Kibernetinis įmonės saugumas: ką privalo žinoti darbuotojai?

Sausio 28-oji – Europos duomenų apsaugos diena. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ siūlo atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą ne tik žmonėms, bet ir įmonėms. Skaičiuojama, kad praėjusiųjų metų pabaigoje Lietuvoje IT sistemos buvo atakuojamos vidutiniškai 140 kartų per dieną, taigi – kibernetinių niekšelių akiratyje gali atsidurti kiekvienas.

„Neapdairu manyti, kad kibernetinės atakos dažniausiai nukreiptos tik į didžiulius koncernus, valstybines institucijas arba yra nedažnos Lietuvoje. Jos jau dabar yra mūsų kasdienybė. Išpuoliai prieš šalies bendroves yra rengiami kiekvieną dieną“, – sakė Ramūnas Chocha, „Tele2“ IT skyriaus vadovas.

Pasak R. Chochos, dažniausiai programišių taikiklyje atsiduria internetinės svetainės ar kitos bendrovių informacinės sistemos, kurios užpuolamos DDoS atakomis (liet. paskirstytas atsisakymas aptarnauti). Nusikaltėliai neaplenkia ir įmonių kietųjų diskų – jų užšifravimas taip pat yra viena iš dažniausių atakų.

Pirmuoju atveju, žala iš karto yra daroma įmonės finansams bei reputacijai: klientai negali prisijungti prie tinklapio, užsisakyti paslaugų ar pirkti internetinėje parduotuvėje. Antruoju – bendrovė nebegali naudotis savo sukaupta informacija, dokumentais ar kitais duomenimis. „Tokių atakų metu programišiai dažniausiai už duomenų „grąžinimą“ reikalauja išpirkos, o kartais atlygį jie jau būna gavę – iš atakas užsakiusių asmenų“, – pasakojo IT skyriaus vadovas.

Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) 2017 m. IV ketvirčio ataskaita parodė, kad iš viso per šį laikotarpį buvo užfiksuota 12960 atakų. Tuo tarpu, incidentų, dėl kurių buvo sutrikdomas elektroninių paslaugų teikimas – per 2017 metus padaugėjo net 400 proc.

Silpnoji grandis – žmogus

Ekspertas pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kibernetinį įmonės saugumą, reikia investuoti ne tik į antivirusines programas, apsaugos nuo įsilaužimų sistemas, programinę įrangą, bet ir – nuolatinį darbuotojų švietimą.

„Svarbiausiu veiksniu išlieka žmogus, o ne technologiniai sprendimai, nes būtent jis dažniausiai ir tampa silpnąja grandimi. Pavyzdžiui, asmeniniams reikalams naudojami tokie patys kaip ir darbui slaptažodžiai ar programinės įrangos siuntimasis iš neoficialių puslapių – visa tai sukuria saugumo spragas, viliojančias nusikaltėlius“, – sakė Ramūnas Chocha.

Anot specialisto, vieno sprendimo, galinčio visiškai apsaugoti nuo įsilaužimų, nėra – nors technologijos sparčiai tobulėja, joms įkandin tobulėja ir kibernetiniai nusikaltėliai. Vis tik, kelią atakoms užkirsti dažnai gali patys darbuotojai – tereikia laikytis kelių taisyklių.

Kaip apsisaugoti: 6 svarbiausi patarimai

Ką daryti, o ko vengti kiekvienam darbuotojui, turinčiam prieigą prie įmonės kompiuterio, telefono ir kaupiamų duomenų, kad informacija netaptų piktavalių programišių įkaite? R. Chocha dalinasi 6 paprastais, bet itin naudingais patarimais:

1. Dar kartą: slaptažodžiai!

Visus slaptažodžius rekomenduojama atnaujinti kas 3-6 mėnesius. Labai svarbu, kad jie skirtųsi ne tik nuo ankstesnių, bet ir tarpusavyje: naudojami asmeniniams ir darbiniams reikalams neturėtų sutapti. Juos kurkite kuo ilgesnius, naudokite didžiąsias ir mažąsias raides, įvairius skaičius bei simbolius.

2. Įtartina nuoroda

Gavote elektroninį laišką iš nepažįstamo asmens ar bendrovės, kuriame kviečiama paspausti nuorodą? Atkreipkite dėmesį į ją – ar ji atrodo vedanti į oficialų tinklapį, o gal ją sudaro neaiškių skaičių ir raidžių kratinys? Prieš spaudžiant – pasitarkite su IT skyriumi. Atminkite, kad kenksminga nuoroda gali būti atsiųsta ir iš jūsų draugo socialinio tinklo paskyros. Jei žinutė sukėlė įtarimą – susisiekite su draugu tiesiogiai arba pasikonsultuokite su savo IT padaliniu.

