Savaitė, kai visi skubame: kaip nepamesti galvos ir likti saugiems internete

Paskutinė savaitė prieš Kalėdas – daug kam įtempta. Dedame visas pastangas užbaigti likusius darbus, užpildyti spragas iš dovanų sąrašų, kolegos aplink taip pat skuba ir natūraliai tampame mažiau atidūs.

Sukčiai tuo stengiasi pasinaudoti ir internetą užplūsta įvairūs itin patrauklūs pasiūlymai dovanoms, kelionėms, tačiau už jų slepiasi bandymai išvilioti asmeninius duomenis ar net turtą. „Microsoft“ ekspertai pateikia šešis patarimus prie kurių šią savaitę būtina uždėti varneles.

Rinkitės tik patikimus portalus

Paskutinę minutę gali suvilioti el. parduotuvė su itin patraukliu, keliais kartais pigesniu norimo pirkinio pasiūlymu. Tačiau nemaža tikimybė, kad ten slepiasi kenkėjas, kuris vėliau gali sulėtinti jūsų įrenginio darbą, rinkti asmeninius duomenis ar apgaulės būdu iš jūsų išvilioti pinigus. Keli signalai, kurie padės atskirti, ar el. parduotuvė yra patikima: daug kartų mažesnė prekės kaina nei rinkos vidurkis dažniausiai liudija, kad tokios parduotuvės reikėtų vengti; atsiliepimai apie parduotuvę internete turi būti teigiami; jos internetinis adresas turėtų prasidėti https ar naršyklėje šalimais jo turėtų būti užrakintos spynelės ikona; atsiskaitymo būdas ar jo teikėjas jums turėtų būti pažįstamas ir patikimas. Tas pats galioja ir programėlėms – jas siųskitės tik iš oficialių jų parduotuvių.

Sekite savo banko ataskaitas

Šiuo laikotarpiu taip pat dažniau atkreipkite dėmesį į jūsų mokėjimo kortelių ataskaitas. Jei ten radote jums nepažįstamą atsiskaitymo eilutę (nesvarbu ar didelio, ar mažo), būtinai iškart apie tai informuokite savo banką.

Naudokite dviejų lygių autentifikaciją (2FA)

Tai labai efektyvi priemonė, sukurianti papildomą saugumo lygį. Jos esmė – bandant prisijungti prie savo paskyros (el. pašto, soc. tinklų ir pan.) nepakanka žinoti tik nuolatinį slaptažodį, papildomai dar reikia suvesti specialios programėlės (pvz., „Microsoft Authenticator“ – „Google Play“, „iOS“) sugeneruotą laikiną kodą, kuris nuolat kinta, ar kitaip papildomai patvirtinti savo tapatybę. Tokią saugumo funkciją, randamą nustatymuose, turi praktiškai visos populiariausios el. pašto tarnybos, soc. tinklai ar kitos dažnai naudojamos platformos.

Junkitės tik prie saugaus tinklo

Norėdami būti garantuoti, kad jūsų duomenys nepateks į svetimas rankas, junkitės tik prie „Wi-Fi“ tinklų, kurie reikalauja slaptažodžių. Jei neturite kito pasirinkimo ir tenka prisijungti prie kavinės ar parduotuvės slaptažodžiu neapsaugoto bevielio tinklo, venkite suvesti savo paskyrų prisijungimo duomenis ar apsipirkinėti internetu. Tokiame tinkle egzistuoja rizika, kad suvesti slaptažodžiai gali pakeliui nutekėti ir į programišiaus kompiuterį.

Socialiniuose tinkluose būkite atsargūs

Per šventes daugelis ilgesniam laikui paliksime savu namus ir norėsime socialiniuose tinkluose pasidalinti kelionių akimirkomis. Tačiau tai daryti reikėtų atsargiai, nes tai puikus signalas vagims, kad jūsų namai kurį laiką bus tušti ir jiems niekas netrukdys. Jei jau labai norite pasidalinti atostogų akimirka, atkreipkite dėmesį, kad ją matytų tik jūsų draugai, kuriais pasitikite – socialiniai tinklai dažnai leidžia nustatyti grupes, kas mato jūsų turinį.

Žinokite, kur yra jūsų įrenginiai

Būkite budrūs, nes jūsų telefone, kompiuteryje – kalnas jautrios asmeninės informacijos. Todėl pirmas žingsnis, kurį turite padaryti – apsaugoti jį slaptažodžiu. Nutikus blogiausiam scenarijui ir pradingus įrenginiui, elkitės taip pat, kaip elgiatės pradingus banko kortelei – jį užblokuokite. Pavyzdžiui, prieigą prie „Windows“ įrenginių (susietų su jūsų „Microsoft“ paskyra) galite uždrausti prisijungę prie savo paskyros internete. Ten pat matysite ir paskutinę buvimo vietą, kur įrenginys buvo prijungtas prie interneto.

• Žiema – viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.
• Profesorius: ir po 50 metų robotai nepakeis gydytojų.
• Akių nuovargis: naujojo amžiaus liga ir 5 patarimai, kaip jos išvengti.
• Savivaldybė sukūrė atvirą visiems trimatį sostinės žemėlapį.
• Laikas susirūpinti ir daugiau dėmesio skirti higienai.
• Atsiskaitant internetu, svarbios kelios taisyklės: padės apsisaugoti nuo sukčių.
• Netikros naujienos parazituoja socialiniuose tinkluose.
• Pamoka „išmaniajai“ kartai: kaip saugiai naudotis savo telefonu?
• Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą.
• Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja.
• Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti.
• Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą.
• Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?
• Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?
• Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau.
• Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat.
• Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“.
• Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai.
• Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas.
• Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo.
• Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?
• Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
• Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?
• Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai.
• Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai.
• Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete.
• 5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų.
• Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere.
• Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema.
• Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?
• Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta.
• Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?
• Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį.
• Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui.
• Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią.
• Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?
• Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui.
• Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais.
• ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą.
• Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61