Susisiekimo sektoriuje – savaeigės priemonės ir robotizacijos pikas

Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar aktyviau investuoti į inovacijas. Taip planuojama didinti susisiekimo sektoriaus konkurencinį pranašumą ir siekti lyderystės regione.

2019 metais susisiekimo sektoriaus įmonės ir įstaigos į inovacijas planuoja investuoti per 30 mln. eurų.

„Skaitmeninių technologijų eroje susisiekimo sektorius neįsivaizduojamas be inovacijų, būtent investicijos į naujos kartos technologijas ir inovatyvūs sprendimai taps šio sektoriaus pažangos varikliu“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelių ir geležinkelių priežiūrai – išmanioji diagnostika

Šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai“ investuoja į savaeigį geležinkelio kelių diagnostikos įrenginį. Toks geležinkelio būklę tiriantis traukinys net šešiais skirtingais diagnostiniais būdais rinks duomenis apie geležinkelio būklę ir leis bendrovei efektyviau planuoti ir vykdyti geležinkelių priežiūros bei remonto darbus, sumažės greičio apribojimų.

Taip pat planuojama pradėti naudoti išmaniąją bilietų pardavimo sistemą „Smart ticketing“, kuri traukinio bilieto įsigijimo procesą padarys paprastesniu ir draugiškesniu keleiviams. Pažangioms technologijoms Lietuvos geležinkeliai ketina skirti daugiau nei 6 mln. eurų.

Siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos kelių kokybę ir priežiūrą, kelių būklei tirti pasitelkiamos naujausios technologijos. Jau šį pavasarį į šalies kelius išriedės mobili kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradės skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Tai naujos kartos įranga, kuri nustatomų asfalto dangos parametrų kiekiu ir jų charakteristikomis yra viena moderniausių pasaulyje. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių įsigijusi šią pažangią įrangą.

Pernai Kaune buvo atidarytas moderniausias Lietuvoje kelių priežiūros valdymo centras, kuriame įdiegta pažangiausia pasaulyje Kelio būklės informacinė sistema (KBIS), sukurta Švedijos mokslininkų įmonės „Klimator“. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ planuoja investicijas į KBIS plėtrą ­– įtrauks daugiau kelių į tinklą, kurių būklė prognozuojama, bus naudojama daugiau kelių būklės prognozei aktualių duomenų, pavyzdžiui, planuojama įtraukti duomenis iš automobilių srauto. Duomenys bus surenkami iš paprastų lengvųjų automobilių, jais remiantis įvertinama pravažiuoto kelio būklė. Tikimasi, kad šios investicijos leis efektyviau planuoti žiemos kelių priežiūros darbus, tiksliau nustatyti potencialiai pavojingus ruožus, pavyzdžiui, kur artimiausiu metu formuosis plikledis.

Lietuvos paštui – tarptautinis įvertinimas

AB Lietuvos paštas aktyviai robotizuoja pasikartojančius darbo procesus ir planuoja investicijas į automatizuotą siuntų paskirstymą. Bendrovė atsisako popierinių dokumentų ir laiškininkams suteikia planšetes, kurių pagalba galima suteikti visas pašto paslaugas, priimti įmokas, užsisakyti prenumeratą.

Aprūpinimas darbui skirtomis el. priemonėmis su IT sistemomis sulaukė pripažinimo – paslaugų teikimo modelis „Išmanus laiškininkas“ pateko į geriausiųjų sąrašą Valdžios ir piliečių įsitraukimo kategorijoje konkurse „World Summit Awards 2018“.

2018 m. rudenį vartotojams buvo pristatyta klientų e-savitarnos sistema, leidžianti el. būdu parengti siuntą ir be eilės ją išsiųsti pašto skyriuje. Taip pat klientų patogumui itin sparčiai yra plečiamas paštomatų tinklas.

Artimiausiu metu Lietuvos paštas – pirmasis Baltijos šalyse – laiškininkams išdalins elektrinius dviračius. Šiais metais „Lietuvos paštas“ taip pat pradeda siuntų ir laiškų paskirstymo automatizavimą. Šiai išmaniajai sistemai įdiegti prireiks daugiau nei 24 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti iki 2021 metų.

Inovacijos – Klaipėdos jūsų uosto konkurencingumui didinti

Klaipėdos uostas, kasmet priimantis apie 6 tūkst. atplaukiančių laivų, siekia laivybą organizuoti greičiau ir efektyviau. Siekiant atsisakyti ilgo dokumentų įforminimo proceso sukurta ir įdiegta kompiuterizuota laivybos uoste valdymo informacinė sistema LUVIS, leidusi automatizuoti didžiųjų ir mažųjų laivų laivybos procesų valdymą, uosto rinkliavų apskaitą, o duomenis ir el. paslaugas teikti vieno langelio principu. 1,33 mln. eurų kainavusi investicija leidžia net tik užtikrinti efektyvų uoste veikiančių tarnybų, laivų agentų, laivų savininkų bei kapitonų darbą, bet ir sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesams. Šiais metais planuojama sukurti mobiliąją programėlę, skirtą vilkikų paslaugoms valdyti ir apskaityti.

Investicijų pareikalavo ir siekis pagreitinti krovinių judėjimą Klaipėdos jūrų uoste. Įdiegta krovinių ir prekių informacinė sistema KIPIS leido atsisakyti per 30 įvairių popierinių dokumentų, o informacija apie krovinių gabenimą tarp beveik 300 uoste veikiančių įmonių ir valstybės įstaigų galima keistis tiesiog elektroninėje erdvėje. KIPIS įdiegimas uostui kainavo 1,64 mln. eurų.

Vertę kuria darbuotojų idėjos ir procesų robotizavimas

Susisiekimo ministerija prieš dvejus metus pradėjusi taikyti LEAN sistemą skaičiuoja apčiuopiamus rezultatus. Per pirmuosius LEAN taikymo metus Susisiekimo ministerijai pavyko sutaupyti ir į biudžetą grąžinti 0,5 mln. eurų. Į ministerijos veiklos tobulinimą ir vertės kūrimą aktyviai įsitraukia ministerijos darbuotojai. Jų pasiūlytos ir įgyvendintos KAIZEN idėjos pernai sutaupė net 3,14 tūkst. darbo valandų t. y. virš 35 tūkst. eurų. Šiemet Susisiekimo ministerija aktyviai tęs dar pernai pradėtą pasikartojančių procesų robotizavimą, kuris pernai leido sutaupyti per 12 tūkst. eurų.

Inovacijas sektoriuje skatins Transporto inovacijų centras

Susisiekimo ministerijos iniciatyva jos valdymo srities bendrovės įsteigė Transporto inovacijų centrą, kuris skatins inovacijas susisiekimo sektoriuje. Numatoma, jog Transporto inovacijų centro veikloje dalyvaus susisiekimo sektoriaus bendrovių ekspertai, kurie ieškos galimybių spręsti probleminius klausimus, dalysis inovatyviais sprendimais, įkurs „Sandbox“ platformą, skirtą bandyti ir vystyti technologijas, organizuos dirbtuves ir skatins sektoriaus sinergiją, rengs investicijų projektus.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9