Nuotolinės studijos – inovatyvus mokymasis studentams patogiu laiku

„Tyrimai rodo, kad šiandien kiekviename darbe bent penktadalį visų reikalingų žinių sudaro technologijos – tai neabejotinai svarbu, tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad likusius keturis penktadalius sudaro visa kita: socialiniai įgūdžiai, bendravimas ir kitų sričių žinios.

Šiandien kartais pernelyg eskaluojama IT reikšmė“, – teigia Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi (LieDM) asociacijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto mokslo darbuotoja Estela Daukšienė.

Mokslininkės teigimu, nuotolinės studijos suteikia galimybę technologijų žinias įgyti greta pasirinktos specialybės – taip suderinant kelias sritis vienu metu ir patenkinant darbdavių reikalavimus išmanyti informacines technologijas. Dar efektyvesnės yra tarpdisciplininės studijos – kai pati studijų programa aprėpia kelias skirtingas sritis, pavyzdžiui, verslą ir biotechnologijas arba švietimą ir informacines technologijas.

Plačią sričių įvairovę apima ir šiuo metu VDU siūlomos nuotolinių studijų programos: nuo ekonomikos iki humanitarinių bei ugdymo mokslų. Tokios studijos, kurių didžioji dalis yra vykdoma studentams patogiu laiku, iš namų, yra itin naudingos gyvenantiems užsienyje, siekiantiems suderinti studijas ir darbą.

„Paskaitos vyksta vakarais, daromi vaizdo įrašai, kuriuos galima bet kada peržiūrėti – jei negali dalyvauti tiesiogiai. Visa medžiaga prieinama nuotoliniu būdu, o atvykti į universitetą užtenka 1-2 kartus per semestrą – tai itin patogu emigrantams. Pagal Lietuvos įstatymus, priklausomai nuo studijų srities ar programos, bent 10 procentų programos kontaktinio laiko turi būti auditorijoje, todėl universitete rengiamos įvadinės paskaitos ir egzaminai – tačiau jų datas galima derinti iš anksto, sutalpinti į vieną savaitę, tad tai nesudaro keblumų ir gyvenantiems užsienyje“, – paaiškina E. Daukšienė.

Pasak LieDM asociacijos prezidentės, iki šiol gajus mitas, kad nuotolinės studijos yra „diplomas už nieką“ – neva galimybė gauti diplomą nieko neveikiant. Tačiau iš tiesų tai tokios pačios studijos, kurių metu reikia mokytis taip pat, kaip ir įprastose – skiriasi tik jų organizavimo būdas.

Nuotolinės studijos neretai pasitelkia naujausias švietimo ir technologijų inovacijas – ne tik dėl studentų patogumo, bet ir sprendžiant įvairius logistinius iššūkius. Pavyzdžiui, Barselonos atvirasis universitetas, siekdamas užtikrinti, kad studentai prisijungia skaidriai, diegia įvairius sprendimus – atpažįstant prisijungiantį žmogų pagal vaizdą, balsą, spausdinimo klaviatūra greitį, žodžių semantiką ir kt.

„Kalbant plačiau, apie technologijų taikymą mokyme apskritai – svarbu naudoti tuos pačius įrankius, kuriuos besimokantieji naudoja kasdieniame gyvenime. Jaunimas šiandien gyvena telefonuose, o vyresnioji mokytojų karta nesupranta, draudžia naudotis, nes jiems taip paprasčiau suvaldyti klasę. Tačiau tuomet kuriama dirbtinė mokymosi aplinka – turime skatinti naudoti tuos įrankius, kurie jau yra jaunimo kasdienybėje, tik tikslingai“, – teigia nuotolinių studijų ekspertė.

Technologijos vis labiau skverbiasi į kasdienybę – todėl kartu vis svarbiau išmokti jas tinkamai naudoti ir mokymuisi. Kai kuriose Azijos šalyse kompiuteriai tokie brangūs, kad besimokantieji neišgali jų įsigyti ir mokosi per mobilųjį telefoną. Dėl to ir mokymo turinį reikėtų adaptuoti tokiam mokymuisi – ir ne tik tolimojoje Azijoje, bet ir Lietuvoje. VDU duomenimis, apie 30 procentų universiteto studentų nuotolinę studijų aplinką „Moodle“ pasiekia mobiliaisiais telefonais. Telefonai tikrai ne mažiau populiarūs ir moksleivių gretose – tuo tarpu mokytojai dažnai apsiriboja technologijų naudojimu tik informacijos paieškai.

Pasak E. Daukšienės, vienas iš tikslų vykdant nuotolines studijas yra tuo pačiu išmėginti įvairias naujausias inovacijas, įvertinti platesnes jų taikymo galimybes. Juolab kad technologinė pažanga tik intensyvėja.

„Dirbtinis intelektas netruks ateiti ir į mokyklą. Jau dabar kiekviename žingsnyje mes to nežinodami apmokome dirbtinį intelektą – tiesiog naudodami „Google“ paiešką, kuri kaupia duomenis apie tai, kaip ieškome“, – sako VDU tyrėja.

Vytauto Didžiojo universitetas šiuo metu siūlo tris studijų programas, vykdomas nuotoliniu būdu: stojantiems į bakalauro studijas siūloma švietimo ir informacinių technologijų programa, o į magistrantūrą – lyginamosios kultūrų studijos ir sporto verslo vadyba.

Švietimo ir informacinių technologijų studijų programa yra unikali, tarpkryptinė – ją baigusiems suteikiamas andragogikos ir taikomosios informatikos bakalauro diplomas. Lyginamosios kultūrų studijos skirtos norintiems tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, išmanančiais Lietuvos ir Europos tradicines bei šiuolaikines etnines kultūras. Sporto verslo vadybos studijas, vykdomas anglų kalba, VDU rengia bendradarbiaujant su Eurolyga – jas baigusieji gali dirbti įvairiose sporto verslo organizacijose.

• Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net.
• Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje.
• Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja.
• Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?
• Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada.
• Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą.
• Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?
• 4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo.
• Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?
• Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai.
• Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?
• Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?
• Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų.
• Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
• Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?
• SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės.
• Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote.
• Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais.
• Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?
• Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?
• Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?
• Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse.
• BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“.
• Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus.
• Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų.
• Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje.
• Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė.
• Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu.
• Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
• Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius.
• Geriausias LG siūlomas LED televizorius „NanoCell“ – jau ir Lietuvoje.
• Kaune iškilo legendinei senbernarei Bitei skirta skulptūra.
• Populiariausių ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų Europoje TOP 10.
• „Mobility Tech 2019“: savivaldžių automobilių ateities politika gimsta Vilniuje.
• IBM gimtadienis: 6 faktai apie IT banginį, kurio nekentė Steve‘as Jobsas.
• Pensijų kaupimas: trijų žingsnių gidas, kaip nepasiklysti pasirinkimuose.
• Kokius vaistus vartojantiems žmonėms vengti saulės vonių?
• Kaip nepadaryti klaidos renkantis naują dviratį?
• LSMU medicinos studentai išgelbėjo gyvybę bendramoksliui.
• Misija: lengvos ir išmanios vestuvės. 5 patarimai jai įgyvendinti.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55