3. Keisti elektroniniai laiškai ir skambučiai

Pakenkti gali ne tik laiškai su nuorodomis, bet ir be jų. Jei netikėtai gavote elektroninį laišką iš savo vadovo vadovo, su kuriuo jūsų įprastai nesieja tiesioginiai darbo ryšiai – neskubėkite dalintis prašoma informacija. Beje, menamas vadovo vadovas gali ir netikėtai paskambinti. Nepulkite diktuoti visko, ko jis prašo, bet pažadėkite perskambinti. Tuo tarpu, susisiekite su IT skyriumi ar tiesioginiu vadovu.

4. Nuolatinis skylių lopymas

Ir vėl iššoko lentelė, siūlanti įdiegti operacinės sistemos naujinius, o jūs tam visai neturite laiko? Tuomet pažymėkite, kada artimiausiu metu diegimas galėtų prasidėti. Naujiniai – tai, tarsi, seno namo skylių, pro kurias gali patekti programišiai, lopymas.

5. Kai iniciatyvumas pridaro žalos

Radote naują programą ar įrankį, kuris galėtų būti naudingas darbe? Neskubėkite jo diegti į savo įrenginį – patikrinkite ar puslapis oficialus, taip pat – ar egzistuoja atsiliepimai apie pačią programą. Be to, rekomenduojama nediegti programinės įrangos, kurios nepatvirtina IT ūkio vadovas ar už tai atsakingi darbuotojai.

6. Turėkite atsargines kopijas

Kalbant apie kibernetinį įmonės saugumą, posakis „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“ – labai tinka. Pasirūpinkite, kad turėtumėte svarbiausios informacijos kopijas vietose, nesusijusiose su įprastai darbui naudojamais įrenginiais, pavyzdžiui, debesų platformose arba išoriniuose diskuose.

• Urbanistas iš Belgijos: rūpinkitės ekosistema ir nebeplėskite priemiesčių.
• Užstrigusio žmogaus problemos – LNDT premjeroje „Orfeo. Miesto šviesos“ .
• Nevalyti kaminai, stiprūs vėjai ir deginama žolė spendžia spąstus.
• Registrų centro IT vizija ir plėtra patikėta R. Ryliškiui.
• 5 patarimai perkančiam lėktuvo bilietus: apsisaugokite nuo netikėtų išlaidų.
• Mokėjimų gigantas „Visa“ įsigijo įmonę Lietuvoje.
• E. pilietybė: kodėl lietuviai, latviai ir ukrainiečiai verslą kuria Estijoje?
• Išpildyta utopinė svajonė: dantų tiesinimas be breketų.
• „Huawei P30 Pro“ pripažintas geriausiai fotografuojančiu telefonu.
• Perdirbėjai iš Lietuvos ūkių žaliavos galėtų supirkti daugiau.
• Fejerverkai: trijų tūkstančių metų išradimas, stebinantis ir šiandien.
• Lenktynininko gudrybės – kaip vairuoti ekonomiškiau ir saugiau.
• Nuo kitos savaitės ant Žaliojo tilto išvysime pirmąsias naujas instaliacijas.
• Vaistininkė perspėja, kas atsitiks visiškai atsisakius pieno produktų.
• Gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas papildė 33 mln. eurų.
• Vis daugiau gydymo įstaigų suinteresuotos teikti nemokamas paslaugas.
• Pasaulinė sveikatos diena: ligų šaltinio ieškokite lėkštėje.
• Saugaus eismo diena: 3 išmanūs patarimai vairuotojams.
• Meningokokinė infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų.
• Įspėjimas keliautojams – Mozambike plinta cholera.
• Vyriausybės ataskaita - prioritetinėse srityse kilo daugiausia problemų.
• Lietuvos naujų automobilių rinkoje dominuoja SUV modeliai.
• Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali".
• Ieškau mažo buto. Vietos automobiliui nereikia.
• Lietuvos žmonėms brangiausias turtas – namai, pinigai ir išmanieji telefonai.
• Lietuvių įpročiai: kaip internete apsiperka skirtingos kartos.
• Maisto sergėtojas – šaldytuvas: kaip palaikyti jame tvarką?
• „Luminor“ ribos kodų kortelių funkcionalumą – siūlo saugesnius įrankius.
• Vilniaus oro uoste bus įrengti automatiniai pasienio patikros vartai.
• „Kavos dienos“ – proga sužinoti 5 įdomybes apie gėrimą ir atrasti naują skonį.
• Renkantis profesiją svarbiausia – būsimas atlyginimas.
• Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga tikslina Lietuvos narystės ITU datą.
• Apie dideles, storas, graikiškas atostogas Peloponese – iš keliautojų lūpų.
• Trys šalies televizijos bendradarbiaus Lietuvoje diegiant hibridinę TV.
• Kaip atpažinti nesąžiningus pardavėjus internete?
• Per savaitgalį 20 naujų susirgimo tymais atvejų.
• Turi žinoti visi: 5 svarbūs patarimai įsirenginėjantiems būstą.
• Su gimtadieniu, „Apple“! 7 stebinantys faktai apie šią kompaniją.
• Geriausiems scenos menininkams įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“.
• Elektrinis paspirtukas irgi transporto priemonė.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52