Susisiekimo sektoriuje – savaeigės priemonės ir robotizacijos pikas

Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar aktyviau investuoti į inovacijas. Taip planuojama didinti susisiekimo sektoriaus konkurencinį pranašumą ir siekti lyderystės regione.

2019 metais susisiekimo sektoriaus įmonės ir įstaigos į inovacijas planuoja investuoti per 30 mln. eurų.

„Skaitmeninių technologijų eroje susisiekimo sektorius neįsivaizduojamas be inovacijų, būtent investicijos į naujos kartos technologijas ir inovatyvūs sprendimai taps šio sektoriaus pažangos varikliu“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelių ir geležinkelių priežiūrai – išmanioji diagnostika

Šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai“ investuoja į savaeigį geležinkelio kelių diagnostikos įrenginį. Toks geležinkelio būklę tiriantis traukinys net šešiais skirtingais diagnostiniais būdais rinks duomenis apie geležinkelio būklę ir leis bendrovei efektyviau planuoti ir vykdyti geležinkelių priežiūros bei remonto darbus, sumažės greičio apribojimų.

Taip pat planuojama pradėti naudoti išmaniąją bilietų pardavimo sistemą „Smart ticketing“, kuri traukinio bilieto įsigijimo procesą padarys paprastesniu ir draugiškesniu keleiviams. Pažangioms technologijoms Lietuvos geležinkeliai ketina skirti daugiau nei 6 mln. eurų.

Siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos kelių kokybę ir priežiūrą, kelių būklei tirti pasitelkiamos naujausios technologijos. Jau šį pavasarį į šalies kelius išriedės mobili kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradės skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Tai naujos kartos įranga, kuri nustatomų asfalto dangos parametrų kiekiu ir jų charakteristikomis yra viena moderniausių pasaulyje. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių įsigijusi šią pažangią įrangą.

Pernai Kaune buvo atidarytas moderniausias Lietuvoje kelių priežiūros valdymo centras, kuriame įdiegta pažangiausia pasaulyje Kelio būklės informacinė sistema (KBIS), sukurta Švedijos mokslininkų įmonės „Klimator“. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ planuoja investicijas į KBIS plėtrą ­– įtrauks daugiau kelių į tinklą, kurių būklė prognozuojama, bus naudojama daugiau kelių būklės prognozei aktualių duomenų, pavyzdžiui, planuojama įtraukti duomenis iš automobilių srauto. Duomenys bus surenkami iš paprastų lengvųjų automobilių, jais remiantis įvertinama pravažiuoto kelio būklė. Tikimasi, kad šios investicijos leis efektyviau planuoti žiemos kelių priežiūros darbus, tiksliau nustatyti potencialiai pavojingus ruožus, pavyzdžiui, kur artimiausiu metu formuosis plikledis.

Lietuvos paštui – tarptautinis įvertinimas

AB Lietuvos paštas aktyviai robotizuoja pasikartojančius darbo procesus ir planuoja investicijas į automatizuotą siuntų paskirstymą. Bendrovė atsisako popierinių dokumentų ir laiškininkams suteikia planšetes, kurių pagalba galima suteikti visas pašto paslaugas, priimti įmokas, užsisakyti prenumeratą.

Aprūpinimas darbui skirtomis el. priemonėmis su IT sistemomis sulaukė pripažinimo – paslaugų teikimo modelis „Išmanus laiškininkas“ pateko į geriausiųjų sąrašą Valdžios ir piliečių įsitraukimo kategorijoje konkurse „World Summit Awards 2018“.

2018 m. rudenį vartotojams buvo pristatyta klientų e-savitarnos sistema, leidžianti el. būdu parengti siuntą ir be eilės ją išsiųsti pašto skyriuje. Taip pat klientų patogumui itin sparčiai yra plečiamas paštomatų tinklas.

Artimiausiu metu Lietuvos paštas – pirmasis Baltijos šalyse – laiškininkams išdalins elektrinius dviračius. Šiais metais „Lietuvos paštas“ taip pat pradeda siuntų ir laiškų paskirstymo automatizavimą. Šiai išmaniajai sistemai įdiegti prireiks daugiau nei 24 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti iki 2021 metų.

Inovacijos – Klaipėdos jūsų uosto konkurencingumui didinti

Klaipėdos uostas, kasmet priimantis apie 6 tūkst. atplaukiančių laivų, siekia laivybą organizuoti greičiau ir efektyviau. Siekiant atsisakyti ilgo dokumentų įforminimo proceso sukurta ir įdiegta kompiuterizuota laivybos uoste valdymo informacinė sistema LUVIS, leidusi automatizuoti didžiųjų ir mažųjų laivų laivybos procesų valdymą, uosto rinkliavų apskaitą, o duomenis ir el. paslaugas teikti vieno langelio principu. 1,33 mln. eurų kainavusi investicija leidžia net tik užtikrinti efektyvų uoste veikiančių tarnybų, laivų agentų, laivų savininkų bei kapitonų darbą, bet ir sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesams. Šiais metais planuojama sukurti mobiliąją programėlę, skirtą vilkikų paslaugoms valdyti ir apskaityti.

Investicijų pareikalavo ir siekis pagreitinti krovinių judėjimą Klaipėdos jūrų uoste. Įdiegta krovinių ir prekių informacinė sistema KIPIS leido atsisakyti per 30 įvairių popierinių dokumentų, o informacija apie krovinių gabenimą tarp beveik 300 uoste veikiančių įmonių ir valstybės įstaigų galima keistis tiesiog elektroninėje erdvėje. KIPIS įdiegimas uostui kainavo 1,64 mln. eurų.

Vertę kuria darbuotojų idėjos ir procesų robotizavimas

Susisiekimo ministerija prieš dvejus metus pradėjusi taikyti LEAN sistemą skaičiuoja apčiuopiamus rezultatus. Per pirmuosius LEAN taikymo metus Susisiekimo ministerijai pavyko sutaupyti ir į biudžetą grąžinti 0,5 mln. eurų. Į ministerijos veiklos tobulinimą ir vertės kūrimą aktyviai įsitraukia ministerijos darbuotojai. Jų pasiūlytos ir įgyvendintos KAIZEN idėjos pernai sutaupė net 3,14 tūkst. darbo valandų t. y. virš 35 tūkst. eurų. Šiemet Susisiekimo ministerija aktyviai tęs dar pernai pradėtą pasikartojančių procesų robotizavimą, kuris pernai leido sutaupyti per 12 tūkst. eurų.

Inovacijas sektoriuje skatins Transporto inovacijų centras

Susisiekimo ministerijos iniciatyva jos valdymo srities bendrovės įsteigė Transporto inovacijų centrą, kuris skatins inovacijas susisiekimo sektoriuje. Numatoma, jog Transporto inovacijų centro veikloje dalyvaus susisiekimo sektoriaus bendrovių ekspertai, kurie ieškos galimybių spręsti probleminius klausimus, dalysis inovatyviais sprendimais, įkurs „Sandbox“ platformą, skirtą bandyti ir vystyti technologijas, organizuos dirbtuves ir skatins sektoriaus sinergiją, rengs investicijų projektus.

• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147