokimas greitai bėgančio laiko. Galutinai susiformavo supratimas apie tai, kad gyvenime svarbiausias ne tu, kad tu iš viso nesvarbus. Pasaulyje yra svarbesnių dalykų. O svarbiausias jų – ką padarei ne sau, o kitiems,“ – dalijasi mintimis Larisa Kalpokaitė.

• Darbą baigė pirmosios kadencijos Medijų taryba.
• Specialistai pataria, kaip atpažinti ekologiškus produktus.
• Į Bergeną iš Palangos oro uosto pakilo pirmasis lėktuvas.
• Sostinėje populiarėja vakarietiškos paslaugos .
• Atšalus orams – daugiau pavojų kelyje.
• Ideali miego rutina – kaip ją susikurti?
• Taupymo dienos proga – protingi būdai sumažinti nepastebimas išlaidas.
• LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
• Ką rinktis: paprastą ar išmanų apšvietimą namuose?
• Lietuvos ekonomika pradeda jausti tarptautinės aplinkos negandas.
• Derlingo dirvožemio liko 60-čiai metų? Ekspertės patarimai, ko imtis.
• Kodėl vokiečiai nebelaukia parduotuvių eilėse?
• Lapkričio 1 d. – nauji šviesoforų signalų deriniai, žiemos metu mažėja greitis.
• Sodo namelis žiemą: kaip apsaugoti išvengti netikėtumų?
• Viso gero, Sizifai: kaip pasiekti, kad jaustumėte prasmę darbe?
• Ar žinote koks visiems gerai žinomas žaidimas lavina kūrybinį mąstymą?
• Miego ciklai – kokią įtaką jie daro mūsų poilsiui?
• Perspėjimas: gaisro Alytuje pasekmės viršys ugnikalnių sukeliamą žalą.
• Norite tapti geidžiamu darbdaviu? Trys dalykai, kurie bus aktualūs 2020 m..
• Kiek atlyginimų butas kainuos Baltijos ir kitų Europos šalių gyventojams?
• 7 tūkst. sekėjų per porą savaičių kai tau 92-eji. Kaip tai įmanoma?
• Kiekvienam Lietuvos gyventojui numatomos elektroninio pristatymo dėžutės.
• Renkantis darbą, lietuviams svarbiausia alga, o kaip svarbi perspektyvi karjera?
• Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena.
• Draudikai suskaičiavo: persukus laikrodžius avaringumas šokteli 25 proc..
• Baltijos šalių tyrimas: du trečdaliai darbuotojų sirgdami į darbą neina.
• Ar įmanoma 100 proc. tikslumu parinkti alyvą konkrečiam automobiliui?
• Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
• Netaisyklingai dirbant kompiuteriu, gresia rimtos regos ligos.
• Daugiau nei 60 metų trunkanti nešiojamų muzikos grotuvų istorija.
• VRM institucijos negeba tinkamai koordinuoti ekstremalių situacijų valdymo?
• Senjorai skatinami atrasti skaitmeninę aplinką.
• Apsipirkinėjimas internetu: greita, patogu, bet ar saugu?
• Žaisti negalima drausti – kur dėti kablelį?
• Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto.
• Trūksta idėjų asmenukėms? Užfiksuokite ją kosmose.
• Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma padidinti.
• Technologijos ir sveikata: kaip išvengti negalavimų?
• Miego ritmas ir miego sezonai – kas tai?
• 5 telefoniniai žaidimai, kurie įėjo į istoriją.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57