Trys „ne“ šildymo išjungimui žiemą

Žiemiški orai reiškia ir didesnes sąskaitas už būsto šildymą, todėl žmonės nuolat ieško įvairių būdų sutaupyti. Radikaliausiems sprendimams ekspertai priskiria šildymo išjungimą ar sąmoningą per žemos temperatūros palaikymą ir rekomenduoja jokiu būdu to nedaryti žiemą: nei vos kelioms dienos, nei juo labiau savaitei ar ilgiau.

„Sausį kaip tik sulaukėme tikros žiemos – prisnigo, paspaudė rimtesnis šaltukas, todėl būstai bei patalpos buvo šildomi intensyviau. Kartu žiema yra ir laikas, kuomet vykstama slidinėti arba į šiltus kraštus, todėl gali kilti pagunda pataupyti užsukus, arba iki minimumo sumažinus šilumą. Esą jei manęs nėra namie, tai ir būsto šildyti nėra reikalo. Tačiau taip daryti nepatartina dėl kelių svarbių priežasčių“, – teigia mineralinės vatos gamintojo „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Šąlančios sienos

Jeigu namuose nebūsite ilgiau, o už lango vidutinė oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, patalpos labai greitai atšals.

„Šildymo sezonas pradedamas gerokai anksčiau, nei ateina tikrieji šalčiai, tam, kad iki tikrųjų šalčių spėtų gerai įšilti sienos, o patalpų vidaus temperatūra taptų komfortiška. Tinkamai nešildant per sienas, ypač, jei jos prastai ar nepakankamai apšiltintos, iš patalpų ištraukiama šiluma, o pačios sienos irgi gali įšalti“, – sako A. Buska.

Neretai pasitaiko atvejų, kai peršalus sienoms sprogsta vandens vamzdžiai, radiatoriai, iš rikiuotės išeina katilai.

„Pagalvokite, kiek gali kainuoti vien situacijos sugrąžinimas į pradinę padėtį, jei taip nutiktų“, – sako A. Buska.

Drėgmė

„Sveikata turi būti svarbiausia. Higienos normose nurodoma, kad kambario temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų siekti ne mažiau 18 laipsnių šilumos. Šaltame, nevėdinamame bute gali pradėti kauptis drėgmė, kuri apgadins sienas, lubas“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, taip nutinka ant lubų ir sienų ėmus kauptis kondensatui.

„Tokiais atvejais dėl drėgmės nusilupa dažai, prireikia kosmetinio remonto, o tam, kad patalpoje drėgmės lygis patalpoje normalizuotųsi, tenka įsigyti arba išsinuomoti specialius drėgmės surinkiklius. Nepamirškime ir to, kad į namus įsisukusio pelėsio apskritai labai sunku atsikratyti“, – sako A. Buska.

Kaimynai

Jie ypač greitai pajunta, jei sienomis besiribojantis gretimas butas yra šaltas, nes jis ištraukia šilumą ir atitinkamai daugiau šildytis prireikia patiems.

„Jei gyvenate daugiabutyje, vadovaukitės solidarumo principu. Juk jei jūs nenorite mokėti daugiau, didesnės sąskaitos nenudžiugins ir kaimynų. Todėl neverta rizikuoti mandagiais santykiais ir kelti nepasitenkinimą. Jeigu planuojate ilgesniam laikui palikti namus, prieš išvykstant įjunkite ekonominį režimą. Be abejo, jeigu tam yra galimybė. Grįžę namo galėsite būti tikri, kad namuose nebus šalta. Jeigu sugalvosite išjungti šildymą tol, kol jūsų nebus, vėliau norint sušildyti atvėsusią patalpą ir pasiekti tinkamą temperatūrą, sunaudosite gerokai daugiau energijos“, – tvirtina A. Buska.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9