Nuotolinės studijos – inovatyvus mokymasis studentams patogiu laiku

„Tyrimai rodo, kad šiandien kiekviename darbe bent penktadalį visų reikalingų žinių sudaro technologijos – tai neabejotinai svarbu, tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad likusius keturis penktadalius sudaro visa kita: socialiniai įgūdžiai, bendravimas ir kitų sričių žinios.

Šiandien kartais pernelyg eskaluojama IT reikšmė“, – teigia Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi (LieDM) asociacijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto mokslo darbuotoja Estela Daukšienė.

Mokslininkės teigimu, nuotolinės studijos suteikia galimybę technologijų žinias įgyti greta pasirinktos specialybės – taip suderinant kelias sritis vienu metu ir patenkinant darbdavių reikalavimus išmanyti informacines technologijas. Dar efektyvesnės yra tarpdisciplininės studijos – kai pati studijų programa aprėpia kelias skirtingas sritis, pavyzdžiui, verslą ir biotechnologijas arba švietimą ir informacines technologijas.

Plačią sričių įvairovę apima ir šiuo metu VDU siūlomos nuotolinių studijų programos: nuo ekonomikos iki humanitarinių bei ugdymo mokslų. Tokios studijos, kurių didžioji dalis yra vykdoma studentams patogiu laiku, iš namų, yra itin naudingos gyvenantiems užsienyje, siekiantiems suderinti studijas ir darbą.

„Paskaitos vyksta vakarais, daromi vaizdo įrašai, kuriuos galima bet kada peržiūrėti – jei negali dalyvauti tiesiogiai. Visa medžiaga prieinama nuotoliniu būdu, o atvykti į universitetą užtenka 1-2 kartus per semestrą – tai itin patogu emigrantams. Pagal Lietuvos įstatymus, priklausomai nuo studijų srities ar programos, bent 10 procentų programos kontaktinio laiko turi būti auditorijoje, todėl universitete rengiamos įvadinės paskaitos ir egzaminai – tačiau jų datas galima derinti iš anksto, sutalpinti į vieną savaitę, tad tai nesudaro keblumų ir gyvenantiems užsienyje“, – paaiškina E. Daukšienė.

Pasak LieDM asociacijos prezidentės, iki šiol gajus mitas, kad nuotolinės studijos yra „diplomas už nieką“ – neva galimybė gauti diplomą nieko neveikiant. Tačiau iš tiesų tai tokios pačios studijos, kurių metu reikia mokytis taip pat, kaip ir įprastose – skiriasi tik jų organizavimo būdas.

Nuotolinės studijos neretai pasitelkia naujausias švietimo ir technologijų inovacijas – ne tik dėl studentų patogumo, bet ir sprendžiant įvairius logistinius iššūkius. Pavyzdžiui, Barselonos atvirasis universitetas, siekdamas užtikrinti, kad studentai prisijungia skaidriai, diegia įvairius sprendimus – atpažįstant prisijungiantį žmogų pagal vaizdą, balsą, spausdinimo klaviatūra greitį, žodžių semantiką ir kt.

„Kalbant plačiau, apie technologijų taikymą mokyme apskritai – svarbu naudoti tuos pačius įrankius, kuriuos besimokantieji naudoja kasdieniame gyvenime. Jaunimas šiandien gyvena telefonuose, o vyresnioji mokytojų karta nesupranta, draudžia naudotis, nes jiems taip paprasčiau suvaldyti klasę. Tačiau tuomet kuriama dirbtinė mokymosi aplinka – turime skatinti naudoti tuos įrankius, kurie jau yra jaunimo kasdienybėje, tik tikslingai“, – teigia nuotolinių studijų ekspertė.

Technologijos vis labiau skverbiasi į kasdienybę – todėl kartu vis svarbiau išmokti jas tinkamai naudoti ir mokymuisi. Kai kuriose Azijos šalyse kompiuteriai tokie brangūs, kad besimokantieji neišgali jų įsigyti ir mokosi per mobilųjį telefoną. Dėl to ir mokymo turinį reikėtų adaptuoti tokiam mokymuisi – ir ne tik tolimojoje Azijoje, bet ir Lietuvoje. VDU duomenimis, apie 30 procentų universiteto studentų nuotolinę studijų aplinką „Moodle“ pasiekia mobiliaisiais telefonais. Telefonai tikrai ne mažiau populiarūs ir moksleivių gretose – tuo tarpu mokytojai dažnai apsiriboja technologijų naudojimu tik informacijos paieškai.

Pasak E. Daukšienės, vienas iš tikslų vykdant nuotolines studijas yra tuo pačiu išmėginti įvairias naujausias inovacijas, įvertinti platesnes jų taikymo galimybes. Juolab kad technologinė pažanga tik intensyvėja.

„Dirbtinis intelektas netruks ateiti ir į mokyklą. Jau dabar kiekviename žingsnyje mes to nežinodami apmokome dirbtinį intelektą – tiesiog naudodami „Google“ paiešką, kuri kaupia duomenis apie tai, kaip ieškome“, – sako VDU tyrėja.

Vytauto Didžiojo universitetas šiuo metu siūlo tris studijų programas, vykdomas nuotoliniu būdu: stojantiems į bakalauro studijas siūloma švietimo ir informacinių technologijų programa, o į magistrantūrą – lyginamosios kultūrų studijos ir sporto verslo vadyba.

Švietimo ir informacinių technologijų studijų programa yra unikali, tarpkryptinė – ją baigusiems suteikiamas andragogikos ir taikomosios informatikos bakalauro diplomas. Lyginamosios kultūrų studijos skirtos norintiems tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, išmanančiais Lietuvos ir Europos tradicines bei šiuolaikines etnines kultūras. Sporto verslo vadybos studijas, vykdomas anglų kalba, VDU rengia bendradarbiaujant su Eurolyga – jas baigusieji gali dirbti įvairiose sporto verslo organizacijose.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9