Maisto švaistymas: ką daryti, kad maisto produktų išmesti išvis nereikėtų?

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių.

Specialistų įsitikinimu, augant žmonių skaičiui pasaulyje, reikėtų skatinti atsakingesnį visuomenės požiūrį į maisto vartojimą.

Prekybos tinklas „Rimi“ drauge su vilniete Gintare Dambrauskaite, kuri jau keletą metų gyvena pagal „Zero Waste“ (nulinių atliekų) principą, dalijasi įžvalgomis, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie išmetamo maisto kiekio mažinimo.

Maisto švaistymas – įpročių pasekmė

Viena iš priežasčių, kodėl šiandien išmetama tiek daug maisto – žmonių įprotis persivalgyti.

„Įpratome vartoti ir viską skaičiuoti pinigais, pamiršdami, kad gamtoje jie neegzistuoja. Reikėtų tausoti tai, ką turime čia ir dabar. Suvartodami maisto tik tiek, kiek mums reikia, garantuosime, kad išteklių užteks ne tik mums, bet ir aplinkiniams bei ateities kartoms“, – pažymi G. Dambrauskaitė.

„Rimi“ pagrindinės kulinarijos virtuvės vadovas Vitalijus Rimovas pastebi, kad žmonės dažniausiai yra linkę išmesti nuvytusias daržoves, pieno, mėsos ir duonos produktų likučius. Tačiau keletas naujų įpročių gali ne tik padėti sumažinti išmetamo maisto kiekį, bet ir leistų sutaupyti pinigų.

„Rekomenduočiau dažniau lankytis parduotuvėje, pirkti mažesniais kiekiais ir tik tiek, kiek reikia konkretaus patiekalo pagaminimui. Tokia taktika padės neišlaidauti, neišmesti maisto produktų bei leis prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo“, – sako V. Rimovas.

Piniginė neplonės, jei planuosite pirkinius

Maisto švaistymo mažinimas – tai ne tik galimybė prisidėti prie gamtos išsaugojimo, bet ir puikus būdas sutaupyti pinigų. Verta paskaičiuoti, kiek pinigų per mėnesį išleidžiama maisto produktams ir kokia jų dalis atsiduria šiukšliadėžėje. Tad ką gi daryti, kad maisto išmesti išvis nereikėtų?

„Namuose vadovaujuosi tokia taktika, kad turime nemažai ilgo galiojimo produktų, tokių kaip įvairių rūšių kruopos, makaronai, ryžiai, pupelės, džiovinti produktai ar konservuoti gaminiai. Tokie produktai gali labai ilgai išbūti nenaudojami, neprarasdami savo skonio ir kokybės. Kai nusprendžiame ką nors pasigaminti, prie namie turimo asortimento nusiperkame šviežių vaisių ar daržovių“, – sako aplinką tausojantį gyvenimo būdą palaikanti G. Dambrauskaitė.

Pasitaiko atvejų, kad ilgo galiojimo produktuose užsiveisia maistinių kirmėlių. Kad taip neatsitiktų, G. Dambrauskaitė pataria maistą laikyti sandariai ir steriliai uždarytą.

„Išmesti gerus produktus tenka ir tuomet, kai juose užsiveisia nepageidautini svečiai. Todėl reikėtų pasirūpinti sandariomis produktų laikymo pakuotėmis, tara. Net daržoves ar vaisius pravartu laikyti sandarioje aplinkoje, ypač jeigu maistas jau yra prapjautas. Juos galima sudėti į orui sandarias dėžutes ir laikyti šaldytuve. Vaisiai išlieka švieži ilgesnį laiką, o daržovės nesubliūkšta taip greitai“, – sako pašnekovė.

Gerai apgalvota mityba

Perkant produktus svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus: kiek maisto reikės ateinančiomis dienoms, ką planuojama gaminti iš šių produktų, ko galėtų trūkti namuose. O perkant vaisius ir daržoves – įvertinti jų kokybę.

„Jeigu pirkdami agurkus matome, kad jie yra minkštesni nei įprastai, jų nereikėtų pirkti daug. Rinkitės tik tiek, kiek galėsite suvartoti per dieną ar dvi. Tik nepamirškite, kad jeigu namie pradeda gesti vaisiai, iš jų galima pasigaminti gardų kokteilį. Jei daržovės ima minkštėti – tai puiki proga iškepti jas keptuvėje arba užšaldyti. Neskubėkime iškart visko išmesti“, – patarimais dalijasi G. Dambrauskaitė.

Receptai iš besibaigiančio galiojimo produktų

Maisto produktų ir pinigų sutaupyti gali padėti ir išradingumas. „Rimi“ ekspertas V. Rimovas dalinasi patarimais, kokius patiekalus galima pasigaminti iš besibaigiančio galiojimo maisto produktų. Tokiu būdu jų ne tik nereikės išmesti, bet ir neišleisite papildomų pinigų bei paįvairinsite savo mitybos racioną.

Vystančios salotos

Jas tikrai galima prikelti antram gyvenimui. Nupurškite salotas vandeniu ir padėkite bent valandai į šaldytuvą. Tuo metu pasigaminkite gardų padažą prie salotų, kuriam prireiks: šaukšto citrinų sulčių, šaukšto medaus, šaukštelio druskos ir 3 šaukštų alyvuogių aliejaus bei žiupsnelio juodųjų pipirų. Apipilkite salotas šiuo padažu ir jos tiks prie bet kurio mėsos ar žuvies patiekalo.

Pageltę, apvytę žiediniai kopūstai, brokoliai

Pasigaminkite gardžią žiedinių kopūstų ar brokolių sriubą. Jums prireiks: žiedinio kopūsto, dviejų bulvių ir vienos morkos. Į pasūdytą verdantį vandenį įdėkite daržoves, išvirkite jas. Į puodą įdėkite šaukštą sviesto, įpilkite stiklinę pieno, įberkite mėgstamų prieskonių, viską pertrinkite smulkintuvu ir mėgaukitės gardžia sriuba. Prie jos galima paruošti skrudintas riekeles iš besibaigiančio galiojimo batono, kurias tereikia patepti alyvuogių aliejumi ir įtrinti česnaku, o tuomet pašauti į orkaitę kelioms minutėms, kad apskrustų.

Apdžiūvęs prancūziškas batonas.

Supjaustykite batoną mažais kubeliais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, užberkite šiek tiek mėgstamų prieskonių ir įdėkite kepti į orkaitę. Turėsite puikius salotų skrebučius.

Apvytę bazilikai ir rozmarinai.

Smulkiai supjaustykite prieskonines žoleles, sumaišykite jas su alyvuogių aliejumi, supilstykite į ledui šaldyti skirtas formeles. Tokias žoleles galėsite naudoti salotų padažui. Taip pat galima pagaminti prieskoninį sviestą: reikia smulkiai supjaustyti prieskonines žoleles ir sumaišyti su kambario temperatūros sviestu. Nepamirškite pagardinti šio sviesto trupučiu juodųjų ir aitriųjų paprikų bei druskos.

Bebaigiantis galioti jogurtas arba pasukos.

Indelį jogurto sumaišykite su vienu sunokusiu bananu. Supjaustykite bananą mažyčiais gabalėliais, sumaišykite su jogurtu. Tokį jogurtą apibarstykite amareto sausainio trupiniais.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9