Kaip organizacijoms efektyviau naudoti energiją?

Pasaulinis viešbučių tinklas „Hilton“ ir Airijos nacionalinė policija padidino naudojamos energijos efektyvumą 20–30 proc. – kaip tūkstančius darbuotojų turinčios organizacijoms tai pavyko? Viena svarbiausių priežasčių – energijos naudojimo standarto įdiegimas.

Būtent šį standartą ISO 50001:2018 „Energijos naudojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo vadovas“ kaip Lietuvos standartą perėmė ir Lietuvos standartizacijos departamentas, tad dabar standartą pigiau įsigyti gali visos šalies verslo ir viešojo sektoriaus organizacijos.

Šis standartas padeda organizacijoms efektyviau naudoti energijos išteklius. Standartu nustatomi energijos naudojimo vadybos sistemos reikalavimai, kuriais remiantis organizacija gali kurti ir įgyvendinti energijos naudojimo politiką ir nustatyti energijos naudojimo tikslus, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir kitą su energijos naudojimu susijusią informaciją. Naujame 2018 m. leidime, palyginti su 2011 m. leidimu, yra du pagrindiniai pasikeitimai. Pirmasis pakeitimas susijęs su vartojimo duomenų rinkimo ir energijos vartojimo efektyvumo matavimo praktikos įvertinimu. Antrasis – su dokumento struktūra, kuri dabar suvienodinta su kitų vadybos sistemų standartų struktūra, siekiant palengvinti integravimo procesą su kitomis, pvz. kokybės, aplinkosaugos ir darbo saugos vadybos, sistemomis.

„Pasaulio energijos suvartojimas auga milžiniškais tempais: jis padvigubėjo per paskutinius 40 metų ir, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros prognozėmis, per ateinančius 20 metų išaugs dar trečdaliu. Efektyvesnis energijos naudojimas padėtų ne tik sulėtinti klimato kaitą, bet leistų panaudoti valstybių išteklius kitiems poreikiams, pvz., sveikatos apsaugai ar socialinėms paslaugoms“, – sako Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Energijos naudojimo vadybos standartas yra strateginė priemonė, padedanti organizacijoms įdiegti energijos naudojimo vadybos sistemą ir vartoti energiją efektyviau, kartu didinant savo produktyvumą. Ši sistema leidžia kurti ir įgyvendinti energetikos politiką, nustatyti energijos suvartojimo kiekius, suformuoti veiklos planus ir pasiekimų vertinimo rodiklius. Pvz., organizacijos gali diegti naujas energiją taupančias technologijas, sumažinti savo energetinę taršą ar pagerinti veiklos procesus taip, kad sumažėtų energijai skirtos išlaidos.

„Kaip ir kiti vadybos standartai, šis standartas paremtas keturiais principais „Suplanuok, daryk, tikrink, veik“, kurie užtikrina nuolatinį sistemos tobulinimą. Standartas nustato reikalavimus, kuriais remiantis organizacijos imasi efektyvesnio energijos naudojimo politikos, nustato tikslus, renka duomenis, padedančius geriau suprasti energijos naudojimą, įvertina gautus rezultatus, peržiūri savo pasirinktą modelį ir jo naudą, ir toliau gerina energijos naudojimo vadybą. Tai vienodai svarbu ir viešajam, ir privačiam sektoriui“, – sako R. Sanajevas.

Lietuvoje standartą LST EN ISO 50001:2018 „Energijos naudojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo vadovas (ISO 50001:2011)“ platina Lietuvos standartizacijos departamentas www.lsd.lt

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9