Gyventojai tiki, kad išvykus, būstą apsaugos kaimynai, signalizacija, šviesa

Lietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę.

„Lietuvos draudimo" atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad siekdami apsaugoti savo būstą nuo vagystės gyventojai dažniausiai renkasi prašyti jį prižiūrėti kaimynų, jungia signalizaciją arba ... viename iš kambarių palieka įjungtą šviesą. Tai - trys populiariausi Lietuvos gyventojų atsakymai į klausimą, kaip jie saugo savo būstą išvykdami.

„Lietuvos draudimo" Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad dalies gyventojų pastangos saugoti savo turtą yra tarsi liaudies išmintis, keliaujanti iš kartos į kartą, tačiau turinti abejotiną efektą - būstą saugantiems gyventojams išradingumo netrūksta.

„Vagys veikia grupuotėmis, turi planą ir kiekvienas narys atlieka konkrečią funkciją. Prieš vagystę pasirinktas objektas yra stebimas, analizuojami gyventojų įpročiai ir judėjimas. Tad kambaryje paliktos šviesos triukas ar klaidinantis užrašas apie vaizdo kameras piktadarių neatgraso. Dalis fiktyvių apsaugos sprendimų yra šeimininkų saviapgaulė. Patekę į butą vagys išjungs ir kambaryje paliktą šviesą, ir televizorių - tokios gudrybės neapsaugos nuo nuostolių ir neatlygins patirtos žalos", - teigia A. Gimbickas. Pasak jo, modernių technologijų laikais efektyvių būsto apsaugos priemonių pasirinkimas yra labai platus.

Kaip gyventojai saugo savo būstą: įrašo net šuns lojimą

„Lietuvos draudimo" užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad planuodamas ilgesnę išvyką kas antras apklaustasis pasikliauna kaimynais arba artimaisiais, kurie paprašomi prižiūrėti būstą, kol nėra šeimininkų, o profesionalių saugos tarnybų paslaugomis ir signalizacijos sistema - tik kas ketvirtas. Komentuodamas tyrimo rezultatus „Lietuvos draudimo" ekspertas A. Gimbickas teigia, kad net kas dešimtas gyventojas išvykdamas palieka šviesą ir tiki, kad ši „namuose kažkas yra" imitacija apsaugos nuo nekviestų svečių, tuo tarpu galiojančiu būsto ir turto draudimu pasirūpina perpus mažiau gyventojų.

„Dar kelios dešimtys apklausos dalyvių sako, kad atitraukiamos ir vėl užtraukiamos užuolaidos, veikiantis televizorius, įjungta muzika ar nuolat atidarinėjami ir uždarinėjami langai yra tos priemonės, kurias jie naudoja, kad būstas būtų saugus jiems nesant namuose", - tyrimo rezultatus apibendrina A. Gimbickas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vos 4-5 procentai apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis. Dar mažiau žmonių mano, kad turtą gali apsaugoti šarvuotos durys. Stiprios, šarvuotos durys, apklausoje dalyvavusių žmonių nuomone, atsiduria ant tos pačios pakopos kaip ir fiktyvios apsaugos priemonės - vaizdo stebėjimo kamerų muliažai ar įspėjamieji lipdukai, jog būstą neva stebi saugos tarnyba.

„Ši visuomenės nuomonės apklausa patvirtino ir tai, kad esama itin išradingų gyventojų: jie nurodė, kad būstą mėgina apsaugoti palikdami šunį ar piktą katiną, kai kurie net palieka šuns lojimo įrašą,

Būstą ir namuose esančio turtą „Lietuvos draudimas" siūlo apdrausti nuo 5 eurų mėnesiui. Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės žalų ekspertas pastebi, kad per atliktą apklausą gyventojai nurodė, kad maksimali žala dėl vagystės iš buto siektų apie 12 tūkstančių eurų. „Palyginti su galimais nuostoliais, įmoka už būsto draudimą yra šimtus ar net tūkstančius kartų mažesnė", - sako „Lietuvos draudimo" Gyventojų turto draudimo vadovas A. Gimbickas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį į būsto saugumą, Lietuvos draudimo užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter". Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš visos šalies teritorijos.

„Lietuvos draudimas" yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 582 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, Lietuvoje draudikė užima 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. „Lietuvos draudimas" yra penkis kartus pelnęs Geriausio darbdavio apdovanojimą Baltijos šalyse. „Lietuvos draudimo" paslaugas renkasi 40 proc. visų apsidraudusiųjų Lietuvoje, o kitiems bendrovę rekomenduoja 9 iš 10 klientų. „Lietuvos draudimas" kasdien padeda 430 savo klientų.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147