Kibernetinis įmonės saugumas: ką privalo žinoti darbuotojai?

Sausio 28-oji – Europos duomenų apsaugos diena. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ siūlo atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą ne tik žmonėms, bet ir įmonėms. Skaičiuojama, kad praėjusiųjų metų pabaigoje Lietuvoje IT sistemos buvo atakuojamos vidutiniškai 140 kartų per dieną, taigi – kibernetinių niekšelių akiratyje gali atsidurti kiekvienas.

„Neapdairu manyti, kad kibernetinės atakos dažniausiai nukreiptos tik į didžiulius koncernus, valstybines institucijas arba yra nedažnos Lietuvoje. Jos jau dabar yra mūsų kasdienybė. Išpuoliai prieš šalies bendroves yra rengiami kiekvieną dieną“, – sakė Ramūnas Chocha, „Tele2“ IT skyriaus vadovas.

Pasak R. Chochos, dažniausiai programišių taikiklyje atsiduria internetinės svetainės ar kitos bendrovių informacinės sistemos, kurios užpuolamos DDoS atakomis (liet. paskirstytas atsisakymas aptarnauti). Nusikaltėliai neaplenkia ir įmonių kietųjų diskų – jų užšifravimas taip pat yra viena iš dažniausių atakų.

Pirmuoju atveju, žala iš karto yra daroma įmonės finansams bei reputacijai: klientai negali prisijungti prie tinklapio, užsisakyti paslaugų ar pirkti internetinėje parduotuvėje. Antruoju – bendrovė nebegali naudotis savo sukaupta informacija, dokumentais ar kitais duomenimis. „Tokių atakų metu programišiai dažniausiai už duomenų „grąžinimą“ reikalauja išpirkos, o kartais atlygį jie jau būna gavę – iš atakas užsakiusių asmenų“, – pasakojo IT skyriaus vadovas.

Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) 2017 m. IV ketvirčio ataskaita parodė, kad iš viso per šį laikotarpį buvo užfiksuota 12960 atakų. Tuo tarpu, incidentų, dėl kurių buvo sutrikdomas elektroninių paslaugų teikimas – per 2017 metus padaugėjo net 400 proc.

Silpnoji grandis – žmogus

Ekspertas pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kibernetinį įmonės saugumą, reikia investuoti ne tik į antivirusines programas, apsaugos nuo įsilaužimų sistemas, programinę įrangą, bet ir – nuolatinį darbuotojų švietimą.

„Svarbiausiu veiksniu išlieka žmogus, o ne technologiniai sprendimai, nes būtent jis dažniausiai ir tampa silpnąja grandimi. Pavyzdžiui, asmeniniams reikalams naudojami tokie patys kaip ir darbui slaptažodžiai ar programinės įrangos siuntimasis iš neoficialių puslapių – visa tai sukuria saugumo spragas, viliojančias nusikaltėlius“, – sakė Ramūnas Chocha.

Anot specialisto, vieno sprendimo, galinčio visiškai apsaugoti nuo įsilaužimų, nėra – nors technologijos sparčiai tobulėja, joms įkandin tobulėja ir kibernetiniai nusikaltėliai. Vis tik, kelią atakoms užkirsti dažnai gali patys darbuotojai – tereikia laikytis kelių taisyklių.

Kaip apsisaugoti: 6 svarbiausi patarimai

Ką daryti, o ko vengti kiekvienam darbuotojui, turinčiam prieigą prie įmonės kompiuterio, telefono ir kaupiamų duomenų, kad informacija netaptų piktavalių programišių įkaite? R. Chocha dalinasi 6 paprastais, bet itin naudingais patarimais:

1. Dar kartą: slaptažodžiai!

Visus slaptažodžius rekomenduojama atnaujinti kas 3-6 mėnesius. Labai svarbu, kad jie skirtųsi ne tik nuo ankstesnių, bet ir tarpusavyje: naudojami asmeniniams ir darbiniams reikalams neturėtų sutapti. Juos kurkite kuo ilgesnius, naudokite didžiąsias ir mažąsias raides, įvairius skaičius bei simbolius.

2. Įtartina nuoroda

Gavote elektroninį laišką iš nepažįstamo asmens ar bendrovės, kuriame kviečiama paspausti nuorodą? Atkreipkite dėmesį į ją – ar ji atrodo vedanti į oficialų tinklapį, o gal ją sudaro neaiškių skaičių ir raidžių kratinys? Prieš spaudžiant – pasitarkite su IT skyriumi. Atminkite, kad kenksminga nuoroda gali būti atsiųsta ir iš jūsų draugo socialinio tinklo paskyros. Jei žinutė sukėlė įtarimą – susisiekite su draugu tiesiogiai arba pasikonsultuokite su savo IT padaliniu.

3. Keisti elektroniniai laiškai ir skambučiai

Pakenkti gali ne tik laiškai su nuorodomis, bet ir be jų. Jei netikėtai gavote elektroninį laišką iš savo vadovo vadovo, su kuriuo jūsų įprastai nesieja tiesioginiai darbo ryšiai – neskubėkite dalintis prašoma informacija. Beje, menamas vadovo vadovas gali ir netikėtai paskambinti. Nepulkite diktuoti visko, ko jis prašo, bet pažadėkite perskambinti. Tuo tarpu, susisiekite su IT skyriumi ar tiesioginiu vadovu.

4. Nuolatinis skylių lopymas

Ir vėl iššoko lentelė, siūlanti įdiegti operacinės sistemos naujinius, o jūs tam visai neturite laiko? Tuomet pažymėkite, kada artimiausiu metu diegimas galėtų prasidėti. Naujiniai – tai, tarsi, seno namo skylių, pro kurias gali patekti programišiai, lopymas.

5. Kai iniciatyvumas pridaro žalos

Radote naują programą ar įrankį, kuris galėtų būti naudingas darbe? Neskubėkite jo diegti į savo įrenginį – patikrinkite ar puslapis oficialus, taip pat – ar egzistuoja atsiliepimai apie pačią programą. Be to, rekomenduojama nediegti programinės įrangos, kurios nepatvirtina IT ūkio vadovas ar už tai atsakingi darbuotojai.

6. Turėkite atsargines kopijas

Kalbant apie kibernetinį įmonės saugumą, posakis „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“ – labai tinka. Pasirūpinkite, kad turėtumėte svarbiausios informacijos kopijas vietose, nesusijusiose su įprastai darbui naudojamais įrenginiais, pavyzdžiui, debesų platformose arba išoriniuose diskuose.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9