Žiedinės ekonomikos specialistė: pasaulis žiūri į Lietuvą

Europoje nutarta griežtai riboti vienkartinį plastiką – greičiausiai visi girdėjo apie planus drausti šiaudelius, vienkartinius indus ir kitus plastiko gaminius. Gerokai pasispausti teks ir gėrimų gamintojams: numatyta, kad iki 2025 m. turės būti surenkama bei perdirbama bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių.

Vienoms šalims šitoks tikslas taps tikru išbandymu, tačiau mums tai negresia. Lietuva kaip tik bus ta, iš kurios kitos šalys galės daug pasimokyti.

92 proc. – tiek plastikinių gėrimų buteliukų surinkta pernai Lietuvoje. Ir visi jie perdirbti. Panašus procentas turėtų būti surinktas ir šiemet. Tai vienas geriausių rodiklių pasaulyje, kuris išsiskiria tuo, kad tokio rezultato pasiekta vos per 2 metus. Tai dar niekam nebuvo pavykę. Todėl mūsų patirtis tampa ypač vertinga valstybėms, kurioms teks skubiai gerinti savo plastiko pakuočių surinkimo rezultatus.

Lietuva – viena iš „žvaigždžių“

„Europos Sąjunga (ES) nusprendė, kad žiedinė ekonomika, o kartu ir užstato sistema bei naujos žaliosios darbo vietos yra jos prioritetas. Užbrėžtas tikslas surinkti ir perdirbimui perduoti bent 90 proc. plastikinių pakuočių. Šiuo metu tik užstato sistema leidžia pasiekti tokių rodiklių, kito būdo pasaulyje tiesiog nėra.

Tad užstato sistemos ateitis Europoje šviesi, o Lietuva yra viena iš šitos sistemos „žvaigždžių“. Jūs sugebėjote pasiekti itin aukštus rodiklius per ypač trumpą laiką. Be to, sukūrėte inovatyvią gėrimų gamintojų ir importuotojų finansavimu paremtą sistemą, kuri užtikrina efektyvų pakuočių surinkimą.

Daugeliui ES valstybių prireiks užstato sistemos. Todėl pasaulis žiūri į Lietuvą, taip pat į tokias šalis kaip Norvegija, kad galėtų perimti geriausias praktikas iš geriausiųjų. Dabar Lietuva matoma būtent kaip šalis, turinti vieną geriausių užstato sistemų pasaulyje“, – žurnalistams sakė Clarissa Morawski, vadovaujanti tarptautinei organizacijai „Reloop“, siejančiai žiedinės ekonomikos raida suinteresuotas valstybines institucijas, verslus bei nevyriausybines organizacijas.

Morawski kartu su kitais svečiais dalyvavo Vilniuje vykusioje pirmojoje Europos užstato sistemos konferencijoje.

Gėrimų gamintojų ateitis – užstato sistema

„Užstato sistema leidžia surinkti labai aukštos kokybės žaliavas, kurias paprasta perdirbti ir panaudoti gėrimų pakuočių gamybai. Čia nieko nereikia išradinėti – sistema yra, ji patikrinta, ji veikia“, – sakė vienas iš konferencijos svečių, gėrimų gamintojo „Karlovarské minerální vody“ vadovas Alessandro Pasquale.

Jo įmonė gamina 800 skirtingų gėrimų, o pernykščiai pardavimai siekė 450 mln. Eur. Pats A. Pasquale teigia, kad į Lietuvą atvyksta mokytis, kokiu būdu geriausia organizuoti užstato sistemą.

Šiemet jo įmonė pristatė pakuotę, 50 proc. kurios sudaro perdirbtas PET. Šią dalį ir toliau ruošiamasi didinti. Tačiau susiduriama su problema: kur gauti pakuočių gamybai tinkamo perdirbto plastiko? Tai, kas atkeliauja iš bendro plastiko atliekų srauto, gėrimų pakuočių gamybai netinka. Pokyčius čia atneša užstato sistema, kuri parūpina itin aukštos kokybės plastiko žaliavos. Tad, plečiantis užstato sistemai, vis mažiau resursų (naftos, elektros energijos, transportavimo sąnaudų) reikės pagaminti naujai pakuotei.

Pats A. Pasquale įsitikinęs, kad gėrimų pakuotės iš perdirbtų žaliavų – rinkos ateitis. Tokios pakuotės vartotojams suteikia papildomą vertę, todėl ilgainiui vartotojai nustos pirkę neperdirbto plastiko pakuotes. O tai reiškia, kad užstato sistema daugelyje šalių tampa ne tik neišvengiama, bet ir itin pageidaujama.

Iškovoti žmonių pasitikėjimą

Kad užstato sistemos plėtra Europoje neišvengiama, liudijo ir kiti Europos užstato sistemos konferencijos svečiai. Vieni jų pristatė atskirose valstybėse atliktas galimybių studijas ar užstato sistemos diegimo planus, o Norvegijos ir Lietuvos atstovai pasidalijo jau veikiančios sistemos administravimo patirtimi.

Užstato sistemos plėtrą lemia ne tik ES institucijų sprendimai. Jos naudą įrodo ir pasiekiami rezultatai, todėl susipažinti su gėrimų pakuočių tvarkymu į Lietuvą atvyksta delegacijos ne tik iš ES valstybių, bet ir Kinijos, Australijos, Indijos ir kitų.

Lietuvos užstato sistemą administruojančios ne pelno organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sako, kad aukštus mūsų šalies rodiklius lėmė tai, kad daug mokėmės iš kitų valstybių patirties, taip pat didelį dėmesį skyrėme tam, kad sistema būtų kuo patogesnė vartotojams.

„Labai svarbu, kad mums pavyko užsitarnauti šalies gyventojų pasitikėjimą. 97 proc. sistemos vartotojų mano, kad ji reikalinga. Žmonės mato, kad užstato sistema padeda švarinti jų aplinką, junta jos naudą. Gerus rezultatus lemia ir didelis Lietuvos gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas, ypač tarp jaunesnių šalies gyventojų“, – teigia G. Varnas.

USAD vadovas džiaugiasi, kad Lietuvos pavyzdys parodė, kad laiku priimti sprendimai bei kruopštus planavimas atneša naudą ne tik mūsų šaliai, bet ir kitoms valstybėms, kurioms mūsų patirtis tampa keliu į švaresnę ir saugesnę ateitį.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9