Gimęs naujas judėjimas skatins merginas rinktis karjerą IRT srityje

Šią savaitę minint tarptautinę merginų įsitraukimo į informacines ir ryšių technologijas (IRT) dieną, balandžio 24-ąją Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje pasirašytas memorandumas, kuriuo skatinama didinti Europos skaitmeninį potencialą ir sudaryti moterims vienodas sąlygas įsidarbinti bei siekti karjeros IRT srityje.

Šiuo dokumentu simboliškai įteisintas „Digital Girls: rock IT on“ vardu pavadintas moterų judėjimas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti mergaites, merginas, moteris domėtis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) bei rinktis karjerą šioje srityje.

„Eurostat“ duomenimis, Europoje beveik 84 proc. IRT specialistų yra vyrai. Judėjimo iniciatorės akcentuoja: nors dauguma merginų IRT ima domėtis nuo 11 metų, šis susidomėjimas labai sumažėja joms sulaukus 15-ikos.

Merginoms trūksta informacijos apie IRT karjeros galimybes, trūksta sektinų moterų, kurios būtų pasiekusios sėkmingos karjeros IRT srityje, pavyzdžių. Jaučiamas poreikis griauti stereotipus, jog IRT yra vyriška specialybė.

Merginų įsitraukimas į IRT sritis – neišnaudotas potencialas

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) ir „Smart Tech Academy“ idėjai karjeros informacinių technologijų srityje galimybes populiarinti tarp merginų pritarė ir memorandumą pasirašė verslo bei akademinių bendruomenių atstovės, pasiekusios laimėjimų IRT srityje.

Judėjimą inicijavo Danguolė Rutkauskienė (KTU), jį palaiko Valentina Dagienė (VU), Renata Danielienė (ECDL), Gitana Aklienė, (bendrovė „No Magic Europe“), Elena Vengrienė (bendrovė „Algoritmų sistemos“), Irma Šileikienė (VGTU) ir kitos šioje srityje žinomos moterys.

„Kažkada stebino, kai režisūroje ar aviacijoje atsirasdavo moterys, tačiau šiandien jos tampa prezidentėmis“, – teigė KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė Jurgita Vizgirdaitė, sveikindama į memorandumo pasirašymą susirinkusias merginas ir moteris.

Primindama, kad ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje daugumą darbų perims robotai, J. Vizgirdaitė akcentavo, kad savo vietą darbo rinkoje turės tie, kurie sugebės kurti naujus produktus ir technologijas. Ji atkreipė dėmesį, kad 2017 metais aukštu balu matematikos egzaminus išlaikė ir IRT studijas pasirinko 40 proc. vaikinų bei 9 proc. merginų.

„Džiugu, kad tai yra dvigubai daugiau merginų nei prieš 4 metus, tačiau šį skaičių turime dvigubinti, trigubinti, keturgubinti, nes IRT specialistų poreikis yra ypatingai milžiniškas ir jis tik augs“, – sakė J. Vizgirdaitė.

KTU l.e.p. studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė pabrėžia, kad Universitetas suinteresuotas ir deda pastangas, kad IRT specialybėse atsirastų daugiau merginų. „Esant tokiam dideliam specialistų poreikiui ir žvelgiant į vykstančios skaitmeninės transformacijos procesus – merginų įsitraukimas į IRT sritis vis dar lieka neišnaudotas potencialas“, – akcentuoja K. Ukvalbergienė.

Situacija geresnė nei daugelyje Europos šalių, bet...

Judėjimo iniciatorė D. Rutkauskienė pabrėžė naujausių tyrimų duomenis ir srities perspektyvą. „Šiandien IRT sektoriuje Lietuvoje trūksta apie 14 tūkst. darbuotojų, Europoje – apie 1 mln. Ir jei mes, moterys, turinčios didelę patirtį šioje srityje, padėsime moksleivėms atrasti savo kelią IRT srityje, manau, situacija stipriai pasikeis. Be to, merginos turės kūrybingą, įdomų ir gerai apmokamą darbą“.

Jos teigimu, visuomenėje dar gajus stereotipas, kad IT pasaulyje savo vietą atranda tik programuotojai. Šioje srityje gausu ir kitų darbo vietų – sistemų analitiko, IRT konsultanto, projektų vadovo, testuotojo, sistemų architekto, sistemų administratoriaus ar pagalbos centro konsultanto.

Pasak nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos INFOBALT viceprezidentės, bendrovės „Algoritmų sistemos“ generalinės direktorės Elenos Vengrienės, Lietuvos moterų situacija IRT srityje sistemingai gerėja – vis daugiau moterų įsitraukia į šią sritį. Lietuvos IT sektoriuje dirba apie 25 proc. moterų – Europoje Lietuva pagal šį rodiklį yra ketvirtoje vietoje.

„Tačiau norėtųsi dar daugiau moterų pakviesti dirbti šioje srityje. Manau, stereotipų mažinimas ir gerų pavyzdžių rodymas padėtų tai padaryti. Technologijų ar kituose sektoriuose dirbančios moterys nenusileidžia vyrams, o stereotipai ir palaikymo nebuvimas atbaido moteris rinktis perspektyvias su informacinėmis technologijomis susijusias specialybes“, – pastebi E. Vengrienė.

Memorandumas pasirašytas renginio „Digital Girls: rock IT on“ metu, kuriame apsilankė per 140 moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų. Po diskusijos renginio lankytojos turėjo galimybę išbandyti jėgas virtualios realybės, mados dizaino laboratorijoje, specialiose litavimo dirbtuvėse, daiktų interneto sprendimus kuriančioje įmonėje ir kitose srityse.

• Ką reiškia dirbti vienoje didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos įmonių.
• Interneto etiketas: kaip neprisidaryti gėdos?
• Patvirtinti 2020 m. elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.
• Naujakurių rūpesčiai: kokios bėdos dažniausiai užklumpa naujuose namuose.
• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?
• Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų.
• Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį.
• Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos.
• Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys.
• Kodėl vaikai vemia dažniau?
• 3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą.
• Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai.
• Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?
• Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?
• 34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją.
• Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu.
• Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą.
• Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą.
• Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku.
• Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku.
• Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga.
• Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?
• Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug.
• Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas.
• Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58